Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-12-23 · Byla Nr. A2.6.-11253-536/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
A2.6.-11253-536/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. B.
Advokatai
Arnas Bareika
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11253-536/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10754-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,dalyvaujant pažeidėjai I. B. – Šaškovei ir jos gynėjui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą

I.B. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-20 apie 20 val. ties namu Nr. 2C, esančiu Jadvygiškių g., Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus r., I. B. – Šaškovė, atbuline eiga vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Peugeot“ automobilis), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 132 p. reikalavimus: nepalikusi saugaus tarpo iš šono, ji savo automobilio galiniu bamperiu kliudė stovėjusio automobilio „Volvo XC 70“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Volvo“ automobilis), priekinio bamperio kairį kampą ir jį apgadino. Iš šio eismo įvykio vietos ji savavališkai, pažeisdama KET 234 p. reikalavimus, pasitraukė.

Pažeidėja I. B. – Šaškovė kalta dėl svetimo automobilio apgadinimo prisipažino, kaltės dėl savavališko pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nepripažino ir nurodė, kad 2014-08-20 vakare ji atbulai vairavo savo šeimos „Pegeot“ automobilį, apsisukinėdama aikštelėje šalia „HBH“ užeigos. Tai, kad ji savo mašina būtų kliudžiusi kitą transporto priemonę, nepajuto ir išvažiavo iš aikštelės.

Tokius pažeidėjos paaiškinimus iš dalies faktiškai paneigė liudytojas D. A., kuris parodė, kad 2014-08-20 apie 20 val. prie užeigos „HBH“ jis žaidė su savo vaiku, kai išgirdo trenksmą. Atsigręžęs į trenksmo šaltinį, pamatė mėlyną „Pegeot“, kuri vairavo pažeidėja, savo galiniu bamperiu atsitrenkusį į „Volvo XC 70“ automobilio priekinio bamperio kairį kampą. Jis matė, kaip vairuotoja pro langą pasižiūrėjo į „Volvo“ automobilį ir, neišlipdama iš savo mašinos, nuvažiavo.

Bylos tyrimo metu D. A. iš fotonuotraukų atpažino pažeidėją kaip jo parodymuose minimą vairuotoją (b.l. 28), todėl faktą, kad administracinių teisės pažeidimų protokole minimu laiku ir nurodytoje vioetoje pažeidėja vairavo „Pegeot“ automobilį, laiko nustatytu.

Teismas neturi pagrindo abejoti D. A. parodymų atitikimu tikrovę: įvykį jis stebėjo tiesiogiai 50-70 m atstumu nuo susidūrusių automobilių, pasak jo kliūčių, kurios dengtų jam matomumą, nebuvo. D. A. aprašyta pažeidėjos reakciją į susidurimą su „Volvo“ automobiliu rodo, kad susidurimą ji pajuto, tačiau nepaisant to iš automobilio neišlipo, nukentėjusiojo automobilio neapžiūrėjo, kad įsitikintų tuo, kad jis liko neapgadintas, nukentėjusiojo nesulaukė, jokių savo duomenų pastarajam nepaliko ir iš vietos pasišalino, akivaizdžiai ketindama išvengti atsakomybės už kito automobilio apgadinimą. Nukentėjusiojo automobilio apžiūros metu nustatyta, kad jam yra įbrėžtas priekinio bamperio kairysis kampas. Apgadinimų plotas sudaro apie 0,102 kv.m. Ant pažeidėjos automobilio galinio bamperio kaitriojo kampo 0,4 – 0,65 m nuo dangos paviršiaus aukštyje irgi aptikti įbrėžimai. Šie abiejų automobilių apgadinimai lokalizuojasi vienodame aukšytyje nuo dangos paviršiaus. Šie duomenys patvirtina liudytojo paaiškinimus apie eismo įvykio kilimo mechanizmą.

Vertinant šiuos surinktus faktinius duomenis pažeidėjos paaiškinimai apie tai, kad ji nepajuto automobilių bamperių kontakto ir todėl iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo, pripažintini melagingais. Jie atmestini.

Taigi, manevruodama savo automobiliu aikštelėje, I. B. – Šaškovė nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė „Volvo“ automobilį. Tuo ji pažeidė KET 132 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Nesant šio eismo įvykio vietoje apgadinto „Volvo“ automobilio savininkui pažeidėja apie eismo įvykį policijai, kaip tai numato KET 234 p., nepranešė, savavališkai iš šio eismo įvykio pasitraukė ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant pažeidėjai administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad I. B. – Šaškovė galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau bausta buvo tik 1 kartą (b.l. 3). Ji augina 2 mažamečius vaikus (b.l. 44, 45), darbovietėje gauna minimalų darbo užmokestį (b.l. 46-47). Tai, skirtingai, negu mano gynėjas, nėra išskirtinės, ypatingos aplinkybės, dėl kurių pažeidėjai būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, tuo labiau, kad kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ji neprisipažino, tačiau atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą jai skirtinos minimalios administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 250 str. 1 p., teisėjas

nutarė

I.B. – Š. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK:

127 str. 2 d., ir paskirti jai vieno šimto litų baudą,

130 str. 1 d., ir paskirti jai trijų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias I. B. – Šaškovei paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą trijų tūkstančių litų baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams administracinę nuobaudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