Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1934-656/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2S-1934-656/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-13769-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Pareiškėjas
E. T.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1934-656/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-13769-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1211-535/2010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1211-535/2010 procesą pagal ieškovės V. O. T. ieškinį atsakovei E. T. dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai teismo 2012 liepos 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti iki 2012-08-15. 2012-08-20, nepraleidus termino, teisme gautas patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjai E. T., atstovaujamai advokato I. M., nustatytas papildomas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Nutartis advokatui įteikta 2012-08-29. Nustatytu terminu pareiškėja trūkumų nepašalino, teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl teismas pripažino esant pagrindą pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą grąžinti, pareiškėja turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

E. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Išnagrinėjus civilinės bylos medžiagą, įvertinus atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, kurios reglamentuoja bylų teismingumo nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvai prielaidų nesudaro.

Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Taigi kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).

CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal ginčijamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 31 str. 1 d. numato išimtinio teismingumo atvejus - ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija sandorius, kuriais buvo perleistas nekilnojamasis turtas ir prašo taikyti restituciją grąžinant jam nekilnojamojo daikto dalį, t.y. ieškovas kelia ginčą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokie ginčai remiantis CPK 31 str. 1 d., nustatančia išimtinį teismingumą, nagrinėtini nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme. Šiuo atveju ginčas dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus, jog jis priėmė bylą savo žinion pažeidžiant teismingumo taisykles, privalėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p. nuostatomis perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, nepažeisdamas teismingumo taisyklių, priėmė ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo (b.l. 36-39). Ieškovas teikė teismui patikslintus ieškinius, kuriuose pakeitė ieškinio dalyką, prašydamas panaikinti sandorius bei taikyti restituciją. Pastarųjų ieškinių priėmimo klausimas buvo sprendžiamas ginčijama nutartimi. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį pažeisdamas teismingumo taisykles ir vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p. nuostatomis privalėjo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog kreipiantis į kitą teismą bus pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką. Bylos išimtinio teismingumo norma yra imperatyvi, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė dėl bylos išnagrinėjimo laiko negali įtakoti bylos teismingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog į teismą besikreipiantis asmuo pats turi siekti greito proceso, tačiau kaip matyti iš šios bylos duomenų, ieškovas ne vieną kartą ieškinį tikslino, keitė ieškinio dalyką, tuo vilkindamas procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas