- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1-429-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47843-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto, kuriuo pageidavo gauti nuosprendžio nuorašą, adresas: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra jis 2023 m. gruodžio 16 d., apie 2.49 val., prie (duomenys neskelbtini) 10-o pastato, Klaipėdoje, konflikto metu galva sudavė į veido sritį V. Ž., padarydamas jam poodinę kraujosruvą nosyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, 41 danties vainiko nuskėlimą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis nelabai atsimena 2023 m. gruodžio 18 d. įvykio, tą dieną buvo išgėręs. Nepamena, kodėl tas įvykis įvyko, bet tas įvykis tą dieną įvyko, jis buvo su draugais su A. ir A., ėjo iš vieno baro į kitą barą. Kiek pamena, jis ėjo ir nuėjo į kitą barą, nelabai pamena, kas ten įvyko, buvo pavartojęs alkoholio, tikrai galėjo kažkas panašaus įvykti, su draugais kalbėjo, draugai dėl muštynių nieko nesakė, jie tik sakė, kad jie apsikabino kažkokias paneles. Gal jam truputį susisuko galva pavartojus alkoholio. Skaitė kaltinamąjį aktą, liudytojų parodymus, neneigia, kad dalyvavo įvykyje, tiesiog neprisimena įvykio aplinkybių. Sutinka, kad galėjo padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus. Savo elgesį vertina labai blogai, atsiprašo nukentėjusiojo V. Ž. Civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka jį atlyginti. Patvirtina, jog teismui pateiktame susitaikymo protokole aplinkybės nurodytos teisingai, žalą nukentėjusiajam atlygino, nuoširdžiai gailisi, pažada, kad tai daugiau nepasikartos, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju V. Ž.
Kadangi kaltinamasis V. V. prisipažino esąs kaltas, davė parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimą nutraukė.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., 2.49 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis su kolegomis išėjo iš baro (duomenys neskelbtini) ir nuėjo link Danės upės, kadangi jau ėjo namo. Su juo buvo S. P., M. N., D. V. ir G. J. Pro šalį ėjo trys vaikinai ir prasilenkiant jie pasisveikino su tais vaikinais, pastarieji taip pat pasisveikino. Vaikinams nueinant toliau, vienas iš jų pradėjo kabinėtis prie kolegės S. P., ją apsikabino ir norėjo pasiimti su savimi. S. P. atsisakė su tuo vaikinu eiti, todėl jis mėgino užstoti ją, sakė tam vaikinui: ,,atstokit nuo kolegės, ji ištekėjusi“. Tada minėtas vaikinas piktai sureagavo ir pasakė jam: „ką čia keli balsą“ bei priėjęs prie jo trenkė su galva jam į veidą, nuskėlė priekinį apatinį dešinės pusės dantį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo iškviesta policija. Atvykus pareigūnams, jis nurodė, kas nutiko ir kad jam trenkęs vaikinas nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Su policijos pareigūnais nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), rado ir atpažino jam trenkusį vaikiną, atpažino iš veido. Apsaugos darbuotojai atpažintą vaikiną perdavė policijos pareigūnams (1 t., b.l. 1-3).
Iš 2023 m. gruodžio 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. gruodžio 16 d. apžiūrint nukentėjusįjį V. Ž., buvo užfiksuotas įskeltas priekinis apatinis dešinės pusės dantis (1 t., b.l. 104-109).
Iš specialisto išvados Nr. G1280/2023(03) matyti, kad V. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva nosyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, 41 danties vainiko nuskėlimas. Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), tiriamajam esant įvairiose padėtyse. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveiktos sutrikdymas (1 t., b.l. 112).
