Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-12 · Administracinė byla Nr. I-397-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
I-397-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
Y. C. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-397-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02925-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. C. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismas 2017-10-12 nutartimi (b. l. 24–25) priėmė pareiškėjo Y. C. O. skundo (b. l. 1–8) dalį, patikslintus skundus (b. l. 14, 23), kuriais pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 11 550 Eur neturtinės žalos dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, susijusių su maitinimu, teisės pasivaikščioti gryname ore ir praustis duše užtikrinimu.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2009-06-10 iki 2015-01-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktų reikalavimų, susijusių su pareiškėjo maitinimu, teisės pasivaikščioti gryname ore ir praustis duše užtikrinimu. Nežmoniškos laikymo sąlygos Lukiškių TI-K sukėlė sveikatos pablogėjimą, pareiškėjas patyrė kančią ir pažeminimą. Teigia, kad tokio pobūdžio bylose nacionaliniai teismai neturi taikyti senaties termino, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis tokio termino nenustato.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 30–36) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas šioje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2010-07-15 iki 2012-03-28 ir prašo pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 43), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjas dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, susijusių su maitinimu, teisės pasivaikščioti gryname ore ir praustis duše užtikrinimu, iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad šią žalą jis patyrė nuo 2009-06-10 iki 2015-01-01. Atsiliepime ir kituose Lukiškių TI-K teismui pateiktuose dokumentuose (b. l. 18–20; 37–40) nurodoma, kad pareiškėjas šioje įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2012-03-28, šiais duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinę žalą dėl jo nurodytų teisių pažeidimų, galimai padarytų jį kalinant Lukiškių TI-K nuo 2010-07-15 iki 2012-03-28.

6. Valstybės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

7. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui išsiuntė tik 2017-08-25 (žr. žymą ant voko (b. l. 9)). Kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-07-15 iki 2012-03-28, dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų šiuo laikotarpiu vėliausiai į teismą jis galėjo kreiptis iki 2015-03-28. Pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi tik 2017-08-25, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo.

8. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus dėl senaties termino netaikymo, nes Konvencijos 3 straipsnis jo nenustato, pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų (žr., pvz., LVAT 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

10. Byloje esantis Lukiškių TI-K tarnybinis pranešimas (b. l. 41) patvirtina, kad pareiškėjas dėl savo laikymo sąlygų nebuvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją visu Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu. Pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių objektyvių kliūčių kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų egzistavimą, taip pat iš esmės nenurodė, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

11. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. C. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas