- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 1-70-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08309-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
2016 m. balandžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. K., būdamas neblaivus, 2017 m. vasario 20 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, žodinio konflikto su motina O. K. metu, suduodamas ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvos sritį, pataikė motinai į galvą ir kairiąją ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairiame dilbyje, ausies sumušimu.
Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo G. K. apklausos protokolo matyti, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad jis gyvena su motina O. K., kuri yra pirmos grupės invalidė, jai priklausančiame bute. Kada nevartoja alkoholio, padeda ir prižiūri savo motiną, o kai užgeria, mažai ja rūpinasi. Nuo 2017 m. sausio 13 d. apie savaitę laiko kiekvieną dieną vartojo alkoholį. 2017 m. vasario 20 d. ryte susitiko draugus, su kuriais nusipirkęs alkoholio grįžo į daugiabučio namo rūsį ir jame gėrė alkoholį. Trise išgėrė apie po 1 litrą talpos 8 butelius alaus, išgėrus draugai išėjo namo, o jis grįžo į butą. Namuose motina O. K. buvo savo kambaryje, ji pradėjo priekaištauti, kad girtas grįžo namo. Dėl jos pasakytų žodžių ant motinos supyko, pradėjo keiktis, rėkti, sėdinčiai fotelyje motinai rankomis kelis kartus sudavė į galvos sritį. Motina galvą buvo užsidengusi rankomis, todėl galėjo pataikyti į galvą ir į rankas. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir kur tiksliai pataikė negali pasakyti, žino, kad mušė rankomis. Motina pradėjo kviesti pagalbą, tuo metu jis nustojo mušti ir išėjo iš kambario. Kas iškvietė policijos pareigūnus nežino, jie atvažiavo netrukus ir jį išsivežė į areštinę. Tai ne pirmas kartas kai smurtauja prieš motiną, 2016 m. kovo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš motiną, bausmę atliko. Dėl šių veiksmų pilnai prisipažįsta, gailisi, sutinka, kad mušdamas motiną O. K. galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 55-56).
Iš nukentėjusiosios O. K. apklausos protokolo matyti, kad sūnus G. K. nuo 2017 m. sausio 13 d. savaitę laiko vartoja alkoholį, namuose triukšmauja, nemoka už maistą ir patarnavimus. 2017 m. vasario 20 d. ryte sūnus išėjęs į miestą su draugais gėrė alkoholį, namo grįžo apie 13 val., tuo metu ji buvo virtuvėje, norėdama išvengti konflikto nuėjo į savo kambarį. Netrukus į kambarį atėjo G. K., kuris pradėjo priekaištauti, kad ji jam nepadeda. Pasiūlius kreiptis pas gydytojus, jis dar labiau supyko, pradėjo garsiau rėkti, kad ji kalta dėl jo problemų ir sėdinčiai apie keturis kartus ranka kirto į galvos sritį. Ji rankomis užsidengė galvą, todėl G. K. pataikė ir į kairiąją ranką. Ji pradėjo rėkti, kviesti pagalbą, sūnus iškeikęs necenzūriniais žodžiais išėjo iš kambario. Paskambinusi kaimynei paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai G. K. išsivežė. Tai ne pirmas kartas kai G. K. smurtauja. Ji yra pirmos grupės invalidė, turinti didelių poreikių lygį, sunkiai vaikšto. Po įvykio apžiūrėję greitosios pagalbos darbuotojai nustatė rankos ir galvos sumušimus, į ligoninę vykti atsisakė, nes rimtesni sveikatos sutrikdymai ir turtinė žala nepadaryta (b.l. 14-16).
Motyvuojamoji dalis
Be G. K. prisipažinimo, nukentėjusiosios O. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog G. K. konflikto su motina O. K. metu kelis kartus rankomis motinai sudavė į galvos sritį (b.l. 4-6).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (b.l. 8-12).
2017 m. vasario 20 d. Alytaus apskrities VPK Birštono PK tyrėjos N. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad G. K. alkoholio matuokliu „Lion alkometer 500“ Nr. 18731, 2017 m. vasario 20 d. 13.34 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b.l. 20).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad O. K. kliniškai nustatytas ausies sumušimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir kairią ranką kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje (b.l. 26-27).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – motiną O. K. t. y. be jokios priežasties tyčia suduodamas ranka ne mažiau kaip du smūgius motinai O. K. pataikė į galvą ir kairiąją ranką, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairiame dilbyje, ausies sumušimu. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš senyvo amžiaus neįgalią motiną O. K. sukėlė nukentėjusiajai negatyvias pasekmes, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta O. K. sveikata.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 61-65).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką prieš artimą asmenį – motiną. Nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs (b.l. 45-46), baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas (b.l. 41-44), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 40). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme.
Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, G. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl G. K. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 22 d., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam (dvylikos mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti;
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);
per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti;
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);
per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 22 d., prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam G. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam G. K. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.