Iš 2023 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo „Dėl sumušto asmens“ matyti, kad 2023 m. gruodžio 16 d., 2.51 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą dėl įvykusio konflikto, pareigūnus pasitiko pranešėjas V. Ž., kuriam nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, kuris paaiškino, kad lauke, prie upės nepažįstamas vaikinas trenkė jam su galva į veidą ir nuskėlė dantį. Minėtas asmuo nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Nuėjus į barą ir pasikalbėjus su apsaugos darbuotoju V. M., pranešėjui buvo pasiūlyta nueiti su apsaugos darbuotoju be policijos į barą ir atpažinus asmenį nurodyti jį apsaugos darbuotojui, kad galima būtų saugiai išvesti tą asmenį iš baro. Pranešėjas asmenį atpažino baro penktame aukšte ir apsaugos darbuotojas perdavė minėtą asmenį policijos pareigūnams. Nustatyta, kad tai V. V., kuriam buvo nustatytas 0,96 promilių neblaivumas. Asmuo savo kaltę neigė, elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Įvykio vietoje buvo G. J., D. V. (1 t., b.l. 113-114).
Liudytojas D. Š. (D. Š.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. dirbant ekipaže „L1101“, apie 2.51 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo užpultas žmogus, kuriam trenkė ir nuskėlė dantį. Smurtavęs asmuo nuėjo į barą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, jo anketinių duomenų nebepamena, tačiau pamena, kad asmuo buvo neblaivus ir paaiškino, kad jam trenkė nepažįstamas vyras, su galva į jo veidą ir taip nuskėlė jam dantį, nukentėjęs vyras aiškino, kad konfliktas kilo dėl merginos. Kadangi pranešėjas nurodė, kad jam trenkęs asmuo nuėjo į barą, todėl nuėjus į minėtą barą buvo pasikalbėta su apsaugos darbuotoju, kuris nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju nueis į baro vidų ir išves pranešėjo nurodytą asmenį. Kai apsaugos darbuotojas iki jų atvedė vyrą, šis pokalbio metu neigė, kad trenkė pranešėjui, tačiau patvirtino, kad tarp jo ir pranešėjo įvyko konfliktas, dėl kokių aplinkybių, nenurodė. Atvestas vyras buvo neblaivus, asmeniui buvo įteiktas šaukimas. Įvykio metu turėjo kūno kamerą, kurią buvo įjungęs, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių nėra vaizdo įrašo (1 t., b.l. 100-103).
Liudytoja S. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 3.00 val., ji kartu su kolegomis, tarp kurių buvo ir V. Ž., išėjo iš baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Jiems einant link Danės upės, jog kolegos ėjo priekyje jos, o ji ėjo paskui, tuo metu prasilenkė su trimis vyrais. Eidama ji išgirdo, kaip du vyrai pasakė: „ooo pasiimam tą blondinę“ ir abu ją paėmė už parankių. Tai pamatęs jos kolega V. Ž. pasakė: „ei paleiskit“. Tuo metu ji vyrams iš rankų ištraukė savo rankas ir vienas vyras, kuris buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais bei tamsia barzda, kiek pamena tamsiais rūbais, priėjo prie V. Ž. ir vieną kartą trenkė jam iš galvos į veido sritį. Ar ką pasakė, nepamena. Tarp vyrų neįvyko joks žodinis konfliktas. Po smūgio V. Ž. susiėmė už burnos. Pamačiusi smūgį, ji iš karto atsistojo į tarpą tarp vyrų, kad tas nepažįstamas asmuo daugiau netrenktų V. Ž. Dar kiek prie jų pabuvęs, nepažįstamas vyras su savo draugais nuėjo į barą. V. Ž. po smūgio pastebėjo, kad jam yra nuskeltas dantis bei atsirado kraujosruva ant lūpos. Tada V. Ž. apie įvykusį incidentą pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė konkrečiai asmenį, kuris jam sudavė. V. Ž. nurodytas asmuo buvo tas pats, kuris buvo ją suėmęs už parankės ir trenkė V. Ž. į veido sritį. Su tuo vyru, trenkusiu V. Ž., buvo dar du vyrai, vienas iš jų, apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, rusvais plaukais, be barzdos, ką vilkėjo, tiksliai nepamena, galimai buvo be lauko rūbų. Kito asmens bruožų nepamena, tačiau jie į konfliktą nesivėlė. Visas incidentas įvyko labai greitai, tačiau asmenį, kuris trenkė jos kolegai, galėtų atpažinti. Incidento metu su ja ir V. Ž. buvo G. J., D. V., M. N. (1 t., b.l. 60-63).
