- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-1327-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- J. D., I. D.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1327-275/2010
Teisėjas Petras Smaliukas Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 30.10.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 24 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. D. ir I. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl buto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai J. D. ir I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tokią butu, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką: leisti atsakovui P. D. atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 16,7 kv.m ploto kambariu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtu Nr. 176-6; leisti ieškovams J. D. ir I. D. atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 14 kv.m ploto kambariu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtu Nr. 176-2; leisti ieškovams J. D. ir I. D. bei atsakovui P. D. lygiomis dalimis atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtomis (atitinkamai) Nr. 176-1, 176-3, 176-4, 176-5.
Nurodė, kad ieškovams J. D. ir I. D. priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2/3 dalis buto priklauso atsakovui P. D. Nors ieškovai ir turi nuosavybės teisę į dalį aukščiau paminėto buto, tačiau šios teisės tinkamai realizuoti negali. Atsakovas nesutinka nei su vienu ieškovų pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos aukščiau paminėtu butu, bei savavališkai yra užėmęs tiek savo, tiek ir ieškovams priklausančią buto dalį. Siūloma naudojimosi butu tvarka nepažeidžia bendraturčių interesų, atitinka kiekvienam bendraturčiui priklausančiai buto daliai, leidžia visiems asmenims (savininkams) tinkamai naudotis butu. Butas yra 49,3 kv.m bendro ploto, dviejų kambarių. Vienas kambarys yra 14 kv.m ploto, kitas - 16.7 kv.m ploto. Šis pasiūlymas susitarti dėl buto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos buvo pateiktas atsakovui. Su pasiūlytu variantu jis nesutiko. Nesutikimo motyvų ar kitų savo pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovas nepateikė.
Ieškovai J. D. ir I. D. bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimus prašydami teismą nustatyti tarp ginčo šalių buto naudojimosi tvarką, o dalyje dėl buto valdymo, disponavimo tvarkos nustatymo bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-01-07 sprendimu ieškovų J. D. ir I. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl buto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo patenkino iš dalies. Ieškovų ieškinį dalyje dėl buto valdymo, disponavimo tvarkos nustatymo nutraukė. Ieškovų ieškinį dalyje dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo patenkino visiškai. Nustatė tokią buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,30 kv.m, naudojimosi tvarką: leido ieškovams J. D. ir I. D. atskirai naudotis 14 kv.m ploto kambariu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtu Nr. 176-2; leido atsakovui P. D. atskirai naudotis 16,7 kv.m ploto kambariu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtu Nr. 176-6; leido ieškovams J. D. ir I. D. bei atsakovui P. D. lygiomis dalimis atskirai naudotis patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje reg. Nr. 10/155632, pažymėtomis (atitinkamai) Nr. 176-1, 176-3, 176-4, 176-5. Teismas konstatavo, kad ieškovai J. D. ir I. D. 2008-09-08 su atsakovo P. D. sūnumi R. D. sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu ieškovams J. D. ir I. D. nuosavybės teise perėjo R. D. nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2008-09-09 Nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. D. ir I. D. ; juridinis pagrindas: 2008-09-08 mainų sutartis Nr. NJ-4182. Teismas pažymėjo, kad ieškovų J. D., I. D. ir R. D. 2008-09-08 mainų sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir ginčo teismuose dėl šios sutarties nuginčijimo nėra. Kol mainų sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, teismas sprendė, kad ji yra teisėta ir galiojanti. Teismas nustatė, jog ieškovai J. D. ir I. D. įstatymų suteiktomis teisėmis, t.y. savo buto 1/3 dalyje gyventi, juo naudotis pagal paskirtį negali, nes nepavyksta susitarti su atsakovu P. D. dėl jiems priklausančio buto 1/3 dalies naudojimosi tvarkos. Sprendė, jog ieškovų J. D. ir I. D. siūloma naudojimosi butu tvarka nepažeidžia bendraturčių interesų ir leidžia visiems asmenims (savininkams) tinkamai naudotis butu. Butas yra 49,3 kv.m bendro ploto, dviejų izoliuotų nepereinamų kambarių. Vienas kambarys yra 14 kv.m ploto, kitas – 16,7 kv.m ploto. Teismas nesutiko su atsakovo P. D. teiginiu dėl neatitikimo kiekvienam bendraturčiui priklausančios buto dalies, kaip pagrindo ieškinio dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetimui, motyvuodamas tuo, jog tai nekliudo atsakovui P. D. pareikšti ieškovams J. D. ir I. D. piniginius reikalavimus dėl naudojimosi 14 kv.m ploto kambariu buto, esančio (duomenys neskelbtini), viršpločiu.