Kauno apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai statytojai (atsakovei) J. K. J. (duomenys neskelbtini) surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad statytoja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, ties namo butu Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš išorės apšiltino ir nutinkavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos dalį (apie 9,0 m x 4,50 m), (1 t., b.l. 55-56). 2016-04-28 statytojai buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-403-(15.51), kuriuo iš statytojos buvo pareikalauta iki 2016-10-28 savo lėšomis nuardyti tinką ir apšiltinimą (išmatavimai ~ 9,0 m x 4,50 m), įrengtą ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos ((duomenys neskelbtini) buto apimtyje) (1 t., b.l. 52-53). Inspekcija 2017-04-18 atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir tą pačią dieną surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-170418-00048, kuriuo nustatė, kad J. K. J. neįvykdė privalomojo nurodymo, t. y. nenuardė tinko ir apšiltinimo, įrengto ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos ((duomenys neskelbtini) buto apimtyje) (1 t., b.l. 19).

Pastatas – gyvenamasis namas, plane žymimas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (1 t., b.l. 46-51). Namo butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0006) nuosavybės teise priklauso atsakovei J. K. J. (1 t., b.l. 44-45). Atsakovė J. K. J. ieškinyje nurodytus darbus atliko 2014 metų rugsėjo mėnesį (1 t., b.l. 40).

Byloje nekilo ginčo, jog ieškovės ieškinyje nurodyti darbai (ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtas tinkas ir apšiltinimas (išmatavimai ~ 9,0 m x 4,50 m), yra savavališka statyba (atsakovė to iš esmės neginčijo), tačiau atsakovė nesutinka su ieškiniu dėl to, nes laiko, kad neteisėtos statybos padariniai yra visiškai pašalinti, juos įteisinant.

Dėl savavališkos statybos darbų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų atlikimo metu, 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, teisė būti statytoju galėjo būti įgyvendinama, kai statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą ir statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numatė statytojo pareigą turėti šio įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje buvo nurodyta, kad ypatingas statinys – tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Taigi, kadangi gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame atlikti statybos darbai, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros paveldo statinys), jis priklauso ypatingų statinių kategorijai.

Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų atlikimo metu, 2 straipsnio 21 dalyje buvo įtvirtinta, kad statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. D1-(duomenys neskelbtini) (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 12 punkte. Taigi, statybos darbai, atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų priskiriami statinio paprastajam remontui. Teismas sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju būtent tokius darbus statytoja (atsakovė) 2014 metų rugsėjo mėnesį ir atliko.

STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.1 punkte buvo reglamentuota, kad atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda – privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui. Taigi, nagrinėjamu atveju atliktiems paprastojo remonto darbams turėjo būti parengtas paprastojo remonto aprašas ir gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje buvo nustatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje buvo imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog atsakovė ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė tinką ir apšiltinimą (išmatavimai ~ 9,0 m x 4,50 m) neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl tokie darbai (statyba) yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas, 2013 m. birželio 27 d. redakcija).

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teismas pažymi, jog atsakovė neginčija (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuoti ieškovės nurodyti pažeidimai. Priešingai, atsakovė, iškėlus bylą teisme, siekė savavališkos statybos įteisinimo.

Atsakovė laiko, kad neteisėtos statybos darbai, nurodyti (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai pašalinti juos įteisinant. 2018-02-07 į bylą pateikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projektą (restauravimas, remontas) (4 t., b.l. 68-129), parengtą UAB Baltican LTD“ PDV T. P., PV L. M. P., o 2018-08-10 ir šio projekto pagrindu Kultūros paveldo departamento 2018-06-18 išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto statinio tvarkybos darbus (5 t., b.l. 35-36).

Teismas sutinka tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu KPD, kad KPD Kauno skyriaus 2018-06-18 išduotas Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPK-46 nėra dokumentas įteisinantis atsakovės J. K. J. atliktus savavališkos statybos darbus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų atlikimo metu, 2 straipsnio 21 dalyje buvo įtvirtinta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 5.1 punkte buvo reglamentuota, kad atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda – privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui.

Nagrinėjamu atveju atliktiems paprastojo remonto darbams turėjo būti parengtas paprastojo remonto aprašas ir gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo, t.y. savivaldybės administracijos, pritarimas paprastojo remonto aprašui.

Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje Savavališkos statybos akto surašymo metu, buvo numatyta, kad visais atvejais statinio projektui privalo pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, o statybos kultūros paveldo statinyje ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 5 d., 17 d. 1 p., 4 p.). Šiuo metu galiojančiame Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodomos išimtys, kada statybą leidžiančius dokumentus išduoda Inspekcija. Statybą leidžiančius dokumentus išduodančių institucijų sąrašas yra baigtinis (Kultūros paveldo departamento tarp institucijų, išduodančių statybą leidžiančius dokumentus, nėra).

Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kokie dokumentai institucijai, pagal kompetenciją išduodančiai statybą leidžiančius dokumentus, turi būti patekti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių be kita ko yra ir dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju. Statybos įstatymo 1 priede taip pat nurodyta, jog įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai <...>, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Nagrinėjamu atveju atsakovė įmokos už savavališką statybą bei jos įteisinimą įstatymų nustatyta tvarka taip pat nesumokėjo.

Namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (restauravimas, remontas) projektas parengtas vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys” ir paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės” nuostatomis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPD) 2 straipsnio 29 punkte nurodyta, kad restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys” 19 punkte nurodoma, kad restauravimui priskiriami tyrimais pagrįsti darbai, kuriais išsaugomas Kultūros paveldo objekto autentiškumas ir vertingosios savybės, grąžinama pirminė išraiška ar savitas pavidalas – forma. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atlikti statybos darbai (iš išorės apšiltino (užklijavo 15 cm storio polistireninį putplastį) ir nutinkavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos dalį (apie 9,0 m x 4,50 m)), nėra pirminės namo išraiškos ar savito pavidalo (formos) grąžinimas. Namo fasado sienos dalies apklijavimas polistireninu negali būti laikomas namo prarastų fizinių savybių atstatymo darbais, t.y. pirminės išraiškos ar savito pavidalo – formos grąžinamu (nėra išlaikytas namo sienos buvęs išorinis pavidalas, kontūrai, išvaizda, matmenys) (PTR 3.08.01:2003 „Tvarkybos darbų rūšys“). Atliekant kultūros paveldo objekto paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda, privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto aprašui (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 5.1 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė KPD Kauno skyrius, KPD dėl sienos apšiltinimo turėjo išduoti ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-975 patvirtintą Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (Laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašą, nes specialieji paveldosaugos reikalavimai privalomi siekiant išsaugoti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Tuo labiau, kad restauravimo darbų atlikimui turi būti naudojamos specialiosios technologijos ir medžiagos, kurių savybės yra suderinamos su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių medžiagiškumu (PTR 3.08.01:2013 „Tvarkytus darbų rūsys” 20 punktas).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktame namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projekte (restauravimas, remontas) (4 t., b.l. 68-129), nėra jokių statinio projektinių sprendinių, susijusių su statytojos atliktais savavališkos statybos darbais dėl kurių 2016-04-(duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas.

Teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad atsakovė ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė tinką ir apšiltinimą (užklijavo 15 cm. storio polistireninį putplastį, išmatavimai ~ 9,0 m. x 4,50 m.) neturint statybą leidžiančio dokumento, kai tokie darbai (statyba) yra laikoma savavališka statyba, atsakovė savavališkos statybos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės neįteisino, neprašė nustatyti papildomo termino pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.103 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti savavališkos statybos padarinius, nustatomas 6 mėnesių terminas, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Siekiant, kad atsakovė nepiktnaudžiautų savo teise teismas, remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, nustato, kad jei J. K. J. per nustatytą terminą nenuardys savavališkai įrengto tinko ir apšiltinimo, jai skirtina bauda po 30 eurų už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant ją nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos sumokant ją į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina valstybei 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 76,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 107,08 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268, 269, 270 ir 273 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę J. K. J. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. balandžio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-403-(15.51) – nuardyti savavališkai įrengtą tinką ir apšiltinimą (išmatavimai ~ 9,0 m x 4,50 m), įrengtą ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio fasado sienos (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei J. K. J. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, paskirti atsakovei baudą po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos, sumokant ją į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K. J. 107,08 Eur (vieną šimtą septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.