Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovų atstovui R. L., suinteresuotam asmeniui E. K. ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei A. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir A. K. dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo nustatymo (suinteresuoti asmenys: E. K. (nepilnametė dukra) ir (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (b. l. 8) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – atsakovė), o tėvas –A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – atsakovas).

Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 33–36) nustatyta, kad atsakovė praeityje buvo teista ir teistumas nėra išnykęs. Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 42–46) nustatyta, kad atsakovas neturi galiojančių teistumų. Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 30) nustatyta, kad atsakovė praeityje administracine tvarka buvo bausta ir duomenų apie baustumo išnykimą nėra (nėra sumokėjusi paskirtos baudos). Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 30) nustatyta, kad atsakovas praeityje nebuvo baustas.

Motinystės ir tėvystės teisės laikytinos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir atimamos iš žmogaus negali būti. Jos gali būti tik apribojamos. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tai – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.179, 3.180 straipsniai). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų atvejų tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios apribojimo būdas (laikinas ar neterminuotas). Teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai priklauso nuo tėvų valdžios ribojimo būdo, iš esmės – nuo tėvų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo pobūdžio. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 straipsnio aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus ir tėvų galimybes juos tenkinti. Ieškovas neturi pakankamai duomenų, kad atsakovai yra linkę keisti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti vaiko interesus. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvų pareiga: 1) vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi; 2) tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikais, rūpintis jų sveikata; 3) materialiai išlaikyti; 4) sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei.

Kadangi jokių teigiamų pokyčių atsakovų šeimoje per vaiko globos laiką neįvyko, nes atsakovai ir toliau jie yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų auklėti vaiką, rūpintis jo ugdymu(si), sveikata, teikti jam materialinį išlaikymą, taip neužtikrindami teisėtų vaiko interesų, darytina išvada, kad atsakovai nepakeitė savo požiūrio į vaiko priežiūrą, piktnaudžiauja savo, kaip tėvų, teisėmis. Atsakovė per visą laikinosios globos laikotarpį jokio ryšio su dukra nepalaikė, nusišalino nuo motiniškų pareigų materialiai ją išlaikyti, dorai auklėti, prižiūrėti. Atsakovas nors ir išreiškė norą auginti dukrą, tačiau gyvendamas užsienyje iki nustatyto termino nesugebėjo atitinkamoms institucijoms pateikti visų reikalingų dokumentų, bendradarbiavimą tiek su socialiais darbuotojais, tiek su teismu nutraukė, neprašė suteikti jam daugiau laiko ar teismo pagalbos iš (duomenys neskelbtini) institucijų išreikalaujant tuos dokumentus, su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nebendrauja, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą E., rūpintis jos sveikata ir gerbūviu, ją išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, praeityje naudojusi smurtą prieš nepilnametę dukrą E. K. ir visiškai nusišalinusi nuo dukros gyvenimo, visiškai nebendraudama su ja ir neteikdama jai išlaikymo, žiauriai elgėsi su dukra ir darė žalingą įtaką jai savo amoraliu elgesiu, tokiu būdu piktnaudžiaudama motinos valdžia, o atsakovas, betarpiškai kasdienybėje neužtikrindamas nepilnametei dukrai tinkamų ir jos poreikius atitinkančių gyvenimo, maitinimo, auklėjimo ir ugdymo sąlygų, neteikdamas jai pakankamai materialinio išlaikymo ir šiuo metu nesant duomenų, kad padėtis iki dukros pilnametystės gali pasikeisti, tokiu būdu nesirūpina dukra, vengia atlikti savo pareigas dukrai ir piktnaudžiauja tėvo valdžia, teismo nuomone, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią vaiko E. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus motinos ir tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro motinos ir tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo

Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 13B-535 dėl laikinosios rūpybos nustatymo E. K. (b. l. 81) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) jau yra E. K. laikinas rūpintojas. Kitų asmenų, galinčių ir pageidaujančių rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra nustatyta.

2019 m. kovo 21 d. vaiko globojamo (rūpybos) peržiūros aktas patvirtina, jog E. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos geros ir saugios bei tinkamos gyventi buities sąlygos, šeimyna nėra didelė, dauguma mergaičių, rūpintojas rūpinasi E. sveikata, tikrina ją profilaktiškai, rūpinasi jos ugdymu (duomenys neskelbtini), auklėjimu, sudaro sąlygas bendrauti su artimaisiais.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra tinkamas būti nepilnametės rūpintoju (CPK 500 straipsnio 1 dalis, 502 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256, 3.261 ir 3.263 straipsniai, 3.265 straipsnio 3 punktas).

Rūpintojui išaiškintina, kad rūpintojas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 ir 3.272 straipsniai). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 ir 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tokia tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos draudžiamos pajamos per paskutinius tris mėnesius yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Pagal atsakovės pateiktą 2020 m. sausio 27 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 71) jos vidutinės mėnesinės pajamos yra 601,26 Eur dydžio. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovams nedarbingumo lygis nėra nustatytas. (b. l. 53–54). Atsakovas, kuris Lietuvoje negyvena, nedirba ir jokių pajamų negauna, jokių duomenų apie savo užsienyje gaunamas pajamas teismui nepateikė. Darytina išvada, kad atsakovai yra sveiki ir darbingi. Pažymėtina, kad sunki atsakovų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvus nuo pareigos išlaikyti sūnų. Be to, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovas negali pateikti įrodymų, detalizuojančių išlaidas vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, iš dalies sunkią materialinę padėtį sąlygoja pačių atsakovų elgesys, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką bei vaiko E. K. interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, materialiniam nepilnametės dukros išlaikymui priteisia iš atsakovo, nepateikusio duomenų apie kitus turimus išlaikytinius, po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o iš atsakovės – tik po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį rūpintoją, papildomai įvertinus tai, kad atsakovė viena augina mažametį sūnų, kurį turi materialiai išlaikyti, ir turį įsiskolinimų, o jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nėra didelės.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį tenkinus, iš atsakovų turėtų būti priteistas žyminis mokestis. Tačiau, kadangi atsakovai pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, iš jų nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą, jos nuolatiniu rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini, pas nuolatinį rūpintoją nustatant ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją ir rūpybos vietą.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. K., a. k. 6022192176, po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nuolatinį rūpintoją (duomenys neskelbtini).

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi paskirti rūpintoją (duomenys neskelbtini).

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.