- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- TS-12-891/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 59-324 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
L. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 11 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nuosprendžio dalis dėl didelio kiekio heroino įgijimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir labai didelio kiekio heroino įgijimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kita nuosprendžio dalis nepakeista. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrintos (apėmimo būdu) bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2008-09-12 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiais, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės vykdymo pradžia – 2007-06-06, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-06. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014-10-06. Neatliktos bausmės dalis 2014-12-11 – 3 metai 5 mėnesiai 25 dienos.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. J. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 59-324 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, jog Nutarimas aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Skundžiamame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies – iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė dalis. Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą „asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Pažymi, kad dėl lygtinio paleidimo yra svarstomas jau antrą kartą. Taip pat skundą grindžia tuo, jog nuo 2012 m. Vilniaus pataisos namų administracijos teikimo dėl lygtinio paleidimo baigė 12 klasių, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programose, projektuose, bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, išklausė 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą, dalyvavo dailės terapijos užsiėmimuose, streso ir emocijų valdymo programos užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, įgijo elektriko specialybę, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės, lanko anglų kalbos kursus, savanoriškai atlikinėjo gerbūvio darbus, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra vidutinis. Komisija Nutarime taip pat patvirtina, jog jis stengiasi nepasiduoti negatyviai aplinkinių įtakai, savarankiškai priima sprendimus, įvykdė visas numatytas socialinės reabilitacijos programas. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis yra pasirengęs sugrįžti į visuomenę ir toliau taisytis neizoliuotas.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepimu į nuteistojo L. J. skundą siūlo jį atmesti. Nurodo, jog Komisija, svarstydama nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir kad nėra pagrindo manyti, kad L. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. L. J. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. L. J. praeityje teistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ankstesniais nuosprendžiais jo teigiamai nepaveikė. Ankstesnių teistumų metu 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet teismo pasitikėjimo neįvertino, savo gyvenimo būdo nekeitė, lygtinio paleidimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Nors šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau už režimo reikalavimų pažeidimus, tame tarpe už fizinio smurto panaudojimą prieš kitą nuteistąjį, drausmine tvarka baustas 8 kartus. Kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas rodo, kad nuteistasis L. J. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms.
Nuteistojo L. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 59-324 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis L. J. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus – atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis L. J. anksčiau teistas 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams, nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų suklastojimu ar suklastoto dokumento panaudojimu, chuliganizmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, tačiau L. J. teismo parodyto pasitikėjimo neįvertino, savo gyvenimo būdo ir elgesio nekeitė, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, nepadarė reikiamų išvadų, lygtinio paleidimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Amžius pirmojo teistumo metu – 20 metų, nusikaltimai sunkėja, nusikaltimo modelio nėra. Šiuo metu L. J. atlieka subendrintą bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų (vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus) padarymą, dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltės nepripažįsta. Be to, kaip nurodyta Psichologinės tarnybos išvadoje, L. J. linkęs save pateikti iš gerosios pusės bei nutylėti negatyvią faktinę informaciją, atsakomybę už savo poelgius bei pasekmes prisiima, tačiau gailestį išreiškia paviršutiniškai, nusikalstamą elgesį grindžia susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadomis L. J. neturi piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais problemų, turinčių įtakos jo nusikalstamumui, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu jis yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinės reabilitacijos programose dalyvavo pasirinktinai, laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito, sportuoja, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, projekte „Simuliacinis žaidimas „Mano kelias“ 2 versija“, „Bendravimo įgūdžių lavinimo“ užsiėmimuose, išklausė 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą, dalyvavo dailės terapijos užsiėmimuose „Dailė kitaip“, „Streso ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, šiuo metu nedirba, bet savanoriškai atlikinėja gerbūvio darbus, baigė 12 klasių, įstaigoje įgijo elektriko specialybę, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės, lanko anglų kalbos kursus, yra motyvuotas dirbti laisvėje (gautas raštas dėl įdarbinimo), įstaigoje gauna pinigines perlaidas, civilinis ieškinys nepareikštas, įstaiga vykdomųjų raštų neturi, palaiko socialinius ryšius su buvusia žmona, broliu, vaikais laiškais, lankomas pasimatymų metu, lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi. Šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui. Tačiau, kita vertus, pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 11 kartų, iš kurių 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu L. J. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 58 balai pagal OAsys metodiką, kas, teismo vertinimu, nėra labai geras rezultatas. Be to, nuteistasis L. J. šiuo metu dar nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu patenkinus nuteistojo skundą ir paleidus jį iš pataisos įstaigos išlieka ne tik pakankamai didelė tikimybė, kad jis gali naujai nusikalsti, bet ir nebus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog svarstant L. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą, Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam L. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinęs ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, taip pat atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, likusią pakankamai ilgą neatliktos bausmės dalį sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį L. J. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiai dienai dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo L. J. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo L. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 59-324 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.