- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- eI3-2387-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02452-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrieminė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrieminės
atsakovų AB „Klaipėdos vanduo“ atstovui Ž. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,
2021 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovams akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2020/S.01 „Dėl sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), inžinerinių tinklų statybos projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymą;
3) priteisti jo turėtas 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ketindamas į žemės sklypą atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, pareiškėjas kreipėsi į projektuotoją, kad jis parengtų Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. statybos projektą (toliau – ir Projektas). Tuo tikslu iš atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ buvo gautos prisijungimo sąlygos ir projektuotojas parengė Projektą, kuris du kartus buvo įkeltas į informacinę sistemą „Infostatyba“ derinimui su prašymu išduoti statybos leidimą. Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ abu kartus atsisakė suderinti pateiktą Projektą, todėl statybos leidimas nebuvo išduotas.
Po pirmo atsisakymo suderinti Projektą buvo aiškinamasi nederinimo priežastys ir teikiant antrą kartą prašymą suderinti Projektą ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą kartu su juo buvo pateiktas ir raštiškas paaiškinimas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neteisus, reikalaudamas pasirašyti trišalę sutartį tarp pareiškėjo, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės iki statybos leidimo išdavimo. AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimu pakartotinai atsisakė suderinti Projektą, nederinimo priežastimi yra aplinkybė, kad pareiškėjas atsisako pasirašyti trišalę sutartį.
Sprendime teigiama, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d.. sprendimu Nr. T2-221 patvirtintą Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialųjį planą pareiškėjo žemės sklype nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Dėl minėtos priežasties inžinerinių tinklų derinimui būtinas trišalės sutarties pasirašymas tarp pareiškėjo, Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kokie turi būti pateikti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir tarp jų jokios trišalės sutarties nėra numatyta. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir „Infostatyba“) įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos, pasinaudojant „Infostatyba“, pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo paduotas du kartus ir abu kartus jis buvo priimtas, nors prie jo nebuvo pridėta minėta trišalė sutartis. Be to, antrą kartą paduodant prašymą buvo pridėtas paaiškinimas, kodėl tokia trišalė sutartis nepridedama. Tai įrodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas, abu kartus priimdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatė, kad prie prašymo yra pridėti visi reikiami dokumentai ir trišalė sutartis nereikalinga, tuo labiau, kad AB „Klaipėdos vanduo“ išduotose prisijungimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad trišalė sutartis privalo būti pasirašyta iki išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suderinti Projektą, o Sprendime nurodytos teisės normos ginčo atveju negalėjo būti taikomos. Atsisakymas suderinti Projektą buvo grindžiamas ne kažkokiomis klaidomis, padarytomis Projekte, o tik tuo, kad nepridėta trišalė sutartis, todėl liko neaišku, kodėl nebuvo suderintas Projektas, jei AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo jokių priekaištų Projektui, šis neaiškumas Sprendimą daro nemotyvuotu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas akcentuoja, jog nesutinka su Sprendimu ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jo nuosavybės teises, nes užkerta kelią gauti statybos leidimą ir aprūpinti žemės sklypą geriamu vandeniu. Sprendimas yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas. Pareiškėjas teigia, jog Sprendimas dėl jame nurodyto netinkamo faktinio ir teisinio pagrindo bei motyvų nebuvimo negali būti pripažintas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu prašė pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo. Nurodė, jog Savivaldybės administracija pritarė pareiškėjo Projekto sprendiniams, tačiau jokio administracinio sprendimo išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymą nėra priėmusi. Kas turi teisę priimti galutinį sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento teisės aktais nėra reglamentuota, tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui, o atsakovais bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Savivaldybės administracijos tarnautojai, derinę Projektą, pritarė Projekto sprendiniams, nekilo abejonių dėl AB „Klaipėdos vanduo“ priimto ginčijamo sprendimo ir Savivaldybės administracija neinicijavo procedūros, numatytos Reglamento 19 punkte, todėl daro išvadą, kad Savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šio sprendimo motyvai sutampa su skundžiamu AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimu, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2020/S.01. Šis raštas laikytinas užbaigiančiu administracinę procedūrą ir išsprendžiančiu klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, t. y. sprendimu neišduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju atsakovu yra ir Savivaldybės administracija, kuri šiam Sprendimui pritarė ir savarankiškų motyvų nepateikė. Pareiškėjas nurodė, jog savo skundo pagrindo nekeičia ir tik papildo, kad atsakovai atsisakyti derinti Projektą, tačiau nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui turėjo teisę tik Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje numatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje nurodytas sąrašas yra baigtinis ir imperatyvus, todėl kiti atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar nepritarimo statybos leidimo išdavimui pagrindai yra neteisėti ir tokių neteisėtų argumentų pagrindu priimtas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
AB „Klaipėdos vanduo“ laikosi pozicijos, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Pažymi, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Skundžiamo sprendimo priede aiškiai nurodyta, jog jį priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė. Akivaizdu, kad ne AB „Klaipėdos vanduo“ priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ negali būti atsakovu šioje byloje.
Jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra nukreiptas į tinkamą proceso šalį, teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Atkreipia dėmesį, kad Projekto prisijungimo sąlygose yra numatytas reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui tarp savivaldybės administracijos, vandens tiekėjo ir užsakovo.
Pažymi, jog pareiškėjas turi pareigą sudaryti minėtą sutartį dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo sutartis. Kadangi Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialiajame plane nėra numatyta inžinerinių tinklų plėtra pareiškėjo žemės sklype, darytina išvada, kad trišalės sutarties pasirašymas yra vienas iš reikalavimų, kurio neįvykdžius, AB „Klaipėdos vanduo“ neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo Projektui. Aplinkybė, jog kitos institucijos Projektui neturėjo pastabų, nėra teisiškai reikšminga.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas. Pabrėžia, jog skundžiamame Sprendime yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atsisakyta suderinti Projektą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ (minėta, toliau – ir Bendrovė) 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniais paaiškinimais papildomai nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. pareiškėjui buvo išduotos prisijungimo sąlygos dėl kito objekto - „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų sklypams kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., statybos projektas". Prisijungimo sąlygose taip pat buvo numatyta analogiškas reikalavimas kaip ir ginčo Projekte - bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu", sudaryti trišalę sutartį tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo). Pareiškėjas nepasirašė trišalės sutarties iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjas patikino Bendrovę, kad trišalės sutartis bus sudaryta po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl dėl aukščiau nurodyto projekto Bendrovė statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė. Bendrovė ne kartą kreipėsi į pareiškėją, kad jis įvykdytų prisiimtą įsipareigojimą pasirašyti trišalę sutartį, tačiau pareiškėjas iki šiol minėtos sutarties nėra pasirašęs. Pažymi, kad pareiškėjo elgesys dėl kito projekto patvirtina, jog pareiškėjas neketina sudaryti trišalę sutartį, todėl šiuo atveju prisijungimo sąlygose nurodytas reikalavimas sudaryti trišalę sutartį yra ypatingai svarbus.
Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ pažymi, kad Pareiškėjui nepasirašius trišalės sutarties nėra jokio teisinio pagrindo kitiems suinteresuotiems investuotojams prisijungti prie pastatytų pareiškėjo tinklų ir šitaip yra stabdoma Klaipėdos miesto infrastruktūros plėtra. Toks nesąžiningas pareiškėjo elgesys tik patvirtina, kad Bendrovė priėmė teisingą sprendimą nederindama pareiškėjo Projekto.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti bei pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo. Paaiškino, jog trišalė sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovų bus pasirašyta po leidimo išdavimo iki statybos pradžios.
Atsiliepimas
Atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas palaikė atsiliepimą ir 2021-08-30 rašytinius paaiškinimus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Neprieštaravo dėl Savivaldybės administracijos procesinės padėties pakeitimo.
Teismas teismo posėdžio metu tenkino pareiškėjo atstovo prašymą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos procesinę padėtį pakeitė iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2020/S.01 „Dėl sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, inžinerinių tinklų statybos projekto nederinimo“ (minėta, toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suderinti pateiktą Projektą, bei išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymą. Pareiškėjo teigimu, AB „Klaipėdos vanduo“ nepagrįstai reikalauja pasirašyti trišalę sutartį. Savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šio sprendimo motyvai sutampa su skundžiamu AB „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2020/S.01, šis raštas laikytinas užbaigiančiu administracinę procedūrą ir išsprendžiančiu klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, t. y. sprendimu neišduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą.
AB „Klaipėdos vanduo“ skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu 2009 m. gegužės 29 d. Nr. T2-221 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. Ts-74 „Dėl Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialųjį planą, projektuojamoje teritorijoje, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Dėl aukščiau minėtų priežasčių inžinerinių tinklų, kurie suprojektuoti „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., statybos projektas“, derinimui būtinas trišalės sutarties pasirašymas kaip nurodyta prisijungimo sąlygose Nr. 2019/S.6/3-492. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija), Trišalės sutarties forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11. AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendime taip pat nurodė, jog šiuo metu yra pateiktas derinimui projektas: „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.“ ir šio projekto inžinerinių tinklų prisijungimas numatomas prie aukščiau minėtame projekte suprojektuotų tinklų. Pažymi, kad ne tik nėra išpildytas projekto „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., statybos projektas“ prisijungimo sąlygų reikalavimas - pasirašyti trišalę sutartį, bet ir dėl šios priežasties trišalė sutartis negali būti pasirašyta ir projektui „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.“, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ projekto „Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.“ sistemoje “Infostatyba“ nederina, nes nėra įgyvendintas prisijungimo sąlygų Nr. 2020/S.6/3-148 reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį.