Liudytoja D. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 4.00 val., ji kartu su savo kolegomis V. Ž., G. J., S. P. ir M. N. išėjo iš naktinio baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Ji su kolegomis ėjo link Danės upės ir einant prasilenkė su trimis nepažįstamais vyrais. Ji eidama girdėjo, kaip kažkuris vyras pasakė frazę: „imam tą blondinę“ ir pamatė, kaip du vyrai įsikabino jos kolegei S. P. į parankę. Tada V. Ž. bandė užstoti kolegę sakydamas tiems vyrams: „paleiskit ją“. Vyrai paleido ją ir vienas iš jų pradėjo eiti link V. Ž. Ji neatsiminė, ar vyras kažką tuo metu sakė. Ji atsiminė, kad vyras, priėjęs prie V. Ž., vieną kartą trenkė jam iš galvos į veido sritį ir apsisukęs su draugais nuėjo į naktinį barą (duomenys neskelbtini). V. Ž. po smūgio pargriuvęs nebuvo, tačiau matėsi, kad po smūgio jam yra nuskeltas priekinis apatinis dantis. Kiti vyrai V. Ž. nemušė, tai padarė vyras, kuris buvo apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų su barzda. Kiek pamena, vyras vilkėjo juodos spalvos striukę ir galimai džinsines kelnes. V. Ž. pats paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams V. Ž. nurodė, kad jį sumušė nepažįstamas vyras, kuris tuo metu buvo bare (duomenys neskelbtini). Kadangi baro apsaugos darbuotojai neįleido policijos pareigūnų į barą, ji kartu su G. J., V. Ž. ir baro apsaugos darbuotoju nuėjo į baro vidų ieškoti V. Ž. sužalojusio asmens. Minėtą asmenį pastebėjo baro (duomenys neskelbtini) viduje. Apsaugos darbuotojai minėtą vyrą išvedė į lauką ir perdavė policijos pareigūnams. Ji galėtų atpažinti vyrą, kuris trenkė V. Ž. (1 t., b.l. 68-71).
Iš 2024 m. vasario 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kaip D. V. iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino V. V., esantį nuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį, kuris sudavė smūgį galva V. Ž. į veido sritį (1 t., b.l. 72-78).
Liudytoja G. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 3.00 val., jai būnant kartu su kolegomis V. Ž., S. P., M. N., D. V., ėjo nuo naktinio baro (duomenys neskelbtini) link Danės upės ir kai pasisuko palei upę, prasilenkė su trimis vyrais, ėjusiais priešais juos. Prasilenkus su jais išgirdo, kaip jie pasakė: „imam šviesiaplaukę“. Tada išgirdo, kaip jos kolega V. Ž. pasakė nepažįstamiems vyrams, kad šie paliktų jų kolegę. Nepažįstamas vyras kažką atsikirto V. Ž., tikslios frazės nepamena, bet skambėjo maždaug: „ar tu čia mandras“. Tada ji atsisuko pažiūrėti, kas atsitiko ir pamatė, kaip vienas iš nepažįstamų vyrų ėjo link V. Ž. ir vieną kartą iš galvos trenkė V. Ž. į veido sritį. Po smūgio V. Ž. susiėmė už veido srities. Kai vyrai pasišalino, priėjusi prie V. Ž. pamatė, kad jam yra nuskeltas priekinis apatinis dantis. Po įvykio V. Ž. pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Greitoji medicinos pagalba į vietą atvykusi nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė, kad V. Ž. sumušęs asmuo nuėjo į naktinį barą. Į naktinį barą kartu su ja ėjo jos kolegos D. V. ir V. Ž. bei baro apsaugos darbuotojai. Jiems įėjus į baro vidų, V. Ž. pats pamatė jam sudavusį asmenį ir jį nurodė apsaugos darbuotojams, kurie tą vyrą išprašė iš baro ir perdavė policijos pareigūnams. V. Ž. sudavė tik vienas vyras, kiti prie jo priėję nebuvo. Kiek pamena, V. Ž. sudavęs vyras buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo su barzda, vilkėjo juodos spalvos striukę, su tamsios spalvos kelnėmis, vyrą pamačiusi, galėtų atpažinti (1 t., b.l. 84-87).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kaip liudytoja G. J. iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino V. V., esantį nuotraukoje Nr. 6, kaip asmenį, kuris sudavė smūgį galva V. Ž. į veido sritį (1 t., b.l. 88-94).
Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad V. V. nepažįsta, tačiau matė jį 2023 m. gruodžio 16 d., kai įvyko konfliktas. V. Ž. patvirtino, kad jį 2023 m. gruodžio 16 d. sužalojo būtent V. V. jiems prasilenkiant (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prasilenkiant jie pasisveikino, jis V. V. dar pasveikino su gimtadieniu, tačiau jiems prasilenkiant V. V. užkalbino jo kolegę S. P., jis norėjo kolegę užstoti, tačiau V. V. be jokių žodžių priėjo prie jo ir trenkė iš galvos vieną kartą jam į veido sritį. Su juo buvęs draugas M. N. bandė jį užstoti, tačiau vyras, buvęs kartu su V. V. jį nuspyrė ir visi nuėjo į naktinį barą. Jis išsikvietė policiją ir papasakojo visas įvykio aplinkybes. Jis su baro apsaugos darbuotojais nuėjo į vidų ieškoti V. V. ir jį pastebėjo baro penktame aukšte, nurodė apsaugos darbuotojams, kad tas asmuo jam trenkė ir apsaugos darbuotojai jį išvedė į lauką prie policijos automobilio. Jis policijos pareigūnams konkrečiai nurodė, kad jį sužalojo V. V.. V. Ž. patvirtino, kad dėl V. V. galva suduoto smūgio jam į veidą, jam buvo nuskeltas dantis, sumušta nosis ir atsirado hematoma viršutinėje lūpoje . Įtariamasis V. V. akistatos metu nurodė, kad V. Ž. nepažįsta, anksčiau nėra jo matęs, 2023 m. gruodžio 16 d. su niekuo nekonfliktavo ir niekam netrenkė (2 t., b.l. 22-26).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju V. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. jis atėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu su draugais A. ir A. Kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Kada tiksliai į barą atėjo, nepamena, bet jau buvo po vidurnakčio. Jam būnant bare, galimai viršutiniame aukšte, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris nurodė, kad lauke jo laukia policija. Ar apsaugos darbuotojas buvo atėjęs vienas, nepamena. Išėjus į lauką su juo pradėjo bendrauti policijos pareigūnai, nesuprato dėl kokių priežasčių, nepamena, ar jam buvo paaiškinta situacija. V. Ž. nepažįsta, jo anksčiau nėra matęs ir negali nurodyti kaip jis atrodo. Eidamas į barą su draugais, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis prasilenkė su keletu žmonių, eidami kalbino merginas, tačiau tikrai su jokia kita asmenų grupe nesukonfliktavo ir nei jis, nei jo draugai niekam netrenkė. Papildomos įtariamojo apklausos metu, 2024 m. sausio 18 d., V. V. su jam pareikštu įtarimu nesutiko ir savo kaltės nepripažino (1 t., b.l. 185-188, 2 t., b.l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą.
Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. Ž. duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu - tiek rašant pareiškimą policijai, tiek akistatos su įtariamuoju metu, kuomet nukentėjusysis vienodai tvirtino, jog jį nežymiai sužalojo būtent V. V., kuris savo galva trenkė į jo veidą. Tokie nukentėjusiojo V. Ž. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. P., D. V., G. J. parodymais, kurios patvirtino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jo sužalojimo aplinkybes. Be to, liudytojos D. V. ir G. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. V., kaip asmenį sudavusį smūgį galva nukentėjusiajam V. Ž. Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą į barą (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas su pranešėju iš baro išvedė asmenį, trenkusį pranešėjui. Išvestas iš baro asmuo patvirtino, jog tarp jo ir pranešėjo įvyko konfliktas, tačiau neigė, jog trenkė pranešėjui. Tarnybiniame pranešime nurodytos pareigūno užfiksuotos vykimo į įvykio vietą aplinkybės bei pranešėjo nurodytas ir pareigūnams perduotas pranešėją sužalojęs asmuo V. V.. Specialisto išvadoje konstatuota, jog po įvykio V. Ž. nustatyti sužalojimai – kraujosruvos bei danties vainiko nuskėlimas - sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis V. V. teisme savo kaltę pripažino ir nurodė, jog galėjo sukelti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko nuoširdžiai gailisi, nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, kadangi įvykio neprisiminė galimai dėl pavartoto alkoholio. Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad V. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą ir kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė bei atlygino jam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
Svarstydamas kaltinamojo V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl gailėjosi dėl savo elgesio. Nors ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausų metu bei atliktos akistatos metu V. V. savo kaltę neigė, tačiau teisme savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, patvirtinančius padarytos veikos faktą, nors ir nenurodydamas konkrečių įvykio detalių, kurių tvirtino neprisimenantis dėl savo būsenos (neblaivumo) įvykio metu (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis teisme atsiprašė nukentėjusiojo V. Ž., atlygino jam padarytą žalą bei, kaip matyti iš 2024 m. balandžio 17 d. teismui pateikto prašymo (2 t., b.l. 58), kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam malonu, jog kaltinamasis pripažino kaltę, jo viešai atsiprašė ir atlygino padarytą žalą, pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Nukentėjusysis teismo prašė baudžiamąją bylą nutraukti jam su kaltinamuoju susitaikius. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba, nevedęs, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas daugiau nebenusikals, turi būti vertinama padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, ankstesni teistumai, kiti kaltininką charakterizuojantys duomenys.
Kaip jau minėta, kaltinamasis V. V. neteistas, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, duomenų, kad kaltinamasis darė kitus smurtinio pobūdžio pažeidimus, byloje nėra. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo V. Ž. atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus, suvokia dėl jo veiksmų kilusių padarinių rimtumą. Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertindamas ir valstybės kaltintojos poziciją, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos visos BK 38 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos atleisti kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam susitaikius ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis V. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų patirtą 145 eurų dydžio turtinę ir 250 eurų dydžio neturtinę žalą (1 t., b.l. 44-46). Kaip matyti iš 2024 m. balandžio 17 d. prašymo (susitaikymo protokolo) turinio, nukentėjusysis V. Ž. patvirtino, kad kaltinamasis jam savo noru padarytą žalą atlygino ir jam pretenzijų jis neturi, už įvykį kaltinamajam atleidžia (2 t., b.l. 58). Kadangi kaltinamasis iki bylos išnagrinėjimo nukentėjusiajam V. Ž. padarytą žalą atlygino, civilinis procesas dėl byloje pareikšto 395 Eur dydžio civilinio ieškinio turtinei bei neturtinei žalai atlyginti nutrauktinas.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis V. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, sunkių ar negrįžtamų pasekmių padaryta nusikalstama veika nesukėlė, teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi, nukentėjusiojo V. Ž. dėl savo neteisėto elgesio atsiprašė ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Nukentėjusysis V. Ž. kaltinamajam atleido bei pretenzijų jam neturi. Kaltinamasis dirba, anksčiau buvo du kartus teisiamas, paskutinį kartą prieš daugiau nei dešimt metų, tačiau teistumas jam išnykęs, kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų, kad jis darė kitus smurtinio pobūdžio pažeidimus, byloje nėra. Byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip atsitiktinę, o ne kaltinamajam būdingą neteisėtą smurtinį elgesį ir sprendžia, jog kaltinamajam V. V., jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatytu pagrindu, papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
V. V., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. Ž., ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinį procesą dėl nukentėjusiojo V. Ž. kaltinamajam V. V. pareikšto 395 eurų dydžio civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.