- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1646-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09354-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio G. D. gyvenamąją vietą su ieškovu R. D.. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. sprendimu nepilnamečio G. D. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau ji neužtikrina vaiko tinkamų auklėjimo sąlygų, nesudaro tinkamos psichologinės aplinkos, tai kenkia nepilnamečio vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo R. D. prašymą tenkino. Laikinai pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą dėl nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo nepilnamečio G. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu R. D.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pastaruoju metu atsakovė pareigų sūnaus atžvilgiu tinkamai nevykdo, t.y. nesirūpina tinkamu sūnaus ugdymu ir mokymosi rezultatais, su mokyklos administracija nebendrauja ir nebendradarbiauja. Atsižvelgdamas į tai, bei į prioritetinius vaiko interesus sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. D. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Šiuo atveju nebuvo būtina skubiai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi jis ir taip gyvena su juo arba su jo tėvais, kol atsakovė ieško nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovė surado 2 kambarių butą, kuris yra remontuojamas šalia nepilnamečio vaiko mokyklos ir ieškovo tėvų gyvenamosios vietos, kadangi dirba slenkančiu grafiku, ne visą laiką gali skirti vaikui. Nurodė, jog nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą, kadangi ieškovas nuolatos konfliktuoja ir yra agresyvus. Laisvalaikį leidžia atskirai nuo šeimos, žaidžia azartinius žaidimus, yra naudojęs smurtą prieš atsakovę, kas nėra laikoma geru pavyzdžiu nepilnamečiam vaikui. Nepraėjo metai, kai ieškovas buvo gydomas nuo depresijos. Ieškovo elgesys nėra priimtinas ir nesudaro tinkamos psichologinės aplinkos augančiam sūnui. Vaikas pastaruoju metu gyvena su tėvu ir jo ugdymu bei mokymusi jis rūpinasi, todėl atsakovė yra nepagrįstai apkaltinta dėl blogų sūnaus mokymosi rezultatų. Atsakovės nuomone, pateikta pažyma iš mokyklos yra šališka ir neobjektyvi. Atsakovė nuolatos vaikšto į tėvų susirinkimus, o ieškovas praktiškai nepalaiko ryšio su klasės auklėtoja. Atsakovė kiekvieną savaitę perduoda ieškovui vaiko švarius rūbelius ir pasiima nešvarius, todėl dėl vaiko netvarkingų rūbelių kaltas ieškovas. Šalių nepilnamečiam vaikui nuo vaikystės diagnozuota alergija, dėl to jam reikalinga speciali priežiūra, apie kurią ieškovas neturi supratimo, kadangi niekada nesilankė su vaiku pas šeimos gydytoją. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali nukentėti vaiko teisės ir kad gyvenimas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, kadangi ji yra sveika, turi nuolatines pajamas ir sugeba tinkami rūpintis vaiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. D. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirajame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kurios reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą kartu pasiimant sūnų jo mokymosi rezultatai pablogėjo, jis pradėjo praleidinėti pamokas ir kt. Šie faktai leido konstatuoti realią grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus interesams, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Pati atsakovė atskirajame skunde iš esmės pripažįsta, kad šiuo metu vaiko interesus geriau atitinka laikinas gyvenimas su ieškovu, kadangi ji daro nuomojamo būsto remontą. Nors atsakovė nepripažįsta, ji šiuo metu gyvena su kitu vyru, todėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimas su nepažįstamu vyru kelia grėsmę jo interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – santuokos nutraukimo byloje taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą dėl nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo ir nepilnamečio G. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu R. D..
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti teiginiai, jog ji netinkamai vykdo motinos pareigas ir nesirūpina tinkamu sūnaus ugdymu ir mokymusi neatitinka tikrovės. Apeliantės nuomone, būtent ieškovas elgiasi netinkamai ir rodo blogą pavyzdį vaikui, o ji nuolat gauna pajamas ir sugeba tinkamai rūpintis vaiku.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir nustatė, jog po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina, t.y. atsakove. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, t.y. pasikeitė atsakovės, o kartu ir vaiko gyvenimo sąlygos, kurios gali turėti neigiamą įtaką sūnaus sveikatai bei mokymuisi.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Šias faktines aplinkybes teismas ištiria bylą nagrinėdamas iš esmės. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent ieškovui.
Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė pažymą iš šalių nepilnamečio vaiko mokyklos, kurioje nurodoma, kad vaikas pastaruoju metu blogai lanko mokyklą, į pamokas ateina nepasiruošęs, netvarkingais rūbeliais, motina nesidomi vaiko rezultatais, neatvyko į tėvų susirinkimą. Tuo tarpu apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pagrindžiančių jos atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, jog vaiko gyvenimas su tėvu prieštarauja vaiko interesams (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė neginčija, jog šiuo metu vaikas gyvena kartu su tėvu, kol atsakovė tvarko reikalus susijusius su naujos nuolatinės gyvenamosios vietos tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui, užtikrinimu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, o duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams nėra, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją gyvenamąją vaiko vietą su tėvu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.