- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1511-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- R. D., UAB „Vilkaviškio autoklubas“, S. D.
- Ieškovas
- M. Č., UAB „Švaresta“
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovų atstovams B. Č., adv. Andriui Marapolskui, atsakovui R. D., atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ atstovui R. D., trečiojo asmens atstovei Vilmai Kalpakovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovių M. Č. ir UAB „Švaresta“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. Č. ir UAB „Švaresta“ ieškinį atsakovams S. D., R. D., UAB „Vilkaviškio autoklubas“, tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, dėl neteisėto praturtėjimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės M. Č. ir UAB „Švaresta“ kreipėsi į teismą prašydamos priteisti: solidariai iš atsakovų S. D. ir R. D. : a) ieškovei M. Č. - 2551,23 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2007 m., taip pat 126,69 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą, b) ieškovei UAB „Švaresta“ – 1721,07 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei už 2005-2006m., taip pat 96,81 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą. 2. Iš atsakovės UAB „Vilkaviškio autoklubas“ : a) ieškovei M. Č. – 1055,78 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2007 m., taip pat 52,44 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą, b) ieškovei UAB „Švaresta“ – 712,24 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2006 m. lapkričio-gruodžio mėn. bei už 2005-2006 m., taip pat 40,06 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-11-17 ieškovė M. Č. ir Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,8539 ha, 2,9270 ha nuomos. Likusią sklypo dalį 2,9269 ha nuo 2001-03-19 iki 2006-12-19 nuomojosi UAB „Švaresta“. 2004 m. gruodį ieškovė M. Č. pardavė dalį bendrame nuomojamame sklype esančių pastatų ir kt. statinių atsakovams. Įgiję pastatus, atsakovai faktiškai naudojosi valstybine žeme tiek po pačiais pastatais, tiek ir prie jų, kiek tai buvo reikalinga pastatų eksploatacijai pagal paskirtį. Taigi, nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, naujaisiais žemės naudotojais tapo atsakovai, todėl iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo su naujuoju statinių savininku, pastatų savininkai (atsakovai) už naudojimąsi valstybine žeme turi mokėti nustatytą žemės mokestį. Konkrečios ir tikslios naudotinų žemės plotų ribos prie kiekvieno pastato buvo nustatytos 2007-06-29 patvirtinant teritorijos detalųjį planą, pagal jo sprendinius po atsakovų S. ir R. D. įgytais statiniais ir prie jų (jiems eksploatuoti pagal paskirtį) buvo suformuotas sklypas Nr. 7, 6000 kv.m. ploto, po atsakovės UAB „Vilkaviškio autoklubas“ – sklypas Nr. 5, jo plotas – 2483 kv.m. Ginčo laikotarpiu 1 kv.m. žemės nuomos kaina ieškovams buvo – 0,28685 Lt, iš kurių ieškovei M. Č. teko 29270/58539 dalis, o ieškovei UAB „Švaresta“ – 29269/58539 dalis. Šiais sprendiniais remdamosi ieškovės paskaičiavo kompensuotinas joms iš atsakovų valstybinės žemės nuompinigių sumas, kaip šių neteisėtą praturtėjimą sutaupymo būdu ieškovių sąskaita. Atsakovų praturtėjimas pasireiškė tuo, kad atsakovai sutaupė savo turtą ir eilę metų neteisėtai nemokamai naudojasi valstybine žeme, už kurią ieškovams yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių M. Č. ir UAB „Švaresta“ po 29,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2000-11-27 sutartimi ieškovė M. Č. 99 metams išsinuomojo 2,9270 ha dalį 5,8539 ha ploto žemės sklypo, sutartis galiojo iki 2008-02-07. 2001-03-19 sutartimi ieškovė UAB „Švaresta“ 99 metams išsinuomojo antrąją – 2,9269 ha dalį to paties 5,8539 ha ploto žemės sklypo, sutartis galiojo iki 2006-12-19. 2004-12-28 notarine sutartimi, ieškovė M. Č., sutikus žemės nuomotojui, pardavė atsakovams S. D. ir R. D. 2 nekilnojamus daiktus, esančius nuomojamame valstybinės žemės sklype (pastatą-sandėlį ir kiemo statinius). 2004-12-28 dieną kita notarine sutartimi ieškovė M. Č., sutikus žemės nuomotojui, pardavė atsakovei UAB „Vilkaviškio autoklubas“ nuosavybės teise kitus 2 nekilnojamus daiktus, esančius tame pačiame nuomojamame valstybinės žemės sklype (pastatą-garažą ir kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius). Sutartyse pažymėtos bendrosios LR CK 6.394 str. nuostatos dėl teisių į valstybinės žemės nuomą perėjimo, tačiau konkrečios naudojimosi šia valstybine žeme sąlygos šiomis sutartimis nenustatytos. 