Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-972/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
1-127-972/2016
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00070-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Audronė Matiukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-972/2016Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00070-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.14.; 2.3.6.5.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNuosprendisLietuvos Respublikos Vardu2016 m. balandžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, gynėjai advokatei Audronei Matiukienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, 2012-03-29 bauda sumokėta; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. vieną parą, nustatyta, kad yra sumokėti 2 MGL baudos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2013-02-05 apie 11 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodami neteisėtu būdu įgytais D. M. U. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenimis, vartotojo ID kodu ir slaptažodžiu, neteisėtai prisijungę prie AB banko „Swedbank“ D. M. U. elektroninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kur, pateikdami save kaip D. M. U., jos vardu sudarydami momentinių paskolų sutartis su UAB „4Finance“, paėmė du kreditus po 1000 litų, iš nukentėjusiosios sąskaitos į V. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Šiaulių bankas“, pervedė 2050 litų ir 1940 litų. Tuo metu A. A., 2013-02-05 V. Ž. jam perdavus jos vardu išduotą AB banko „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, tą pačią dieną 11.41.57 val., 11.42.29 val., 12.12.24 val. ir 12.13.36 val. ją panaudojo bankomate ATM, esančiame Taikos pr. 28, Klaipėdoje, surinkęs V. Ž. nurodytą PIN kodą, iš pastarosios sąskaitos nuėmė iš D. M. U. sąskaitos pervestus pinigus – iš viso 3980 litų. Tokiu būdu A. A., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo D. M. U. priklausančius 2050 litų (tai atitinka 593,72 Eur).

A. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone: 2013-02-05 įgijęs V. Ž. vardu išduotą AB banko „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, tą pačią dieną neteisėtai ją panaudojo 11.41.57 val., 11.42.29 val., 12.12.24 val. ir 12.13.36 val. bankomate ATM, esančiame Taikos pr. 28, Klaipėdoje, surinkęs V. Ž. nurodytą PIN kodą ir taip suklaidinęs informacinę sistemą, save pateikė kaip V. Ž. ir iš pastarosios sąskaitos nuėmė iš D. M. U. sąskaitos pervestus pinigus – iš viso 3980 litų.

Kaltinamasis A. A. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad jis tikrai nuiminėjo pinigus, pervestus į jo buvusios draugės ir sugyventinės V. Ž. banko sąskaitą, tačiau nukentėjusiosios nepažįsta, jokių pinigų nepervedinėjo į jokias banko sąskaitas, tik juos nuiminėjo. Jis susipažino parke su žmogumi, šis pasiūlė jam užsidirbti. Jis sutiko. Tas žmogus jo paprašė duoti sąskaitos numerį būtent AB banke „Šiaulių bankas“, paaiškino, kad jam kažkas turi pervesti pinigus kaip skolą, tačiau jis pats jų negali nuimti, nes antstoliai yra areštavę jo sąskaitą. Jis, A. A., pats nurodytame banke sąskaitos neturėjo, bet žinojo, kad ten sąskaitą turi V. Ž., todėl pasinaudojo jos sąskaita. Jis jai pasakė, kad gavo parke tokį pasiūlymą iš nepažįstamo asmens, paaiškino, kodėl reikalinga jos banko sąskaita, patikino ją, kad nieko nebus. V. Ž. davė jam savo mokėjimo kortelę, pasakė savo sąskaitos numerį ir PIN kodą. Ji tikrai žinojo, kad bus pasinaudota jos sąskaita. Jis tą sąskaitos numerį nurodė jam paskambinusiam nepažįstamam asmeniui. Paskui vėl paskambinęs nepažįstamas asmuo pasakė, kad jau pervesti pinigai ir reikia juos nuimti. Tada jis nuėmė pinigus iš V. Ž. sąskaitos per 4 kartus ir juos nuvežė į nurodytą vietą, atidavė priėjusiam nepažįstam asmeniui. Jam pačiam buvo pasakyta pasilikti 200 Lt. Toks buvo jo uždarbis už paslaugą. Jis tikrai nemanė, jog daro nusikaltimą, pradėjo tai suprasti, kai jį pradėjo kviesti į policiją. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų ėmė mokėjimo kortelę iš V., bet daugiau nei du kartus, gal ta kortelė ir būdavo pas jį, nes jie kartu gyveno. Nuiminėdavo pinigus, kai tik gaudavo skambutį, po to juos atiduodavo nepažįstamiems asmenims. Jam paskambinęs asmuo paaiškindavo, kad negali pats ateiti, jis pinigus atiduodavo vis kitam žmogui. Gaudavo už tai atlygį apie 10 proc. nuo sumos. Tik vėliau suprato, kad jis buvo taip vadinamos „kojos“ (t. 2, b. l. 30-31, 67).

Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad tuo metu gyveno kartu su A. A.. Jis neturėjo sąskaitos AB banke „Šiaulių bankas“, todėl paprašė jos. Ji žinojo, kad į jos sąskaitą perves pinigus, davė savo sąskaitos numerį ir kortelę A., pasakė PIN kodą. Jam paskambino draugas iš kalėjimo ir pasakė, kad yra pervesti pinigai. Ji iš karto suprato, kad jai bus pervesti neteisėtai gauti pinigai, jai A. A. tai pats paaiškino, pasakė, kad jai nieko už tai nebus. Jis nusiėmė pinigus ir kortelę jai grąžino. Kortelę A. davė ne vieną kartą. Žinojo, kad į jos sąskaitą pervedami pinigai gauti neteisėtai, yra vogti. A. A. taip pat viską suprato, tikrai žinojo, kad pervedami neteisėtai gauti pinigai. Ji tik leido pasinaudoti savo sąskaita, pati tų pinigų niekada nematė, nieko netikrino ir nežino, kieno vardu pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, nukentėjusiosios nepažįsta, jokio atlygio už naudojimąsi jos sąskaita ji negavo (t. 2, b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo perskaityti nukentėjusiosios D. M. U. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Apklausos metu ji parodė, jog turi atsidariusi AB banke „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-02-05 apie 11 val. jai į namų telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino vyriškis, kuris prisistatė FNTT darbuotoju Š. R.. Jis pasakė, kad jei ji abejoja, kad jis tikrai FNTT darbuotojas, tai gali nueiti į internetinį puslapį ir pasitikrinti. Ji nuėjo prie interneto ir įsitikino, kad FNTT tikrai dirba pareigūnas Š. R. vardu. Jis pasiteiravo, ar jai girdėta N. P. pavardė. Ji pasakė, kad tokio asmens nepažįsta. Tuomet vyriškis pasiteiravo, ar ji naudojosi elektronine bankininkyste 2013-01-25 dieną. Ji pasakė, kad neprisimena. Tada vyriškis pasakė, kad jis mato, jog 2013-01-25 jai į sąskaitą N. P. pervedė 5000 litų, kuriuos kelių minučių bėgyje ji pervedė L.. Kokia L. pavardė, nurodė, bet ji nepamena. Ji paklausė, kas ta L.. Vyriškis atsakė, kad ji Kauno miesto gyventoja, yra gimusi (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad ji tokių pinigų tikrai niekam nepervedinėjo ir L. nepažįsta. Tada vyriškis pasakė, kad Trakuose yra daug tokių atvejų, jog yra naudojamasi svetimom sąskaitom. Taip pat pasakė, kad šį nusikaltimą yra įvykdę banko darbuotojai. Taip pat pasakė, kad apie šį pokalbį ji 10 dienų niekam nesakytų, niekur nesikreiptų, nei į banką, nei į policiją, nes vyksta tyrimas ir būtina susekti, kokie darbuotojai yra įvykdę nusikaltimą. Tada vyriškis pasakė, kad ji turi jam sudiktuoti elektroninės bankininkystės visus prisijungimo kodus ir slaptažodžius tam, kad jis užblokuotų jos sąskaitą. Ji nieko bloga negalvodama sudiktavo visus kodus. Tuomet vyriškis pasiteiravo, ar dar ji turi klausimų, dar kartą ją įspėjo, kad 10 dienų niekur nesikreiptų ir niekam nepasakotų apie šį pokalbį, bei pasakė, kad vasario mėnesio 25 dieną jis dar paskambins ir pasakys, kur ji turės nuvykti, kad pasiimtų savo naujus elektroninės bankininkystės duomenis. Tuo pokalbis su vyriškiu baigėsi. Apie 13 val. ji nuėjo pas draugę, kuriai papasakojo apie šį skambutį, kad kalbėjo su FNTT darbuotoju. Draugė jai pasakė, kad greičiausiai ji pakliuvo į sukčių pinkles ir kad kuo greičiau kreiptųsi į policiją ir į banką blokuoti savo elektroninę bankininkystę. Ji nuėjusi į banką pamatė, kad iš jos sąskaitos yra pervesti 2050 litų į V. Ž. sąskaitą, kurių ji tikrai nepervedinėjo. Taip pat pastebėjo, kad jos vardu yra paimti 2 greitieji kreditai po 1000 litų iš UAB „4Finance“ ir jie pervesti tai pačiai V. Ž.. Jokių kreditų ji neėmė ir V. Ž. nepervedinėjo. V. Ž. nepažįsta ir niekada nepažinojo (t. 1, b. l. 8).

Iš D. M. U. AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-02-05 iš jos sąskaitos pinigai – 2050 litų ir 1940 litų – buvo pervesti į V. Ž. sąskaitą, taip pat nukentėjusiosios vardu buvo paimti 2 greitieji kreditai po 1000 litų iš UAB „4Finance“ ir pervesti į jos sąskaitą (t. 1, b. l. 13, 26).

