Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

E. K. (E. K.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis–nevedęs, nedirbantis, neteistas.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2023 m. liepos 1 d. apie 02.00 val. būdamas akivaizdžiai neblaivus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankoje laikydamas peilį grasino papjauti J. J., tuo jam sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Paaiškino, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 02:00 val., būdamas neblaivus, nes iki to išgėrė apie 0,5 l degtinės ir 1 l alaus, grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Mama jau miegojo, o mamos sugyventinis J. J. sėdėjo prie stalo ir per telefoną žiūrėjo filmą. Kambaryje buvo gan tamsu. Kai grįžo J. pradėjo jam priekaištauti, kad jis vėlai grįžo, jis dėl to supyko ir nestipriai delnu vieną kartą plekštelėjo J. per galvą, po to iš virtuvės paėmė kažkokį peilį, kokį nepamena ir supykęs priėjo prie J. su peiliu bei pasakė, kad jį papjaus, bet jis jo tikrai nužudyti nenorėjo ir neketino. Jis tiesiog norėjo J. pagąsdinti. Kai jis grasino tarp jų atstumas tuo metu buvo apie vieną metrą, galimai patėvis labai išsigando. Po to jis paėmė meškerę ir išėjo žvejoti. Kur padėjo peilį nepamena ir pasakyti negali. Minėto įvykio niekas nematė, nes mama miegojo, daugiau bute nieko nebuvo. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas jis galės pagyventi pas seserį adresu (duomenys neskelbtini). Prašė jeigu yra galimybė ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73–76).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

2023 m. liepos 1 d. buvo gautas J. J. pareiškimas apie tai, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 02.00 val. namo grįžęs akivaizdžiai neblaivus jo sugyventinės E. K. sūnus E. K. konflikto metu grasino jį nužudyti, t.y. papjauti, tuo metu rankoje laikydamas peilį, todėl jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas. Prašė dėl posūnio E. K. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–8).

2023 m. liepos 1 d. liudytoju J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ir E. K. yra sugyventiniai, kartu gyvena ketverius metus bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su jais nuolat gyvena ir jo sugyventinės sūnus E. K.. 2023 m. liepos 1 d. apie 02.00 val. nakties, jis buvo savo namuose miegamojo kambaryje, kur sėdėjo prie stalo ir užsidėjęs ausines per mobiliojo ryšio telefoną žiūrėjo filmą. Kambaryje buvo prietema. Staiga jis pajuto nestiprų smūgį per galvą (smilkinio srityje), tuomet pakėlęs galvą priešais save pamatė stovintį posūnį E. K., kuris be jokio pagrindo (priežasties) pradėjo jam grasinti sakydamas žodžius: "aš tave papjausiu, jeigu ne čia tai kieme", tuo metu dešinėje rankoje laikydamas kišeninį sulenkiamą peilį "peteliškę" su atlenkta geležte. Grasinimo metu atstumas tarp jo ir posūnio buvo per rankos ilgį, todėl E. K. turėjo realią galimybę įvykdyti savo ketinimus ir taip jį sužaloti ar net nužudyti. Dėl posūnio veiksmų jis labai išsigando, patyrė stresą. Jis bijo, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, todėl prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykio metu kūno sužalojimų ar fizinio skausmo jis nepatyrė, jis patyrė tik moralinę žalą. Reikšti civilinį ieškinį jis atsisakė. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus jis nesikreips, nes tam nėra jokio pagrindo, kadangi kaip ir sakė jokių kūno sužalojimų ar fizinio skausmo nepatyrė. Konflikto metu namuose tame pačiame kambaryje buvo ir jo sugyventinė E. K., kuri miegojo, todėl mano, kad ji nieko nematė, galimai galėjo kažką girdėti. Namuose vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daugiau aplinkybių, turinčių reikšmės bylai jis nurodyti negali (b. l. 1-8).

2023 m. rugpjūčio 23 d. papildomos apklausos metu J. J. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. dienos įvykį jis gerai atsimena nors ir buvo išgėręs. Jis buvo savo namų miegamajame. Jis sėdėjo prie stalo užsidėjęs ausines bei žiūrėjo filmą. Tada visai netikėtai pajuto nestiprų smūgį per galvą (smilkinio srityje). Smūgis nebuvo stiprus, tai buvo pliaukštelėjimas, fizinio skausmo jis nepajuto, greičiausiai buvo toks netikėtumo jausmas. Jis pakėlė galvą ir priešais save pamatė stovintį posūnį E. K., kuris pradėjo jam sakyti "aš tave papjausiu, jeigu ne čia tai kieme", nors tarp jų jokio konflikto nebuvo, jo grasinimams nebuvo jokio pagrindo. Dešinėje rankoje E. laikė kišeninį sulenkiamą peilį "peteliškę" su atlenkta geležte. Kadangi atstumas tarp jo ir E. nebuvo tolimas tik per rankos ilgį, jis pamanė, kad jis iš tikrųjų gali įvykdyti savo grasinimą ir jį papjauti. Dėl tokių E. veiksmų jis labai išsigando, nes nežinojo ko iš jo tikėtis. Šio konflikto niekas nematė, jis su E. buvo dviese. E. pradėjo staigiai jam grasinti, taip pat staigiai pats apsiramino, paslėpė peilį, tiksliai kur padėjo peilį jis nežino, neįsidėmėjo. Jis pasakė, kad eina žvejoti ir išėjo. Kadangi jis bijojo neadekvataus E. elgesio jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis nežino kur E. vartojo alkoholį ir su kuo, nes jo geriančio tą dieną jis nematė, kiek jis galėjo išgerti tą dieną jis nežino, tačiau yra tikras, kad jis buvo neblaivus, nes kai jis nevartoja alkoholio jis elgiasi normaliai. Jis sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis gavo pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jį, kiek pamena jis pasirašė. Civilinio ieškinio jis nereikš (135-137).