2007-06-29 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-87 buvo patvirtintas ginčo teritorijos (bendro 5,8539 ha ploto sklypo) detalusis planas. Šiuo planavimu atsakovams S. ir R. D. suformuotas sklypas Nr. 7, o atsakovei UAB „Vilkaviškio autoklubas“ – sklypas Nr. 5. Teismas nurodė, kad nesant konkretaus pastato ar kitokio statinio ant valstybinės žemės pirkėjo ir jo (pastato) pardavėjo susitarimo dėl teisių į atitinkamą žemės sklypo dalį, reikalingą pastato naudojimui pagal paskirtį, apimties, pastato pardavėjui, toliau liekant valstybinės žemės naudotoju (nuomininku), jam norint tikslinti, kitaip keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, yra pareiga savo lėšomis rengti naudojamo žemės sklypo detalųjį, šiuo atveju, - suskaidymo į kelis (kiekvienam pastatui), planą, nes kitokiais atvejais nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios žemės sklypo dalys yra reikalingos norint jas išnuomoti atskiriems pastatams eksploatuoti (CK 6.394 str. 3d.). Taip pat sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009, priimta nagrinėjant ginčą tarp UAB „Švaresta“ ir Marijampolės apskr. viršininko administracijos dėl to paties valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir kitos dalies nutraukimo sukėlė teisines pasekmes - patvirtino buvus pareigą rengti sklypo detalųjį planą, ir toje byloje nedalyvavusiai antrajai šios bylos ieškovei ir valstybinės žemės bendranuomininkei - M. Č.. Konstatavo, jog abi ieškovės pareigos rengti detalųjį sklypo planą nevykdė. Todėl nepriklausomai nuo neveikimo priežasties, pačios ieškovės parduodamos pastatus sklype be jo detalaus planavimo (suskaidymo), ir žinodamos, kad būtent jos toliau lieka valstybinės žemės naudotojais (turi galiojančias jos nuomos sutartis), prisiėmė visišką galimų būsimų nuostolių riziką. Ieškovėms neparengus bendro sklypo detaliojo (suskaidymo) plano, - a) nebuvo teisinio pagrindo keisti, nutraukti pirmines ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartis, b) nenutraukus ar atitinkamai nepakeitus pirminių nuomos sutarčių su ieškovėmis, nebuvo galima sudaryti naujų, c) nesudarius tokių naujų sutarčių su atsakovais, - jiems netapus valstybinės žemės naudotojais, o tokiais toliau išliekant ieškovėms, atsakovams, nebuvo pareigos, o taip pat ir pagrįsto teisinio pagrindo, kam nors mokėti nuomos mokestį. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovų elgesį pripažinti nesąžiningu, o sutaupymą nemokant už faktinį naudojimąsi tam tikrą laiką valstybinės žemės dalimi, kurią per visą ginčo laiką nebuvo galima identifikuoti - nepagrįstu. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovėms atsiradusių nuostolių kompensaciją iš atsakovų, nepriklausomai nuo jų, nuostolių, realumo (tikrumo), jų dydžio ir šio pagrįstumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės M. Č. ir UAB „Švaresta“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas taikė netinkamą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją (2000 m. lapkričio 12 d.), kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sutartys su atsakovai buvo sudarytos 2004-12-28, turėjo būti taikoma įstatymo redakcija, galiojusi šių sutarčių sudarymo metu t.y. 2004 m. rugsėjo 28 d. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi LR Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 31 punktu, kurį aiškino, taip kad asmeniui, siekiančiam sudaryti (išsinuomoti) ar kaip šiuo atveju pakeisti (tikslinti) valstybinės žemės nuomos sutartį, būtina savo lėšomis pagal patvirtintą detalųjį planą pateikti parengtą naudojamo žemės sklypo planą. Teismo nurodomų taisyklių 31 punkte (1999 m. kovo 9 d. redakcija) tokio reglamentavimo nėra. Teismo aiškinimas atitiktų 2004 m. lapkričio 15 d. redakciją. Taip teismas pažeidė CPK 3 straipsnį. Pažymi, kad taisyklių 31 punkte (2004-11-15 redakcija) aiškiai nurodyta, be to ir teismo patvirtinta, kad asmeniui, siekiančiam sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį reikia pateikti būtent naudojamo žemės sklypo planą, kuris ir buvo pateiktas, o ne detalųjį planą, kaip nurodo teismas. Taigi valstybinės žemės nuomos sutarties keitimas, tikslinimas net nesiejamas su detaliojo