Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-01-27
Bylos Nr.
1A-111
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Viktoras Kažys, Tomas Šeškauskas
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Pranešėjas A.KruopysTeisėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-2005
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.8; 1.1.8.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Tomo Šeškausko ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Kristinai Sandaraitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą 7 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. S. priteista 2608,80 Lt valstybinei ligonių kasai už R. L. gydymą; 1500 Lt civilinis ieškinys R. L. ir 201,25 Lt už gynybą (advokato išlaidos) valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2003-11-23 apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimą turtą – kompaktinių diskų grotuvą iš automobilio KIA Sportage valst. Nr. XXXXXXXX spyrė ir alkūne trenkė į priekinių keleivio durelių stiklą, siekdamas pagrobti iš šio automobilio 600 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą ,,Blaupunkt”, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. suveikė automobilio signalizacija, liudytoja šaukdama išgąsdino ir M. S. pabėgo iš nusikaltimo vietos.

M. S. nuteistas ir už tai, kad tuo pat metu, t. y. 2003-11-23 apie 21 val. 35 min. bėgdamas iš nusikaltimo vietos, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti sulaikymo už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, tyčia vieną kartą peiliu smogė ketinusiam jį sulaikyti R. L. į krūtinę, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą: sužalojimą širdies dešinėje vainikinėje arterijoje su kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, dėl ko išsivystė ūmus trauminis širdiplėvės uždegimas R. L., vykdančiam piliečio pareigas.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. S. skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2004-05-31 nuosprendį paskiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai teismo nuosprendyje nurodė, jog jis tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir taip pažeidė teisę, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalis. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad M. S. kaltė įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kaltinamasis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietose. Tvirtina, kad remiantis bylos medžiaga akivaizdu, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, aktyviai padėjo jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio, nes teismas nenustatė, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Šalies argumentai

M. S. teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra atsiprašęs nukentėjusiojo ir tai įrodo, jog jis suvokia, kad padarė sunkų nusikaltimą ir dėl to gailisi, kad turi šeimą, mažametį vaiką. Atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis neturi pragyvenimo šaltinio ir darbo, nes įsidarbinti ir dirbti jam sutrukdė teismo sprendimas skirti jam kardomąją priemonę suėmimą.

Pažymi, kad visos paminėtos teismo neteisingai nustatytos aplinkybės turėjo įtakos paskiriant jam neteisingą, per giežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai aptartais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kolegijos nuomone, apelianto aiškinimas, jog teismas skirdamas bausmę, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalimi ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas jam skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši įstatymo norma taikoma tik tada, kai yra visuma joje nurodytų aplinkybių. Be to, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė gali būti paskirta tik tada, kai ji numatyta BK straipsnio, už kurį teisiamas asmuo sankcijoje, o Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teisme M. S. nepripažino aplinkybės, kad jis į krūtinę R. L. peiliu smogė siekdamas išvengti sulaikymo, aiškino, kad peiliu gynėsi manydamas, jog jį nori apiplėšti. Ir tik įrodymų tyrimo pabaigoje, po to kai nukentėjusysis ir liudytojai savo parodymais tokią M. S. versiją paneigė, pripažino, kad smūgio peiliu tikslas buvo išvengti sulaikymo. Po to sekęs jo atsiprašymas nukentėjusiojo taip pat nevertintinas kaip nuoširdus apgailestavimas dėl savo veiksmų, kadangi tai padaryta po to kai, kaip jau minėta, M. S. savo parodymais apie smūgio peiliu nukentėjusiajam priežastis bandė sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad M. S. per akistatą jo neatsiprašė ( 2 t. b. l. 40). Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui nepripažino Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi arba padėjimo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas taip pat neduoda pagrindo taikyti šią aplinkybę, nes, kaip minėta, teisme apeliantas tik iš dalies pripažino kaltę, be to, parodymų patikrinimo vietoje protokole tik įtvirtintos ikiteisminio tyrimo organams jau žinomos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikaltimų padarymo metu M. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (1t. b.l.153) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes dėl tokios būsenos jo elgesys kėlė didesnį pavojų. Jo neadekvatus situacijai ir itin pavojingas visuomenei gynimosi būdas nuo gręsiančio sulaikymo leidžia teigti, kad tokiam elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.“ Nustatyti byloje duomenys nėra palankūs apeliantui. Jis padarė du tyčinius, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą, pastaroji nusikalstama veika baigta, jos tikslas buvo išvengti atsakomybės už jau padarytą kitą nusikalstamą veiką. Apelianto teistumas išnykęs, tačiau jis yra baustas administracine nuobauda (1 t. b.l. 144). Byloje nėra duomenų, kad M. S. iki nusikaltimo padarymo dirbo ar turėjo pragyvenimo šaltinį). Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie nepatenkinamą apelianto charakteristiką.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę, sankcijos vidurkis yra 7 metai. Todėl nuteistajam M. S. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 metams (sankcijos vidurkis) atitiko Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nelaikytina per griežta ir nešvelnintina. Tai, kad apeliantas turi sugyventinę, mažametį vaiką ir kad jam pažadėta darbo vieta, nėra pakankamas pagrindas bausmę švelninti.

Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai: Tomas ŠeškauskasViktoras Kažys