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas P. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - J. D. ir I. D. ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą neatskleidė bylos esmės ir pažeidė esminius civilinio proceso principus bei procesinės teisės normas. Atsakovas, gindamasis nuo nepagrįstų ir nesąžiningai pareikštų ieškovų reikalavimų, laikydamasis procesinio įstatymo, teismui 2009-12-10 posėdyje pateikė priešieškinį. Reiškiamo priešieškinio dalykas buvo atidalinti ginčo buto 1/3 dalį priteisiant ieškovų naudai piniginę kompensaciją, o atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į visą butą. Anksčiau byloje pareikšti priešieškinio nebuvo galimybės, nes nuo 2009 gegužės mėnesio Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo žinioje buvo byla pagal P. D. ieškinį su tapačių kaip ir priešieškinio reikalavimu, tačiau kilus procesiniam ginčui ir padavus atskirąjį skundą, ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas iki pat 2009 m. gruodžio mėnesio. Atsakovo reiškiamas priešieškinys atitiko CPK 143 str. 2 d. numatytus pagrindus, t.y. patenkinus atsakovo priešieškinį nebūtų galima patenkinti pradinio ieškinio (143 str. 2 d. 2 p.) bei tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys (CPK 143 str. 2 3 p.), todėl akivaizdu, kad nagrinėjant kartu ieškinį ir priešieškinį ginčas būtų išnagrinėtas greičiau, operatyviau ir teisingiau. Nepaisant šių akivaizdžių priešieškinio pagrindų, teismas atsisakė priešieškinį priimti, tuo pažeisdamas civilinio proceso principus ir nepagrįstai apribodamas atsakovo procesines teises gintis nuo ieškovo reikalavimų. Teismui atsisakius priimti atsakovo priešieškinį, pakartotinai Vilniaus 2-ajam apylinkės teismui P. D. įteikė ieškinį atsakovams Janui ir I. D. dėl buto atidalijimo. Teismo 2009-12-23 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1852-820/2010) P. D. ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui. Dėl šios priežasties, nagrinėjamoje byloje teismo 2009-12-24 posėdyje atsakovo atstovas prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, kadangi dėl pareikšto ir nagrinėjimui priimto ieškinio atsirado privalomojo bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 str. 3 p. Nurodytoji norma yra imperatyvi, tačiau nepaisant to, teismas, šiurkščiai pažeisdamas minėtą imperatyvią įstatymo normą, atsisakė bylą sustabdyti. Šiuo metu, t.y. apeliacinio skundo padavimo dienai, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo žinioje esanti byla Nr. 2-1852-820/2010 yra parengiamojoje stadijoje. Byloje yra nustatyta, kad ginčo buto bendras plotas sudaro 49,30 kv.m, iš jų 30,70 kv.m yra gyvenamasis plotas (2 kambariai), o 18,60 kv.m sudaro koridorius, virtuvė, vonia, tualetas (patalpos 176-1, 176-3, 176-4, 176-5). Ieškovams priklauso 1/3 buto dalis, kas sudaro 16,43 kv.m bendro ploto, arba 10,23 kv.m gyvenamojo ploto, t.y. mažesnė dalis, negu ieškovų keliamas reikalavimas ir teismo sprendimu jiems paskirta naudotis dalis (14 kv.m ploto gyvenamasis kambarys). Atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso 2/3 buto dalys, kas sudaro 32,86 kv.m bendro ploto arba 20,46 kv.m gyvenamojo ploto, tai yra daugiau, nei teismo atsakovui paskirtas naudotis kambarys. Teismas nepagrįstai leido šalims naudotis bendro naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu) lygiomis dalimis, nes ieškovams priklauso tik 1/3 dalį ginčo buto. Teismui nustačius naudojimosi tvarką, atsakovo nuosavybės teisės pažeidžiamos, nes ieškovams leista naudotis kambariu, kurio plotas viršija jiems priklausančios buto dalies plotą. Atsakovas pažymi, kad ieškovai, sudarydami mainų sutartį, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, nes žinojo (matė buto planus), kad mažesnis (14 kv.m) kambarys sudaro didesnę dalį, nei jiems priklausytų nuosavybės teise po mainų sutarties sudarymo, šią aplinkybę patys ieškovai patvirtino teismo posėdyje. Ieškovai turėjo suprasti, jog dėl šių aplinkybių jie negalės tinkamai ir leistinai, t.y. nepažeidžiant atsakovo subjektinių teisių ir teisėtų interesų naudotis jų įgyta buto dalimi. Nepaisant šių aplinkybių teismui nustačius naudojimosi tvarką, atsakovo nuosavybės teisės, kurias gina įstatymai, yra pažeidžiamos.