plano rengimu. LAT aiškindamas CK 6.394 str. 3 d. nurodo pareigą parengti būtent sklypo planą, o ne sklypo detalųjį planą. Atsakovai, įsigiję sklypo pastatus, tapo sklypo valdytojais proporcingai jiems priklausančių pastatų daliai. Kadangi pagal TPĮ 20 straipsnio nuostatas detalųjį planą turi rengti valstybinės žemės valdytojai, o atitinkamų sklypo dalių valdytojai buvo tiek ieškovės tiek atsakovai, sklypo detalųjį planą galėjo rengti ieškovės, atsakovai bei kiti atitinkamų sklypo dalių valdytojai kartu, o ne atskirai. Taigi sklypo detaliojo plano rengimo pareiga buvo tiek ieškovėms, tiek atsakovams, tiek kitiems asmenims, kurie valdė bent dalį sklypo. Teismui taikant netinkamos redakcijos teisės aktus ir remiantis LAT nutartimi, kuri priimta byloje, kurioje buvo skirtingos faktinės aplinkybės, buvo klaidingai aiškinami tarp šalių susiklostę ginčo santykiai bei nepagrįstai patvirtinta pareiga rengti sklypo detalųjį planą būtent ieškovėms. Išimtinai ieškovėms neturint pareigos rengti sklypo detaliojo plano, be to, ir pagal tuo metu galiojančią teisę net nesant tokios būtinybės, teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės dėl atsiradusių nuostolių yra kaltos tik pačios, nes jos turėjo parengti sklypo detalųjį planą. Atsakovai, įsigiję sklypo pastatus, įgijo teisę naudotis sklypo dalimi proporcingai šių pastatų daliai, šia sklypo dalimi turėjo naudotis taip kaip ir ieškovės t.y. nuomotis. Ieškovės atitinkamai mokėjo nuomos mokestį valstybei, kadangi atsakovai valstybei šio mokesčio nemokėjo, jie šį nuomos mokestį turėjo mokėti ieškovėms. Atsakovams nemokant dalies nuomos mokesčio valstybei, atsakovai šioje nuomos mokesčio dalyje praturtėjo (CK 6.242 str.). Dėl nuomos teisės perėjimo ir atsakovų praturtėjimo teismas visiškai nepasisakė ir šio santykio neanalizavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Vilkaviškio autoklubas“, S. D., R. D. prašo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto LAT nutarties taikymo yra atmestinas, kadangi būtent ieškovų prašymu pirmosios instancijos teismas sustabdė šią civilinę bylą iki bus galutinai išspręsta Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla pagal UAB „Švaresta“ ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Nors ieškovai apeliaciniame skunde ginčija savo pareigą rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau tai prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymui, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatoms (pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusioms šių norminių aktų redakcijoms) bei 2004-05-03 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklėms. Tokią poziciją patvirtino ir LAT nagrinėdamas UAB „Švaresta“ kasacinį skundą. Minėtoje byloje UAB „Švaresta“ taip pat ginčijo savo pareigą rengti detalųjį planą. Taip pat nurodo, kad nekilnojamojo daikto pardavimas savaime nenutraukia žemės sklypo, kuriame yra tas nekilnojamas daiktas, žemės nuomos sutarties, todėl nenutraukus žemės nuomos sutarties tarp ieškovų ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakovai sudaryti žemės nuomos sutarties neturėjo jokių teisinių galimybių, todėl neturėjo ir pareigos mokėti nuomos mokesčio nei valstybei nei ieškovams. Ieškovai CK 6.553 str. nustatyta tvarka galėjo kreiptis į nuomotoją dėl leidimo subnuomoti išsinuomoto žemės sklypo dalį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Savo teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypo pastatų eksploatavimui atsakovai negalėjo realizuoti dėl pačių ieškovių kaltės. Taip pat teigia, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai praturtėjo jų sąskaita ir nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą. Ieškovės neįrodė kokius dėl to patyrė nuostolius ir ar iš viso juos patyrė, kadangi teismo sprendimo priėmimo metu žemės nuomos mokesčio ir delspinigių, kuriuos prašė priteisti, nebuvo sumokėjusios. Šiuo atveju būtent dėl ieškovių kaltės nebuvo laiku parengtas žemės sklypo detalusis planas, patikslintos ar nutrauktos žemės nuomos sutartys, nes šiuos veiksmus privalėjo atlikti ieškovės, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo savo atsiliepimą grindžia tapačiais atsakovų UAB „Vilkaviškio autoklubas“, S. D., R. D. atsiliepimuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad atsakovams žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir negalėjo būti suteiktas, Marijampolės apskrities viršininko administracijos, administruojančios žemę, sprendimu nebuvo leista naudotis žeme. Nenustačius kokių valstybinės žemės sklypo dalių reikia atskiriems pastatams eksploatuoti, neįmanoma nustatyti, ir valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos dydžio naujiems pastatų savininkams. Atsakovai, įsigiję nuosavybės teise pastatus, įgijo teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, tačiau tik po to, kai bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp ieškovų ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos. Tuo pat metu ir tas pats valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomotas vieniems asmenims ir suteiktas naudojimui kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Bražėnienės PĮ „RPBĮ“ v. V. Gibavičienė, bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič, bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos esmės neatskleidė. Ieškovai ieškinį pareiškė CK 6. 242 straipsnio pagrindu ir išdėstė ginčo aplinkybes. Apylinkės teismas teismo sprendimo aprašomojoje dalyje atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009 padarytas išvadas ir rėmėsi jomis, tačiau neanalizavo tarp šalių iškilusio ginčo esmės. Teismas sprendime taip pat nedėstė dėl ginčo teismo padarytų išvadų motyvų ir nenustatė tikrųjų ginčo faktų ir nedavė tokiems faktams reikiamos kvalifikacijos. Nors ieškovai ieškinį grindė C K 6. 242 straipsnio pagrindu, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo praturtėjimo ir šio santykio neanalizavo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai siekia iš atsakovų prisiteisti sumokėtą žemės nuomos mokesčio dalį ir delspinigius už pavėluotą mokėjimą dėl to, kad atsakovai įgiję pastatus faktiškai naudojosi ir prie pastatų esančia žeme. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. Č. kartu su L. Č. remiantis sudaryta žemės nuomos sutartimi su Marijampolės apskrities viršininko administracija nuomojosi valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nuo 2001m. kovo 19d. iki 2006m. gruodžio 19d. nuomos teises į L. Č. nuomojamojo sklypo dalį buvo perėmusi ieškovė UAB „Švaresta“. 2004m. gruodžio 28d. pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovė M. Č. pardavė atsakovams S. D. ir R. D. bei UAB „Vilkaviškio autoklubas“ šiame žemės sklype buvusius statinius. Ieškovai teigia, kad paminėtų pirkimo-pardavimo sutarčių 3.2 punktu, Marijampolės apskrities viršininko administracijos sutikimu pirkėjams perėjo teisė pagal 6. 394 straipsnį naudotis ir žemės sklypo dalimi, proporcingai įsigytų užimamų pastatų plotui, todėl atsakovai už naudojimąsi valstybine žeme turi mokėti nustatytą žemės mokestį. Iš paminėtų pirkimo-pardavimo sutarčių ( t 1 b.l. 8-17) 3. 2 punkto matyti, kad pirkėjams buvo išaiškintas C K 6.394 straipsnio turinys, kad pardavus pastatus ir kiemo įrengimus žemės sklype, naujasis savininkas turės teisę naudotis žemės sklypo dalimi proporcinga užimamų pastatų plotui, tačiau šioje sutarties sąlygoje nėra nurodyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo pareigos atsakovams. Taigi, lieka neaišku, ar parduodant pastatus šalys tarėsi dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pasikeitus pastatų savininkams su ieškovais taip pat nebuvo nutraukta. Ieškovai tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja prievoliniai santykiai, susiję su nepagrįstu praturėjimu. Tokiu būdu, jeigu tokie santykiai būtų nustatyti, reikia aiškintis tikslų sumokėtą žemės nuomos mokesčio dydį, kurį sumokėjo ieškovai ir kiek dėl to yra sutaupę atsakovai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nustatyti faktai sprendžiant ieškovų reikalavimus yra teisiškai reikšmingi. Todėl teismas turėjo nustatyti ir įvertinti tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybių visetą, tačiau to nepadarė.
Išdėstytų argumentų pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t.y. nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme. Sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas).
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat visapusiškam bylos aplinkybių išsiaiškinimui, spręsti klausimą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009m. liepos 3d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.