Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5828-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
A2.6.-5828-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05059-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
B. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 5828 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05059-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 3 d. 08 val. 00 min. Kaune, Ateities pl. 77C, B. J., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, kliudė greta važiavusį ir sustojusį automobilį. Nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 106 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. J. kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, jog jis važiavo šalutiniu keliu, o fūra pagrindiniu, jam atrodė, kad fūra jį praleidžia. Po įvykio jis ir fūra sustojo, su fūros vairuotoju apžiūrėjo abi mašinas, jo automobilis buvo truputį nubrozdintas, o fūrai visiškai nieko. Įvykio metu buvo dideli kamščiai, rusakalbis fūros vairuotojas jam pasakė, kad čia menkniekis ir kad jis gali važiuoti. Iš įvykio vietos tikrai nepabėgo, geranoriškai išsiskirstė su fūros vairuotoju. O po kiek laiko jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad užfiksuotas įvykis Ateities plente. Policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kadangi nepastebėjo, jog jo galiojimas pasibaigęs.

Liudytojas Z. L. parodė, kad įvykio dieną ryte į jo vairuojamą fūrą atsitrenkė automobilis Passat. Jo fūrai buvo apgadinti dažai. Jis išlipęs ir apžiūrėjęs apgadinimus B. J. pasakė, kad skuba, neturi daug laiko, kad šis greičiau duotų dokumentus, pasirašytų deklaraciją ir skirstytųsi. Taip pasakęs nuėjo į savo mašiną ir tikėjosi, kad B. J. atneš dokumentus, tačiau pastarasis iš įvykio vietos nuvažiavo. Tada jis paskambino savo šefui, o šis liepė skambinti į policiją. Po kiek laiko atvažiavo policija, nubraižė planą, o jis parašė paaiškinimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojo Z. L. parodymai. Liudytojas Z. L., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną į jo vairuojamą fūrą Ateities pl. atsitrenkė automobilis Passat ir ją apgadino. Jis išlipęs ir apžiūrėjęs apgadinimus paprašė Passat vairuotojo pateikti savo dokumentus ir užpildyti deklaraciją, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. J. iš įvykio vietos nuvažiavo. Tada jis paskambino policijai (30 b.l.). Liudytojas Z. L. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime policijai (6 b.l.). Minėto liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jo parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. J. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patrulio M. A. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis ir dešinės pusės įlipimo pakopa, apgadinto automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo paskui kitus automobilius ir sustojo paskui juos, ketinusius sukti į kairę. Tuo metu pajuto smūgį į priekinę dešinę automobilio dalį ir išlipęs pastebėjo, kad jo vairuojamą automobilį apgadino automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Jis VW PASSAT vairuotojui liepė duoti dokumentus, bet pastarasis padidinęs greitį nuvažiavo (3 b.l.) eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir dešinės pusės įlipimo pakopa (4 b.l.), Z. L. paaiškinimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad jo automobilį apgadino VW PASSAT automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o jam paprašius to automobilio vairuotojo pateikti dokumentus, kad galėtų užpildyti deklaraciją, VW PASSAT vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos (6 b.l.), fotonuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonių DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (7, 15 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas. Išvada: automobilio apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka padarytiems apgadinimams ant DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (16 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad B. J. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog B. J. pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl jis padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad B. J., keisdamas važiavimo kryptį, kliudė greta važiavusį ir sustojusį automobilį. Po šio įvykio jis sustojo, apgadinto automobilio vairuotojas prašė jo pateikti dokumentus, kad galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, taigi jis suprato ir matė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau jis nesutaręs dėl įvykio aplinkybių ir (ar) nepranešęs policijai apie įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į liudytojo Z. L. teismo posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes bei vertinant rašytinius įrodymus, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, kurie yra akivaizdūs ir aiškiai matomi, atsižvelgiant į vairuotojo elgesį po eismo įvykio, t.y. staigiai pasišalino iš eismo įvykio vietos, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog B. J. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. B. J. teiginys, kad po sukelto eismo įvykio jis ir apgadinto automobilio vairuotojas geranoriškai išsiskirstė, nes neturėjo vienas kitam pretenzijų, vertintinas kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad B. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jis yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

B. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų teisės pažeidimų) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., sankcijose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

B. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 20 Lt (dvidešimties litų) (5 eurų) baudą.

B. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

B. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė