Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistųjų gynėjams advokatams Gintarui Platūkiui, Singridai Samoškienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. U. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006—03-17 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose;

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 7 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, o užbaigus mokymo kursą, per 3 (tris) mėnesius įsidarbinti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – abiems nuteistiesiems paliktos nepakeistos.

Iš nuteistųjų D. U. ir D. S. nukentėjusiojo A. Č. naudai solidariai priteistas civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai 4000 (keturių tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. ir D. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2007-10-27, apie 21.00 val. viešoje vietoje, Kaune, 23–ojo maršruto autobuse, važiuojančiame tarp stotelių „Kauno pilis“ ir „Milikonių kalnas“, veikdami bendrai, matant pašaliniams asmenims, dėl chuliganiškų paskatų įžeidinėjo nepilnametį A. Č., tyčiojosi iš jo išvaizdos, grasino buitinės - ūkinės paskirties peiliu, paskui šio peilio rankena D. S. vieną kartą sudavė A. Č. į krūtinę ir įpjovė nukentėjusiojo dešinį riešą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. U. vieną kartą ranka sudavė A. Č. į veidą.

Tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis abu kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistasis D. U. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nuosprendį (skunde nurodyta 2003-03-21 data vertinama, kaip techninė – spausdinimo klaida) pakeisti, veiką perkvalifikuojant į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. D. U. skunde nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teisme buvo pažeisti BPK 22 str., 44 str. 7 d., 220 str. 4 d., 369 str. reikalavimai. T.y. iki pradedant teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas ir buvo nežinoma kuo kaltinamas, dėl kokio kaltinimo reiks gintis, einant į teismą negalvojo, kad bus teisiamuoju, ir, juo labiau, kad gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis aktas buvo įteiktas jau bylą pradėjus nagrinėti. Teisėjo pasiūlymą daryti pertrauką dėl pasiruošimo gynybai, vertina kaip teismo spaudimą, o dėl patirties stokos pasiūlyta teise nepasinaudojo, nesuprasdamas kaltinimo esmės, be gynėjo sutiko duoti parodymus ir būti nuteistas. Tokiu būdu, nuteistasis negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, teismas nepasiūlė pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, todėl jam buvo atimta teisė į tinkamą gynybą.

Nuteistojo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepašalino prieštaravimų tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų ir netinkamai kvalifikavo, nes jo veikoje yra ne BK 284 str. 1 d., o 284 str. 2 d. požymiai. Taip pat teismas skyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į konkrečius veiksmus. Bausmė turėjo būti skirta švelnesnė, nei skirta kitam nuteistajam.

Nuteistasis D. S. savo apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nuosprendį (skunde nurodyta 2004-03-21 data vertinama, kaip techninė – spausdinimo klaida) panaikinti, priimti naują nuosprendį ir bausmę sušvelninti.

Nuteistasis D. S., analogiškai kaip ir kitas nuteistasis, skunde nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teisme buvo pažeisti BPK 22 str., 44 str. 7 d., 220 str. 4 d., 369 str. reikalavimai. T.y. iki pradedant teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas ir buvo nežinoma kuo kaltinamas, dėl kokio kaltinimo reiks gintis, einant į teismą negalvojo, kad bus teisiamuoju, ir, juo labiau, kad gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis aktas buvo įteiktas jau bylą pradėjus nagrinėti. Teisėjo pasiūlymą daryti pertrauką dėl pasiruošimo gynybai, vertina kaip teismo spaudimą, o dėl patirties stokos pasiūlyta teise nepasinaudojo, nesuprasdamas kaltinimo esmės, be gynėjo sutiko duoti parodymus ir būti nuteistas. Tokiu būdu nuteistasis negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, teismas nepasiūlė pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, todėl jam buvo atimta teisė į tinkamą gynybą.

Nuteistojo nuomone, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes chuliganiškus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu padaręs jis, o ne kitas nuteistasis, teismas nepašalino prieštaravimų tarp jo, D. U. ir nukentėjusiojo parodymų, todėl neteisingai buvo kvalifikuota D. U. nusikalstama veika ir neteisingai paskirta bausmė.

Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nebuvo įvardinti kiekvieno iš jų veiksmai ir nepagrįstai bausmės skirtos vienodos. Bausmę jam vertina kaip per griežtą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistasis D. U. iš esmės neginčija kaltės klausimo dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo, kaip kaltinamojo, teisės, nurodo, kad faktinės aplinkybės neatitinka nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, todėl veika turi būti kvalifikuota pagal BK 284 str. 2 dalį, nesutinka su jam paskirta bausme.

Nuteistasis D. S. iš esmės taip pat neginčija kaltės klausimo dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo. Analogiškai, kaip ir nuteistasis D. U., apeliaciniame skunde nurodo jo atžvilgiu padarytus BPK pažeidimus, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad D. U. ir D. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nuteistasis D. U. nusikalto, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant neišnykusiam teistumui. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 284 str.1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių – terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas teisingai nustatė ir atsižvelgė skirdamas bausmę, į nuteistojo D. U. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalto bendrininkaudamas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančių aplinkybių nenustatė, įvertino ir tai, kad praeityje teistas 3 kartus, praeitų teistumų metu taikyti bausmės vykdymo atidėjimai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis nusikalsta pakartotinai.

Nuteistieji tiek D. U., tiek D. S. skundžia teismo nuosprendį dėl tariamai pažeistų jų procesinių teisių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jų procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Lietuvos Respublikos BK 22 str. numato kaltinamojo procesines teise. Kaltinamasis turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą, susipažinti teisme su byla, nustatyta tvarka pasidaryti pageidaujamų dokumentų nuorašus, turėti gynėją, pateikti prašymus ir kitos.

Nuteistiesiems D. U. ir D. S. šios teisės buvo pilnai išaiškintos 2008-02-20 teisiamajame posėdyje (b.l. 137-139), kurio metu, paaiškėjus faktui apie kaltinamojo akto neįteikimą, jo kopijos buvo įteiktos kiekvienam kaltinamajam. Tiek D. U., tiek D. S., gavę kaltinamąjį aktą, pertraukos pasiruošti gynybai, nepageidavo. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato termino prieš kiek laiko iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, kaltinamasis turi gauti kaltinamojo akto kopiją. Kaltinamojo teisė laikoma įgyvendinta, nuo kaltinamojo akto įteikimo momento. Aplinkybė, kas įteikė kaltinamąjį aktą: prokuroras, ar teismas, įtakos dėl pasiruošimo gynybai ar kitų teisių įgyvendinimo eigai, neturi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir D. U., ir D. S. prieš kiekvieną jų, kaip įtariamųjų, apklausą, buvo išaiškinamos teisės turėti gynėją (b.l. 36, 40, 82, 87) ir visose apklausose įtariamieji gynėjo atsisakė (b.l. 37, 41, 83, 88). D. U. ir D. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat atsisakė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prieš bylą perduodant teismui (b.l. 116, 117).

2007-12-12 D. U. ir D. S. buvo pareikšti įtarimai, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (b.l. 38, 42, 84, 89), kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminiame bylos nagrinėjime nekito, apklausų protokolus ikiteisminiame tyrime D. U. ir D. S. pasirašę, papildymų juose nepateikę. Tad abiejų nuteistųjų skundų motyvai, kad jiems nebuvo žinoma, kuo kaltinami bei negalvojo, kad bus teisiami, vertintina tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistųjų skundų motyvas, kad dėl teismo spaudimo ir patirties stokos nepasinaudojo jiems išaiškintomis teisėmis, taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. D. U. nuteistas jau ketvirtą kartą, tad nurodyti, kad dėl nepatyrimo nesugebėjo naudotis savo teisėmis, mažiausiai yra įtikinama. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nedarė kaltinamiesiems spaudimo, bet ir siūlė pasiruošti gynybai. Kaltinamieji ne tik, kad nepageidavo ilgesnės pertraukos pasiruošti gynybai, bet šį teismo siūlymą, vertino atsisakymu nuo bet kokios trukmės pertraukos. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. kaltinamųjų neigiamai nuostatai gynybos atžvilgiu, per prievartą siūlyti teisinę pagalbą ne teismo prerogatyva. Kaltinamieji yra pilnamečiai asmenys, duomenų dėl jų nepakaltinamumo ar neveiksnumo teismui nebuvo ir nėra pateikta, todėl vertinti, kad nuteistiems buvo atimta teisė į tinkamą gynybą, vien tik dėl nuteistiesiems priimto nepalankaus nuosprendžio, yra visiškai nepagrįsta.

Abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, jo parodymai nuoseklūs, patvirtinti kita ištirta bylos medžiaga. D. U. tvirtinimas, kad nukentėjusiojo nemušė taip pat vertintinas tik kaip gynybinė pozicija, nes dėl įvykio metu buvusio girtumo, jis bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo net atsiminti kokius necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus - lėmė tai, kad D. U. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006-13-17 nuosprendį laikotarpyje, būdamas nubaustas 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Tokiu atveju teismas teisingai vadovavosi BK 64 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. U. atžvilgiu tinkamai paskirta mažesnė, nei sankcijos vidurkyje už nurodyto nusikaltimo padarymą numatyta griežčiausia (t.y. laisvės atėmimo) bausmė. Šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti D. U. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Nuteistojo D. S. apeliacinio skundo dalis, kuri nėra identiška nuteistojo D. U. skundui, dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo, yra prieštaringa. Nuteistasis D. S., prisiimdamas D. U. gynėjo vaidmenį, nurodydamas į netinkamą D. U. veikos kvalifikavimą, prisiima visų chuliganiškų veiksmų nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu padarymą, tuo pačiu nurodo, kad teismas neįvardino kiekvieno jų vaidmens ir nepagrįstai skyrė vienodas bausmes, kuri jam skirta yra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, tai, jog šiame nusikaltime panaudojo peilį, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o nusikalto bendrininkaudamas ir neblaivus, pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau jam taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus tęsti mokslą, baigus jį, per tris mėnesius įsidarbinti, be teismo sutikimo nekeiti gyvenamosios vietos bei be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.

Jau vien BK 75 straipsnio taikymas, parodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį D. S. atžvilgiu, atsižvelgė, kad praeityje nebuvo teistas, ir nors viešai, pirmosios instancijos teismo posėdyje demonstravo jam nepatinkančiai visuomenės daliai neapykantą, teismas pagrįstai įžvelgė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo tiek D. U., tiek D. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Nuteistiesiems skirtos bausmės padės sulaikyti D. U. ir D. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų D. U. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.