2023 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas – butas yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo antrame aukšte. Daugiabutis gyvenamasis namas yra mūrinis, keturių aukštų. Įėjimas į gyvenamojo namo laiptinę yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Užėjus į pirmo aukšto laiptinę patenkama į koridorių, kur einant tiesiai yra laiptai vedantys į antrą aukštą. Užlipus laiptais į antro aukšto laiptinę patenkama į antro aukšto koridorių. Einant tiesiai yra butas pažymėtas (duomenys neskelbtini). Atidarius šio buto duris patenkama į virtuvę, kur einant tiesiai patenkama į miegamojo kambarį. Užėjus į miegamojo kambarį dešinėje pusėje yra sekcija, kairėje pusėje yra dvigulė lova, šalia jos stalas, prie kurio stovi fotelis. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Nieko paimta nebuvo (b. l. 37-48).

2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas.

Moteris: Laba diena 112.

Vyras: Kviečiu, Laba diena.

Moteris: Laba diena, klausom jūsų.

Vyras: Kviečiu nu policija ir greičiausiai, policija.

Moteris: Sakykit, o kas atsitiko.

Vyras: Man grasino mane sumušti ir užmušti.

Moteris: Supratau, o koks čia keistas ar rajonas bus.

Vyras: Čia yra (duomenys neskelbtini). Čia ne karta kviesta čia bus aj, (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini).

Moteris: čia (duomenys neskelbtini).

Vyras: (duomenys neskelbtini).

Vyras: (duomenys neskelbtini).

Moteris: Kas jums grasino, kas jus užmuš.

Vyras: Taip jisai papjaus mane.

Vyras: Nu čia jisai, hmmmmm hmmm aš nu, taip taip pažįstu čia mano draugės sūnus jisai, jam su smegenim negerai, čia ne pirmą kartą.

Vyras: Taip mama su juo šnekasi bet žinau, kad neadekvatus jisai.

Vyras: Jisai yra yra E. K..

Vyras: Taip taip suaugęs.

Vyras: Taip taip su peiliu, sako va aš paimsiu peilį, parodė peilį va taip, nu aš tiesiog išeisiu į kiemą ir.

Vyras: Nu ne, ačiū dievui ne.

Vyras: Nu žinot, aš nežinau kas nu ne, ne nėra.

Moteris: Ir greitosios jums nereikia, tai sugyventinės draugės kaip įvardinti.

Vyras: Kol kas ne.

Vyras: Nu kol kas taip, aš, bet aš čia nebūsiu, nelauksiu.

Vyras: J. J..

Moteris: J. J..

Vyras: Taip.

Moteris: Gerai informuojam patrulius, jūs jau laukite, dėkui už skambutį, viso.

Vyras: Viso (b. l. 70-71; 72).

Iš 2023 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo paieškos nurodyta, kad 02.00 val. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Širvintų r. PK vyriausiuoju patruliu Jonu Zubovičiumi, iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui grasina nužudyti, papjauti ir rankose turi peilį, E. K. sugyventinės sūnus. GMP nereikalinga. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose (bute) pasitiko pranešėjas J. J., kuris paaiškino, kad namo grįžęs akivaizdžiai neblaivus jo sugyventinės E. K. sūnus E. K., konflikto metu grasino jį nužudyti, o būtent papjauti, tuo metu rankoje laikydamas peilį. E. K. išgirdęs, kad J. J. skambina bendrajam pagalbos centrui 112, iš buto pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 49-50).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei – grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo šeimos nario sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės laikotarpiu uždrausti: turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. E. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 120–121). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas beblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus įpareigojimus. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės laikotarpiu uždrausti: turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas kaltinamajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės laikotarpiu paskiria draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat paskiria baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį išklausant visą programos kursą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant E. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 101–104), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei skirti įpareigojimus ir draudimus:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant E. K. (E. K.) nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti –CD laikmeną su BPC garso įrašu, esantį baudžiamojoje byloje – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.