Ieškovai J. D. ir I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-07 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo P. D. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo ieškovų naudai atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad priešieškinį, tai yra atsakovo pareikštą ieškinį pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese, galima pareikšti tik iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, t.y. tik iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 143 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla pradėta 2009-02-18. Atsakovas šioje byloje naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Apie ketinimą pareikšti priešieškinį teismui buvo pranešta tik 2009-12-10, iš esmės jau pabaigus bylos nagrinėjimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad priešieškinio nagrinėjimas šioje byloje tik užvilkins galutinio sprendimo priėmimą, be to, sprendimas nagrinėjamojoje byloje neužkerta atsakovui kelio kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005 išaiškino, kad CPK 163 str. 3 p. nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Civilinę bylą pagal CPK 163 str. 3 p. sustabdyti yra pagrindas tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t.y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp minėtų bylų. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės prejudicinio ryšio nėra. Nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, suteikė kiekvienam bendraturčiui teisę naudotis atskirais izoliuotais kambariais, o nedalomos bendro naudojimosi patalpos (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas) skyrė naudotis bendrai. Atsakovas nesiūlė kito buto naudojimosi varianto, be to, ieškovų nuomone, kita naudojimosi tvarka nebūtų įmanoma. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti jo teiginį, kad ieškovų siūloma buto naudojimosi tvarka pažeidžia jo subjektines teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovas pateikė byloje priešieškinį 2009-12-10 teismo posėdyje (b. l. 71) , teismas nutarė šio priešieškinio neprijungti prie bylos, t.y. atsisakė jį priimti, ši protokolinė nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įsiteisėjusios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, LR CPK 143 straipsnio 1 dalis numato, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėta su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis jo priėmimas galimas tik tuo atveju, jei tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau, ar teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ne visais atvejais ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimas kartu neužvilkina bylos nagrinėjimo, todėl atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad, priėmus priešieškinį, ginčas pagal ieškovo reikalavimą būtų išnagrinėtas greičiau ir operatyviau. Atsakovui nenurodžius, kuo remiantis teismas galėjo daryti išvadą, kad priešieškinio priėmimas ir nagrinėjimas byloje neužvilkins pradinio ieškinio nagrinėjimo, nėra pagrindo daryti išvadai, kad buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, atsisakant priimti priešieškinį.
Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl to, kad 2009-12-23 teismo nutartimi buvo priimtas nagrinėjimui atsakovo ieškinys dėl buto atidalijimo. Tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, leidžia daryti išvadą, jog bylos gali būti išnagrinėtos ir atskirai, t.y. ieškinio dėl buto atidalijimo nagrinėjimas leidžia nagrinėti reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Tai, kad vienoje byloje bus užbaigtas ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nereiškia, kad byloje dėl buto atidalijimo turi būti privalomai atsižvelgiama į nustatytą naudojimosi butu tvarką kitoje byloje.
Skundo argumentas, kad ieškovams paskyrus naudojimui 14 kv m kambarį, jiems tenka naudojimui didesnė dalis, nei jų turima nuosavybėje buto dalis, yra pagrįstas. Tai, kad atsakovas turi teisę pareikšti piniginius reikalavimus dėl naudojimosi 14 kv m ploto kambario viršpločiu, reiškia, kad kilęs ginčas tarp šalių priimtu teismo sprendimu nebuvo išspręstas ir tokios naudojimosi tvarkos nustatymas sudaro pagrindą kilti ginčams ateityje. Kadangi teismas yra įpareigotas visapusiškai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, teismo pareiga buvo pasiūlyti šalims pateikti įrodymus apie tai, kokio dydžio kompensaciją turi mokėti ieškovai atsakovui už naudojimąsi didesne buto dalimi, nei jų turima asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas 2010-11-09 nutartimi ( b. l. 113-116) pasiūlė šalims pateikti įrodymus, kokio dydžio nuomos mokestis turi būti mokamas atsakovui už naudojimąsi jo turto dalimi. Ieškovai pateikė duomenis, kad ginčo buto nuomos kaina galėtų būti 500 Lt mėnesiui, t.y. ieškovai turėtų šiuo atveju už jiems paskirtą didesnę, nei turimas turtas, naudojimuisi buto dalį mokėti atsakovui 38,23 Lt kompensaciją kas mėnesį, t. y. nuomos mokestį už 3,77 kv m buto. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus – išrašus iš nekilnojamojo turto agentūros tinklalapio, kad jo buto 1 kv. m nuomos kaina yra 15 Lt per mėnesį. Teismas daro išvadą, kad priimti ieškovų pateikti buto nuomos kainos įrodymai, nes jie patiekė nekilnojamojo turto vertintojos išvadą, iš kurios matyti, jog buvo atsižvelgta į tai, kad ginčo butas yra pirmame pastato iš devynių aukštų name, kad buto būklė vidutinė, t.y. nustatyta konkrečiam butui, o iš atsakovo pateiktų duomenų tiksliau nustatyti būtent ginčo buto nuomos kainą nėra galimybės. Tikslinga priimtą teismo sprendimo papildyti, nurodant, kokią kompensaciją kas mėnesį turi mokėti ieškovai atsakovui, t.y. 38,23 Lt, nekeičiant teismo sprendimo, nes juo nebuvo išspręstas šis klausimas. Ieškovai šią kompensaciją turi mokėti nuo faktinio naudojimosi atsakovo turtu dienos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad naudojimasis bendromis patalpomis turėjo būti nustatytas ne lygiomis dalimis, o proporcingai ieškovų turimo turto daliai atmestinas dėl to, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi bendromis patalpomis dalinai, t.y. mažesne jų dalimi, kadangi toks teismo sprendimas nebūtų vykdytinas.
Iš esmės atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis turi atlyginti pašto išlaidas, turėtas procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo 2010 m. sausio mėn. 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimą nuostata, jog iš ieškovų J. D. ir I. D. priteisiama atsakovui P. D. 38,23 Lt kasmėnesinė piniginė kompensacija.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo P. D. 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.