Tarp šalių nėra ginčo, jog pagal Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialųjį planą projektuojamoje teritorijoje, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Jau minėta, kad ginčo Projekto prisijungimo sąlygose yra numatytas reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi pareigą sudaryti trišalę sutartį dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nes Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019-05-02 iki 2020-12-31) numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Taigi, dėl minėtų priežasčių pareiškėjo Projekto derinimui būtinas trišalės sutarties pasirašymas, Trišalės sutarties forma yra patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11. Kadangi pareiškėjas atsisakė pasirašyti minėtą trišalę sutartį, atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ skundžiamu Sprendimu pagrįstai nederino Pareiškėjo Projekto. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.
Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas). Reglamento 19 p. numato, kad: jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo statinio projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo statinio projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, statinio projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo statinio projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo statinio projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą statinio projektui arba pripažinti, kad pritarta statinio projektui nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo statinio projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad statinio projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“. Taigi, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, jeigu: suinteresuotų šalių pasitarime nusprendžiama, kad subjekto nepritarimas statinio projektui nepagrįstas arba jeigu institucija, įgaliojusi subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektą, subjekto nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais.
Iš Reglamento 19 p. numatytos tvarkos akivaizdu, kad sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Iš informacinės sistemos „Infostatyba“ matyti, kad sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl jo Projekto 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė vyriausioji specialistė V. S. (ji yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė). Aplinkybė, kad Savivaldybės administracija nesurašė atskiro sprendimo, nekeičia fakto, jog galutinį sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjo Projekto statybai priėmė Savivaldybės administracija, o ne atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“.
Savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. paklausimą dėl priimto sprendimo pagal pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodė, jog prašymui, 2020 m. lapkričio 8 d. registruotam IS „Infostatyba" Nr. SRA-100-201108-36039, nepritarė AB „Klaipėdos vanduo", nurodydama nepritarimo motyvus 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2020/S.01, o IS „Infostatyba nesuteikia galimybės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai patenkinti prašymą ir formuoti išduodamą statybos leidimą, jeigu yra nors vienas statinio projektui nepritaręs subjektas, nes sistema automatiškai sugeneruoja tik veiksmą - prašymo „Nepatenkinti", todėl Savivaldybės administracijos tarnautojas neturi diskrecijos šiuo atveju priimti sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2020 m. lapkričio 26 d, Savivaldybės administracijos nurodyta pastaba „Nepatenkintas“ laikoma administraciniu sprendimu ABTĮ požiūriu. Šiuo atveju Savivaldybės administracijos nepritarimas, nepaisant tokio nepritarimo formos (įrašo „Nepatenkintas“), yra šios institucijos sprendimas netenkinti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti statybos leidimą. Savivaldybės administracija netenkino pareiškėjo prašymo atsižvelgdama į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nederino pareiškėjo Projekto, nes jis atsisakė pasirašyti trišalę sutartį. Taigi, Išvada informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes Savivaldybės administracija, paskelbdama įrašą „Netenkinti“, netenkina pareiškėjo prašymo išduoti leidimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-129-415/2021) yra konstatuota, kad statybą leidžiantį dokumentą išduodantis subjektas yra savivaldybės administracija, ji ir yra tinkamas atsakovas tokio pobūdžio bylose.
Teismas jau nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą sudaryti trišalę sutartį dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo,, todėl atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą Projektą. Skundžiamame Sprendime yra išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atsisakyta derinti pareiškėjo Projektą, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas Sprendimas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimo motyvai yra nesuprantami ar nepakankami. Pažymėtina ir tai, kad net ir panaikinus AB „Klaipėdos vanduo“ Sprendimą, Savivaldybės administracijos sprendimas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ netenkinti pareiškėjo prašymą išduoti statybos leidimą liktų galioti. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 8 d. prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2019 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3503-1062/2019; 2019 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2511-662/2019).
Dėl bylinėjimosi išalidų.
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši teisės norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. G. skundą atsakovams akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Netenkinti pareiškėjo E. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.