Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 660 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2016 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), nors turėjo būti etapuotas tik 2016 m. sausio 7 d. Dėl to pareiškėjas prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 d. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu (b. l. 22a–25) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, jog 2015 m. gruodžio 28 d. pataisos namuose buvo gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėją bylos nagrinėjimo laikui iš Pravieniškių PN-AK perkelti į Šiaulių TI, iš ten etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę bei pristatyti į teismo posėdį, įvyksiantį 2016 m. sausio 12 d. Pataisos namų administracija 2015 m. gruodžio 31 d. suruošė ir išsiuntė konvojavimo paraišką į Viešojo saugumo tarnybą prie VRM Kauno dalinio vadui, užsakant konvojų 2016 m. sausio 4 d. į Šiaulių TI. Konvojus vykdomas pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) sudarytus planinio konvojaus maršrutus, kurie vykdomi konkrečiai nustatytomis datomis: pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus bei Kauno dalinių judėjimo maršrutus, pareiškėjas buvo konvojuotas 2016 m. sausio 4 d., pirmadienį, o dokumentai buvo parengti ir išsiųsti 2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienį. Pravieniškių PN-AK tinkamai atsižvelgė į šventines nedarbo dienas ir tinkamai iš anksto parengė dokumentus. Nuteistasis buvo laiku pristatytas į teismo posėdį, nebuvo nepagrįstai ilgai laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, todėl jo konvojavimo grafikas organizuotas tinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad ilgalaikis pasimatymas nuteistajam laikomas suteiktu, kai jis įvyksta ir apie tai padaroma atžyma nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje. Nuteistasis iš anksto su įstaigos administracija susiderina tik galimo pasimatymo preliminarią datą, kad galėtų informuoti savo artimuosius ir įstaiga tą dieną turėtų laisvą pasimatymų kambarį. Jei nuteistasis dėl kažkokių priežasčių negali pasinaudoti jam preliminariai numatytu pasimatymu (suserga, išvyksta etapu ir pan.), jis turi visas galimybes kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti perkelti tokį pasimatymą į vėlesnį laikotarpį, tiesiogiai arba administracijos pagalba informuoti savo artimuosius, kad toks numatytas pasimatymas neįvyks. Dėl tokio atšaukimo pasimatymas nėra laikomas įvykusiu ir teisės į pasimatymą nuteistasis nepraranda. Tam tikrais atvejais nuteistasis gali kreiptis į teismą, į kurį turi būti vežamas etapu ir paprašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jokių iš šių veiksmų pareiškėjas neatliko, savo teisėmis ir galimybėmis nepasinaudojo, o skųstis pradėjo tik po etapavimo į teismą, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl sukeltų nepatogumų konvojavimo metu, nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu (b. l. 80–81) prašė pašalinti ją iš proceso šalių.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, sprendimų dėl suimtųjų bei nuteistųjų asmenų konvojavimo nepriima. Dokumentus, susijusius su sprendimais dėl minėtų asmenų konvojavimo, pagal kompetenciją rengia ir įformina Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai. Informacija apie suimtųjų, nuteistųjų asmenų išvykimą/atvykimą (konvojavimą) yra fiksuojama bei kaupiama asmens byloje, kuri yra minėtų įstaigų žinioje. Iš skunde pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad žala jam galimai kilo iš pataisos įstaigos, t. y. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų veiksmų, o ne dėl Viešojo saugumo tarnybos, atskaitingos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, pareigūnų veiksmų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 86–90) pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Šiaulių TI, nors jį turėjo išvežti tik 2016 m. sausio 7 d., dėl to pareiškėjas prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 d.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotas asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindas – teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. Nr. 57 (toliau – ir Instrukcija), 109 punkte numatyta, kad konvojavimo dokumentus rengia ir įformina laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnyba. Konvojuojamo suimtojo arba nuteistojo asmens byla konvojaus viršininkui perduodama antspauduotame pakete su Asmens bylos pažyma. Pažymoje suimtąjį arba nuteistąjį siunčianti įstaiga turi nurodyti laisvės atėmimo vietos, į kurią jis siunčiamas, pavadinimą ir pasikeitimo punktus, per kuriuos suimtasis arba nuteistasis turi vykti. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015 buvo nutarta E. V. bylos nagrinėjimo laikui perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, o iš ten etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) areštinę bei pristatyti į teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015, įvyksiantį 2016 m. sausio 12 d. 13.30 val. 107 kab., Panevėžio miesto apylinkės teisme, Laisvės a. 17, Panevėžyje. Minėta teismo nutartis Pravieniškių PN-AK gauta 2015 m. gruodžio 28 d. Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 31 d. Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio vadui pateikė konvojavimo paraišką Nr. S-35861, kurioje prašoma 2016 m. sausio 4 d. atsiųsti konvojų dėl 3 asmenų konvojavimo į Šiaulių TI. Konvojavimo maršrutas – Pravieniškės – Šiauliai. Konvojuojamųjų buvimo vieta – Pravieniškių PN-AK 3-ias sektorius. Pravieniškių PN-AK 2016 m. sausio 4 d. konvojuojamųjų sąraše Nr. 60(3)-2 nurodyta, jog pareiškėjas E. V. pagal nutartį konvojuojamas iš Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus per Šiaulių TI į Panevėžio AVPK.Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 60(3)-418 „Dėl nuteistojo E. V. konvojavimo“ nurodė, jog konvojus vykdomas pagal Viešojo saugumo tarnybos sudarytus planinio konvojaus maršrutus. Iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI Kauno dalinio planinis konvojus vyksta šiuo maršrutu: (duomenys neskelbtini) (maršrutas vykdomas (duomenys neskelbtini)). Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, 2015 m. gruodžio 31 d. parengdama dokumentus dėl 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjo konvojavimo į Šiaulių TI, atsižvelgė į šventines nedarbo dienas ir tinkamai iš anksto parengė reikiamus dokumentus. Tuo buvo pasiekti konvojavimo tikslai ir pareiškėjui užtikrinta teisė ir pareiga dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi nuteistasis laiku buvo pristatytas į teismo posėdį, nebuvo nepagrįstai ilgai laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, teigtina, kad jo konvojavimo grafikas organizuotas tinkamai, t. y. nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų organizuojant E. V. konvojavimą iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad dėl netinkamai organizuoto konvojavimo 2016 m. sausio 4 d., jis prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 d., nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 112 punkte numatyta, kad įvykęs ar nutrauktas pasimatymas įrašomas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje.Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 7373/4 dėl nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenų matyti, kad ilgalaikis pasimatymas jam buvo suteiktas 2015 m. spalio 24 d. (2 paros), vėlesnis – 2016 m. kovo 22 d. (2 paros). Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuteistasis iš anksto su įstaigos administracija susiderina tik galimo pasimatymo preliminarią datą, kad galėtų informuoti savo artimuosius ir įstaiga tą dieną turėtų laisvą pasimatymų kambarį. Jei nuteistasis dėl kažkokių priežasčių negali pasinaudoti jam preliminariai numatytu pasimatymu (suserga, išvyksta etapu ir pan.), jis turi visas galimybes kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti perkelti tokį pasimatymą į vėlesnį laikotarpį, tiesiogiai arba administracijos pagalba informuoti savo artimuosius, kad toks numatytas pasimatymas neįvyks. Dėl tokio atšaukimo pasimatymas nėra laikomas įvykusiu ir teisės į pasimatymą nuteistasis nepraranda. Tam tikrais atvejais nuteistasis gali kreiptis į teismą, į kurį turi būti vežamas etapu ir paprašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pats pareiškėjas), kad E. V. būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku, savo teisėmis ir suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl teismas sprendė, kad konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 09-A/2012/6329 duomenų nustatė, kad 2016 m. sausio 4 d. jokių pareiškėjo sveikatos sutrikimų užfiksuota nebuvo, yra įrašas, jog etapu vykti gali. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 73(3)-111 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nuolatinio streso, nuolatinės nervinės įtampos, kuri kenkia jo silpnai sveikatai, nesikreipė. Todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo etapavimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant etapavimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas E. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti.Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes jis skunde akcentavo tai, kad buvo iš Pravieniškių PN-AK išvežtas etapu per anksti – 2016 m. sausio 4 d., o ne sausio 7 d., ir iš šių neteisėtų veiksmų jis kildino neturtinę žalą, jam nebuvo aktualu, kada buvo parengti dokumentai ir atliktos kitos procedūros. Be to, pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, detaliai išdėstyti skundo nagrinėjimui aktualias aplinkybes, kurios liko neišnagrinėtos. Teismas vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu negaliojusiomis BVK nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, jis buvo per anksti išvežtas į teismo posėdį, todėl dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, pranešti, apie tai, kad pasimatymas neįvyks, artimiesiems negalėjo, nes iki 2016 m. sausio 4 d. buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Pareiškėjo nuomone, jis nepagrįstai trimis dienomis ilgiau buvo laikomas kamerų tipo patalpose, o ne pataisos namuose. Kadangi 2016 m. sausio 4 d. buvo išvežtas, kreiptis į psichologus neturėjo galimybės, kreipėsi, kai tik tokia galimybė buvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu (b. l. 102–103) pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nes pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių, kurių nebūtų ištyręs ar nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisės aktus, materialiosios ir procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų per anksti (2016 m. sausio 4 d.) jį konvojavus į Šiaulių TI, vėliau – į Panevėžio AVPK, nes jis turėjo būti pristatytas į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2016 m. sausio 12 d., dėl to jis neteko teisės į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 d., atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė dėl to, kad nebuvo nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai ir neįrodytas neturtinės žalos padarymo faktas.Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo: pirma, teismas iš esmės nenagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, t. y. jam nesvarbu, kada buvo suruošti konvojavimui reikiami dokumentai, o aktualu tai, ar jo išvežimo laikas buvo protingas, atsižvelgiant į numatytą jo ilgalaikio pasimatymo datą bei būsimo teismo posėdžio datą – 2016 m. sausio 12 d.; antra, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors jis to pageidavo, taip iš jo buvo atimta galimybė išdėstyti svarbias bylos aplinkybes; trečia, byloje teismas rėmėsi negaliojančiomis BVK normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.Nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.Byloje nustatyta, kad teismo šaukimas į teismo posėdį, paskirtą 2016 m. spalio 5 d. 8.30 val., pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. liepos 20 d. (b. l. 71). Administracinės bylos nagrinėjimas 2016 m. spalio 5 d. teismo nutartimi buvo atidėtas 2016 m. lapkričio 30 d. 9 val., proceso šalims išsiųsti teismo pranešimai (b. l. 73, 76–77). Proceso dalyviams į 2016 m. lapkričio 30 d. 9 val. paskirtą teismo posėdį neatvykus, teismas administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (b. l. 42), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑542‑146/2017). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė teisės būti išklausytam principą. Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.