- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1335-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05411-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-67-979/2019 pagal ieškovės A. K. ieškinį ir atsakovo N. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria netenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį ir atsakovo N. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio G. K. bendravimo tvarką.
3. Atsakovas N. K. pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones išplečiant atsakovo N. K. bendravimo tvarką su sūnumi G. K.: papildomai nustatyti, jog atsakovas turi teisę su sūnumi G. K. praleisti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką nuo 16.30 val. iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną 9.00 val. pristatant vaiką į ugdymo įstaigą. Prašyme nurodė, kad teismo parinkta bendravimo su sūnumi tvarka iš dalies neatitinka prioritetinės jo teisių ir interesų apsaugos bei gynimo. Sūnus ir toliau reiškia aiškų norą gyventi su atsakovu, baigiantis judviejų susitikimams nenori grįžti pas ieškovę, verkia, liūdi, nerimauja, prašo, kad atsakovas jo nepaliktų. Negana to, ieškovė nebendradarbiauja ir kelia stresines situacijas, taip dar labiau traumuodama sūnų. Sūnus yra įsibaiminęs matydamas, kad ieškovė pyksta dėl jo noro likti su tėvu, nuolat atrodo neramus, teiraujasi, ar tėtis jo nepaliks.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
5. Teismas konstatavo, jog 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvo interesus, nuo teismo nutarties priėmimo dienos situacija tarp šalių nepasikeitė, o teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui, t. y. laikinosios apsaugos priemonės negali būti kaitaliojamos nuolat, iškilus bent menkiausiam sunkumui jas įvykdyti. Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Būtent nepilnamečio vaiko abu tėvai privalo elgtis tinkamai, užtikrinti, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka - vaiko bendravimo su abiem tėvais aplinka turi būti rami, bendraujantis su vaiku tėvas ar motina neturi teisės reikšti savo neigiamų emocijų vaiko tėvo ar motinos atžvilgiu, kad nekeltų psichologinės įtampos vaikui.
6. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra teisinga ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pilnai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ją nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas N. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, išplečiant atsakovo N. K. bendravimo tvarką su sūnumi G. K.: papildomai nustatyti, jog atsakovas turi teisę su sūnumi G. K. praleisti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką nuo 16.30 val. iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną 9.00 val. pristatant vaiką į ugdymo įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis pažeidžia nepilnamečio sūnaus interesus, neatitinka sūnaus norų. Šalims pradėjus įgyvendinti teismo nutartyje nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, tarp šalių kilo konfliktai ir nepatogumai, buvo sistemingai pažeidžiami sūnaus norai, jis patyrė stresą ir nepatogumus. Sūnus aiškiai ir nedviprasmiškai nuolat reiškia aišku norą gyventi su atsakovu, nori su tėvu praleisti kuo daugiau laiko, baigiantis susitikimams nenori grįžti pas ieškovę, verkia, liūdi, nerimauja, prašo, kad atsakovas jo nepaliktų. Teismo prieš tai nustatyta tvarka iš esmės pakeitė iki tol nusistovėjusią tvarką, pagal kurią sūnus dažnai nakvodavo pas atsakovą. Sūnus buvo įpratęs dažnai kartu leisti laiką, todėl dabartinė tvarka jam kelia stresą, nepatogumus, jis yra priverstas keisti sau įprastą režimą. Sūnus žodžiais ir veiksmais reiškia aiškų norą būti (nakvoti) su atsakovu, todėl teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos vykdymas jam kelia neigiamus išgyvenimus - stresą, liūdesį ir nerimą.
1.2. Teismas neįvertino prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų ir jų reikšmės bei neatsižvelgė į realiai susiklosčiusią situaciją. Tai lėmė klaidingos išvados padarymą, jog šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pilnai atitinka sūnaus interesus, kas ir toliau neigiamai veikia sūnų ir neatitinka jo teisėtų interesų.
1.3. 2019 m. balandžio 25 d. sūnus buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologės ir specialistės. Atsakovas pateikė teismui prašymą išreikalauti minėtos apklausos duomenis iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Tačiau elektroninės bylų kortelės duomenimis, teismas taip ir netenkino šio atsakovo prašymo ir, manytina, šių duomenų neišreikalavo. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nei ši apklausa, nei jos išvados nėra cituojamos, nors sūnus buvo apklaustas itin aktualiu metu, t. y. jau po to, kai atsakovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl jam daromos žalos.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Atsakovas N. K. pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones išplečiant atsakovo N. K. bendravimo tvarką su sūnumi G. K. - papildomai nustatyti, jog atsakovas turi teisę su sūnumi G. K. praleisti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką nuo 16.30 val. iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną 9.00 val. pristatant vaiką į ugdymo įstaigą. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo N. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino, nurodydamas, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra teisinga ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pilnai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ją nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
14. Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nutraukta N. K. ir A. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų A. K. ir N. K. 2019 m. liepos 29 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2. punktu šalys susitarė dėl sūnaus G. K. gyvenamosios vietos su atsakovu (tėvu) N. K., o 2.7. punktu šalys susitarė dėl sūnaus G. K. bendravimo tvarkos su A. K.. Šalys susitarė, kad kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį A. K. turi teisę pasiimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki pirmadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą, o kiekvieną savaitės pirmadienį A. K. turi teisę paimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki kiekvieno trečiadienio ryto, nuvežant vaiką į vaiko ugdymo įstaigą.
15. Nagrinėjamuoju atveju šalių ginčas išspręstas pirmosios instancijos teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė ir dėl bendravimo tvarkos, t. y. nepilnamečio sūnaus G. K. bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia mama (ieškove). Iš sutarties turinio nustatyta, jog šalys susitarė, jog nepilnametis gyvens su atsakovu (tėvu), o nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nustatyta su ieškove. Iš bendravimo tvarkos turinio taip pat nustatyta, kad su mama sūnus praleis kas antrą savaitgalį su nakvyne ir kiekvienos savaitės pirmadienį mama parsiveš sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendraus nepertraukiamai iki trečiadienio ryto, t. y. sūnus nakvos mamos namuose kiekvienos savaitės dvi nakvynes, po to nuo trečiadienio iki penktadienio nepertraukiamai (su nakvyne) bendraus su tėvu. Tokia nustatyta tvarka patvirtina, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų praleis vienodai laiko. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl sūnui keliamo streso, nerimo ir neigiamų išgyvenimų.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka neigiamai veikė sūnų ir neatitiko jo teisėtų interesų. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.