- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-1594-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11418-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-20698-1163/2023 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. 2023 m. spalio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros A. R. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove A. R., priteisti iš atsakovo A. R. po 350,00 Eur nepilnametės dukros A. R. išlaikymui ir nustatyti atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
3. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nesilaikė šeimos bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kas užkerta kelią iškelti teisme bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Teismo vertinimu, nors ieškovė su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir atsakovo nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją kopiją, tačiau šie duomenys yra nepakankami daryti išvadą, kad ieškovė, laikydamasi rungimosi principo, realiai pasiūlė atsakovui kilusį ginčą spręsti mediacijos pagalba. Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje nurodė kitokį atsakovo elektroninio pašto adresą nei tarnyba 2023 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo (t. y. ieškinyje nurodė atsakovo elektroninio pašto adresą „Mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com“, o tarnyba 2023 m. rugsėjo 11 d. siūlymą dėl mediacijos atsakovui siuntė elektroninio pašto adresu „mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com“). Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo argumentais, išdėstytais 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2676-560/2022, nurodė, kad, nors Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra nurodyta, kokiu būdu privaloma išsiųsti / įteikti atsakovui pranešimą dėl privalomosios mediacijos, tačiau pranešimo atsakovui išsiuntimas tik elektroniniu paštu, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas tuo elektroniniu paštu naudojasi (kad būtent toks yra atsakovo elektroninio pašto adresas), yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. R. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-20698-1163/2023, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. R. ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
1.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiuo atveju buvo atlikti visi tiesės aktuose nustatyti privalomi veiksmai, jog būtų galima laikyti, kad ieškovė tinkamai įgyvendino reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir dėl to turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. T. y., šioje pažymoje nurodyta, kad: 1) 2023 m. rugsėjo 8 d. tarnyba gavo ieškovės prašymą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su atsakovu (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 21 straipsnio 3 dalis); 2) 2023 m. rugsėjo 11 d. tarnyba raštu kreipėsi į atsakovą (elektroninio pašto adresas: mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com) su prašymu pateikti tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis); 3) 2023 m. rugsėjo 13 d. taryboje gautas atsakovo nesutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 5 dalis);
1.2. Nutartyje atsisakyti priimti ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2676-560/2022, tačiau pagal minėtą nutartį pranešimo apie mediaciją kitai šaliai išsiuntimas tik elektroniniu paštu galėtų būti laikomas neatitinkančiu rungimosi principo tik tuomet, kai nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog adresatas pranešimą tikrai gavo. Šiuo atveju pažymoje nurodyta, kad tarnyba, išsiuntusi pranešimą atsakovui, gavo jo atsakymą, kad šis nesutinka su mediacijos vykdymu. Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovas ne tik gavo jam elektroniniu paštu tarnybos išsiųstą pranešimą apie mediaciją, bet ir aiškiai išreiškė raštu savo valią mediacijoje nedalyvauti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju įgyvendinant privalomosios meditacijos reikalavimus nebuvo laikomasi rungimosi principo ar kokiu nors kitu būdu buvo pažeidžiamos atsakovo teisės;
1.3. Kadangi ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje (Didžioji Britanija (prašo pokalbių su dukra Anglijos laiku) ar Norvegija (atsakovo darbo vieta), atsakovas ieškovės turimais duomenimis registruoto turto Lietuvoje neturi ir yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, ieškovė ieškinyje prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti elektroniniu paštu. Ieškinyje nurodant atsakovo elektroninio pašto adresą nebuvo padaryta klaida, kadangi tiek el. paštas „mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com“, tiek šio el. pašto nurodymas didžiąja pirmąją raide „Mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com“ yra tas pats el. pašto adresas, t. y. kaip yra visuotinai žinoma, įtakos didžiosios ar mažosios raidės el. pašto adresui neturi. Antai, ieškovės atstovė prašyme dėl privalomosios mediacijos atsakovo el. pašto adresą taip pat nurodė didžiąja pirmąja raide „Mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com“, tačiau atsakovas jam siųstą el. paštu informaciją iš tarnybos gavo. Siunčiamas el. paštu adresas nepasiektų adresato tik tuo atveju, jeigu būtų praleista, sukeista ar be skyrybos ženklų, ar su papildomais skyrybos ženklais nurodytas el. paštas;
1.4. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi, net ir esą netiksliai ieškinyje nurodžius atsakovo elektroninio pašto adresą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne atmesti ieškinį, o nustatyti ieškovei pakankamą terminą šiems ieškinio trūkumas pašalinti. Juolab, kad atsakovo el. pašto adresas – Mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com ar mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com yra tas pats ir jis yra teisingas, nepriklausomai nuo to ar jis nurodytas didžiąja ar mažąja raide;
1.5. Kaip matyti iš tarnybos pateikto atsakovo nesutikimo su mediacija turinio, atsakovas nurodo šį savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (tikslesnis adresas pagal „google“ paiešką – (duomenys neskelbtini)). Taigi jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo įteikti procesinius dokumentus atsakovui el. paštu, kurį netgi nurodo ir patvirtina pats atsakovas savo nesutikime su mediacija, ieškovė prašo procesinius dokumentus atsakovui įteikti jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, atsižvelgdama į ekonomiškumo principą ir tai, jog ieškovės turimais duomenimis, atsakovas jo nurodytu adresu negyvena, nes gyvena ir dirba Norvegijoje, atkreipia dėmesį, kad kyla pagrįstų abejonių ar atsakovas atsiims procesinius dokumentus Didžiojoje Britanijoje nurodytu adresu ir ar dėl to nebus tik dirbtinai vilkinamas procesas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
7. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip pateiktą netinkamai pasinaudojus išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovė su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir atsakovo nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją kopiją, tačiau šie duomenys yra nepakankami daryti išvadą, kad ieškovė, laikydamasi rungimosi principo, realiai pasiūlė atsakovui kilusį ginčą spręsti mediacijos pagalba. Apeliantė įsitikinusi, kad šiuo atveju buvo atlikti visi tiesės aktuose nustatyti privalomi veiksmai, jog būtų galima laikyti, kad ieškovė tinkamai įgyvendino reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir dėl to turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.
9. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nėra ginčo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo MĮ pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Pagal MĮ 21 straipsnio 1 dalį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. MĮ 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
10. Kreipiantis į teismą dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad tarnyba 2023 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu mr(duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).com su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba toje pačioje pažymoje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. gavo atsakovo nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba patvirtino, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąją mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
12. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Aiškindamas CPK 197 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra nurodęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma, išduota ieškovei atitinka visus aukščiau nurodytus reikalavimus, todėl laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Juolab, kad šiuo atveju atsakovas, atsakydamas į tarnybos prašymą, aiškiai išreiškė raštu savo valią mediacijoje nedalyvauti. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodymas ieškovei dar kartą siūlyti atsakovui ginčą spręsti mediacijos pagalba yra perteklinis. Kita vertus, tai, kad atsakovas šioje proceso stadijoje nesutiko ginčą spręsti pasinaudojant mediacijos pagalba, nereiškia, kad tokia teise šalys negalės pasinaudoti vėlesnėse proceso stadijose; teismas, matydamas galimybę šalims taikiai susitarti, taip pat galės pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.
13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įvykdė teisės aktuose numatytą pareigą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo šeimos bylose, ir tai patvirtina valstybės įstaigos išduota pažyma. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nutartis panaikinama. Ieškinio priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.