Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui O. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui O. Č. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas O. Č. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu (b. l. 49), jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 30-31) nurodyta, kad G. Č. gyvena su ieškove ir jos sužadėtiniu E. K.. Vaiko teisių apsaugos skyrius jokių duomenų apie O. Č. neturi, skyriaus žiniomis, sūnumi G. Č. rūpinasi išimtinai ieškovė A. M.. Posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, neteikia vaikui išlaikymo. Vaikas savo tėčiu laiko E. K., todėl užtikrinant vaiko stabilų emocinį vystimąsi būtina apriboti tėvo valdžią atsakovui, tam, kad būtų sudaryta galimybė įsivaikinti. Atsakovo elgesys leidžia spręsti, kad jis visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, todėl tėvo valdžia turi būti apribota neterminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad G. Č., gim. 2007-11-21, tėvai yra ieškovė A. M. ir atsakovas O. Č. (b.l. 13). Sūnus gimė tėvams susituokus. 2011-05-25 Kauno apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-2522-877/2011) šalių santuoka nutraukta ir iš atsakovo priteistas sūnui G. Č. išlaikymas (b.l. 9-11, 12), tačiau priteisto išlaikymo atsakovas nemoka. Atsakovui 2010 m. gegužės mėnesį išvykus į užsienį, atsakovas su ieškove ir vaiku nebendrauja, vaiku nesudomi ir nesirūpina. Šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškove ir jos sužadėtiniu E. K. privataus namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nesidomint ir nesirūpinant savo sūnumi bei ieškovės sužadėtiniui E. K. ketinant įsivaikinti vaiką ir sutiekti jam savo pavardę, ieškovė kreipėsi dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo sūnaus G. Č. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tokios: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovė. Atsižvelgiant į pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojo E. K. paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovas O. Č. pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti vaiką, jį prižiūrėti, juo rūpintis, jį išlaikyti. Atsakovo neatsakingas elgesys, kuomet jis savo nepilnamečiu vaiku nesirūpina, nesidomi ir neteikia jam išlaikymo, pažeidžia jo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, jam nesudaromos galimybės ir palankios sąlygos kokybiškam gyvenimui, visapusiškam vystymuisi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Visų šių pareigų atsakovas nevykdo, kaip nurodė ieškovė, atsakovas nuo 2010 m. gegužės mėnesio išvažiavo į užsienį ir nuo to laiko atsakovas nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo, jo nelanko bei su juo nebendrauja, nedalyvauja sūnaus auklėjime, todėl nuo to laiko viena motina faktiškai augina vaiką ir visapusiškai juo rūpinasi. Atsakovo išvykimas gyventi į užsienio valstybę bei vengimas vykdyti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas, sudaro pagrindą apriboti jo valdžią.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas neterminuotą tėvų valdžios apribojimą laiko išimtine priemone (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Bylos nagrinėjimo metu duoti ieškovės paaiškinimai leidžia tikėtis, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir tėvas pradės rūpintis sūnumi. Pati ieškovė pripažino, kad atsakovas praėjus vieneriems metams po santuokos nutraukimo (sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2011-05-25) skambino ieškovei ir norėjo susitikti su vaiku, tačiau ieškovė nepasitikėdama juo, neleido su vaiku susitikti. Kaip nurodė ieškovė, ji su atsakovu gyveno kartu iki 2010 m., gyvenant kartu tėvas su vaiku bendravo gražiai, juo rūpinosi. Nutraukiant santuoką, nepilnamečio vaiko tėvai O. Č. ir A. M. (buvusi pavardė Č.) susitarė dėl maksimalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo vaikui teikimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (b.l. 9-11). Ieškovė ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ir ateityje vaikui leis bendrauti su tėvu, o kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo iš esmės vien dėl to, kad vaiką galėtų įsivaikinti jos sužadėtinis E. K. bei suteikti vaikui savo pavardę. Pažymėtina ir tai, kad vaikas nuolat bendrauja su atsakovo motina (senele), gyvenančia Nidoje, pas ją jau ne vieneri metai po keletą savaičių praleidžia vasaros atostogas, senelė atsiunčia gimtadienio proga vaikui (anūkui) dovanų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, jam apie iškeltą bylą bei teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei nesant byloje duomenų, kad atsakovas darytų ypatingą žalą vaiko vystymuisi bei nesant pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas ir ateityje neketina rūpintis vaiku, tėvo O. Č. valdžia sūnaus G. Č. atžvilgiu apribotina laikinai. Tikėtina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovas supras savo, kaip tėvo pareigų vykdymą, vaiko poreikius, tėvo vaidmenį vaiko gyvenime bei pradės rūpintis sūnumi. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nepasikeitus ir ateityje jo elgesiui bei jam visiškai nesirūpinant sūnumi, gali būti laikinas tėvų valdžios apribojimas pakeistas neterminuotu. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CL 3.180 str. 3 d.). Neterminuotą tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 6 d.). Teismo vertinimu, laikinas tėvo valdžios ribojimas šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę vėl būti kartu su tėvu, būtų užtikrintos vaiko ir tėvo bei tėvo artimųjų bendravimo teisės ir pan. (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.). Teismo posėdžio metu buvo bandyta išsiaiškinti vaiko nuomonę. Posėdžio metu apklaustas šalių sūnus G. Č. nurodė, kad jo dabartinis tėtis yra E., kurį jis myli, žino, kad yra ir kitas tėtis O. su kuriuo nebendrauja, norėtų, kad būtų pakeista jo pavardė į K., kaip ir brolio. Nors vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau pagal savo amžių ir brandą, teismo vertinimu, jis dar nesupranta sudėtingų socialinių sąveikų, negali prognozuoti ilgalaikių įvykių/elgesio pasekmių, todėl jo supratimas apie nagrinėjamos bylos procesą ir abiejų šalių veiksmus jame yra nepakankamas, paviršutiniškas. Vaikas dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl jį liečiančių klausimų.

Atsakovui apribojus laikinai tėvo valdžią vaiko Č. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Atsakovui išaiškinama, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaiką, siekiant atsakovui suteikti galimybę išsaugoti tarpusavio ryšį su vaiku. Tėvų valdžios laikinas apribojimas paties tėvo, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuroro ar vaiko globėjo (rūpintojo) iniciatyva, gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181, 3.182 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, tačiau įvertinus atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteistinos ieškovės visos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 144,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8) (CPK 79 str.; 80 str., 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 4 d.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 11,57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-11-21, atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,57 Lt (vienuolika litų, 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.