Iš V. Ž. AB banko „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašo matyti, kad į jos sąskaitą 2013-02-05 iš D. M. U. sąskaitos pervesta 2050 litų ir 1940 litų bei kad 2013-02-05 ATM LTU bankomate, Taikos pr. 28, Klaipėda, išgryninti 2000 litų, 40 litų, 940 litų ir 1000 litų. Iš pateiktos piniginių lėšų išgryninimo operacijų vaizdo medžiagos matyti, kad vyras atlieka operacijas ir ima pinigus (t. 1, b. l. 36, 40-43, 44-47).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. A., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: jis, suvokdamas daromos nusikalstamos veikos pobūdį, kad į V. Ž. sąskaitą bus pervesti panaudojant apgaulę gauti svetimi pinigai, tuo tikslu nurodydamas V. Ž. banko sąskaitos numerį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, panaudojęs V. Ž. jam perduotą mokėjimo kortelę ir surinkęs V. Ž. nurodytą kortelės PIN kodą, 2013-02-05 iš jos sąskaitos per 4 kartus išgrynino apgaulės būdu gautus svetimus pinigus, dalį jų pasilikdamas sau, dalį perduodamas nenustatytam asmeniui. Nors kaltinamasis teigia nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamos veikos daryme, tokį jo aiškinimą paneigia liudytojos parodymai, iš dalies ir jo paties parodymai. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. A. suvokė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaule suklaidinus asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyja svetimą turtą – pinigus, numatė, kad dėl jo veiksmų asmuo patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, yra kvalifikuota tinkamai. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo D. M. U. priklausančius būtent 2050 litų (tai atitinka 593,72 Eur), tokio dydžio pareikštas ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys, o ne 3940 litų, kaip nurodoma kaltinime, todėl ši aplinkybė tikslintina. Tačiau tai nekeičia veikos kvalifikavimo.

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai atliko finansines operacijas V. Ž. elektronine mokėjimo priemone. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Taigi būtinasis šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra finansinių operacijų atlikimo neteisėtumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pati V. Ž. tuo metu buvusiam savo sugyventiniui A. A. perdavė savo mokėjimo kortelę, nurodė savo sąskaitos numerį ir kortelės PIN kodą. Ji žinojo, kad A. A. jos elektronine mokėjimo priemone atliks finansines operacijas, t. y. išims iš jos sąskaitos pervestus pinigus. Pažymėtina, kad kaltinamasis, atlikdamas finansines operacijas V. Ž. elektronine mokėjimo priemone – išgrynindamas iš jos sąskaitos pinigus, įgijo ne V. Ž. priklausančius pinigus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių. Nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų elementų – objektyviosios pusės požymių, negalima ir baudžiamoji atsakomybė už šią veiką. Todėl A. A. dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau ne už turtinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė neišnykus teitumui už nusikaltimo viešajai tvarkai padarymą, po šio nusikaltimo padarymo, 2013 m. kovo ir liepos mėn. padarė nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tuo metu nedirbo, bylos duomenimis, pragyvenimui užsidirbdavo nelegaliu būdu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Kadangi A. A. šį nusikaltimą padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 baudžiamąjį įsakymą, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 65 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, A. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia ketverių metų. Šį nusikaltimą padarė būdamas vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, duomenų, kad kaltinamasis būtų įvykdęs daugiau nusikalstamų veikų ar vėliau nei 2013 m., nėra. Kaltinamasis nurodė, kad iki jo sulaikymo dirbo Anglijoje statybose, siekė užsidirbti pragyvenimui, išėjęs į laisvę stengsis įsidarbinti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad vis dėlto yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad jis stengiasi integruotis į socialinį gyvenimą. Todėl paskirtos bausmės vykdymas A. A. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, tokių pareigų paskyrimas padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina, ir jis paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 baudžiamąjį įsakymą, ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-04-29 iki 2016-04-07 (t. 1, b. l. 179).

Nukentėjusioji D. M. U. byloje yra pareiškusi 2050 litų (tai atitinka 593,72 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 10). Ieškinio reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su A. A. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1607,87 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija (t. 2, b. l. 18-24). Prašymas pagrįstas, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104, 105 straipsniais, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo A. A. priteisti 144,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes kaltinamasis yra suimtas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, jokių oficialių pajamų, turto neturi, jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo medžiaga (t. 1, b. l. 37, 43), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme ir A. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 18 MGL (678 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir A. A. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-04-29 iki 2016-04-07 ir bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-11 baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiosios D. M. U. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo Arimanto A. D. M. U. naudai priteisti 593,72 Eur (tai atitinka 2050 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai iš A. A. išieškoti 1607,87 Eur turėtų ekstradicijos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo A. A. valstybės naudai 144,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus su vaizdo medžiaga (t. 1, b. l. 37, 43), esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė