- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- I-5648-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00653-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- UAB “Eurobonds“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Eurobonds“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB “Eurobonds“ skundu prašo panaikinti 2018-02-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. (7.45-4)K-850 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-01-29 skundą – prašymą dalyje dėl informacijos ir išrašų iš dokumentų informacinės valdymo sistemos pateikimo (b.l. 2-15, 73).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018-01-29 pateikė skundą – prašymą, kuriame be kita ko nurodė, jog prašo suteikti informaciją, dokumentus susipažinimui ir atsakymus į klausimus: a) kokia tvarka Kauno AVMI yra vykdoma operatyvių patikrinimų pavedimo, pavedimų priedų, kuriais pratęsiami operatyvių patikrinimų terminai, mokesčių administratoriaus nurodymų apskaita (registravimas); b) kas ir kokiomis priemonėmis Kauno AVMI vykdo vidinę operatyviųjų patikrinimų terminų pratęsimo kontrolę; c) pateikti išrašą iš Kauno AVMI dokumentų valdymo informacinės sistemos ar kitos sistemos, iš kurios matytųsi, kaip buvo apskaityti 1 punkto a) papunktyje nurodyti Kauno AVMI priimti sprendimai ir jų priėmimo datos; d) paaiškinti, kokia tvarka naudojamas antspaudas, kokiais atvejais dokumentai tvirtinami/netvirtinami anspaudu, dėl kokių priežasčių tokie patys dokumentai mokesčių mokėtojui siunčiami ir su anspaudu, ir be jo.
Nurodė, jog ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies normos. Pažymėjo, jog prašymo 2 punkto a), b), d) papunkčiai gali būti laikomi prašymais gauti informaciją, tačiau dėl prašymo 2 punkto c) papunkčio atsakovas privalėjo pateikti atsakymą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio normas. Tuo tarpu atsakovas pateikė tik formalų atsakymą, nurodydamas bendrąsias teisės normas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 75-77) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai, operatyviai vykdyti įstatymo suteiktus įgaliojimus, savo veikloje naudoja informacines sistemas, kurios padeda tinkamai bei efektyviai valdyti dokumentus. Darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau - DODVS) yra registruojami visi dokumentai, tame tarpe ir mokesčių mokėtojų prašymai, skundai, pranešimai ir kt. dokumentai reikalingi mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti. Mokesčių administratoriaus pareigūnas, vykdydamas jam priskirtą užduotį, per DODVS parengia atsakymą, kuris pagal nustatytą darbo tvarką gali būti derinamas, vizuojamas, pasirašomas, registruojamas. DODVS sistemoje visų išvardintų įvykių užfiksavimas yra aktualus mokesčių administratoriaus pareigūnui, parengusiam raštą/išvadą ar kitą dokumentą, kadangi tokiu būdu užtikrinama tinkama dokumento eiga bei jo sekimas, t. y. asmens duomenys tvarkomi raštvedybos tvarkymo tikslu. Šie duomenys mokesčių mokėtojui nėra aktualūs, kadangi visa būtina informacija tokia kaip, pvz.: dokumento data, registracijos numeris, pasirašantysis asmuo bei kt. informacija yra nurodomi mokesčių administratoriaus siunčiamame sprendime mokesčių mokėtojui, kuris parengiamas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtinto 2011-07-04 įsakymo Nr. V-117 „Dokumentų rengimo taisyklių" nuostatomis.
Pažymėjo, kad institucijos informacinių sistemų išrašai yra susiję su vidinių VMI procedūrų, darbo organizavimo institucijos viduje informacija, kuri nėra vieša informacija apie institucijos veiklą, skelbtina/teiktina asmeniui pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnį, todėl prašomi išrašai nebuvo pateikti. Be to, pareiškėjas, prašydamas tokios informacijos, nenurodo teisinio tokių duomenų panaudojimo pagrindo, t.y. nenurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, bei tokių duomenų gavimo teisinis pagrindas. Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 36 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, todėl pareiškėjo prašomų duomenų pateikti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl 2017-02-27 Kauno AVMI sprendimo Nr. (7.45-4)K-850 (b.l. 16-17) pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymas numato 3 kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis) - t.y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (aktuali akto redakcija - galiojanti nuo 2017-11-23).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007-05-10 sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009-03-05 sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011-03-17 sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Kaip jau minėta, pareiškėjas 2018-01-29 kreipėsi į atsakovą – Kauno AVMI su skundu – prašymu, kuriuo 2 punktu prašė suteikti informaciją, dokumentus susipažinimui ir atsakymus į klausimus: a) kokia tvarka Kauno AVMI yra vykdoma operatyvių patikrinimų pavedimo, pavedimų priedų, kuriais pratęsiami operatyvių patikrinimų terminai, mokesčių administratoriaus nurodymų apskaita (registravimas); b) kas ir kokiomis priemonėmis Kauno AVMI vykdo vidinę operatyviųjų patikrinimų terminų pratęsimo kontrolę; c) pateikti išrašą iš Kauno AVMI dokumentų valdymo informacinės sistemos ar kitos sistemos, iš kurios matytųsi, kaip buvo apskaityti 1a punkte nurodyti Kauno AVMI priimti sprendimai ir jų priėmimo datos; d) paaiškinti, kokia tvarka naudojamas antspaudas, kokiais atvejais dokumentai tvirtinami/netvirtinami antspaudu, dėl kokių priežasčių tokie patys dokumentai mokesčių mokėtojui siunčiami ir su antspaudu, ir be jo (b.l. 32-43). Ginčijamu 2018-02-27 sprendimu atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino (b.l. 16-17).
Iš ginčijamo sprendimo a), b), d) punktų akivaizdu, jog šiose dalyse pateikiama išsami informacija į pareiškėjo konkrečius klausimus, nurodytus prašymo 2 punkto a), b), d) papunkčiuose, susijusius apskritai su vykdomais operatyvių patikrinimų pavedimais, operatyvių patikrinimų terminų pratęsimų tvarka ir sąlygomis, vykdoma vidine operatyviųjų patikrinimų terminų pratęsimų kontrole, antspaudų naudojimu, dokumentų tvirtinamu/netvirtinamu anspaudu, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Prašymo 2 punkto c) papunkčiu pareiškėjas prašė pateikti išrašą iš Kauno AVMI dokumentų valdymo informacinės sistemos ar kitos sistemos, iš kurios matytųsi, kaip buvo apskaityti 1a punkte nurodyti Kauno AVMI priimti sprendimai (susijęs su konkrečiu 2017-12-13 Operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-7330) ir jų priėmimo datos (b.l. 42). Atsakovas ginčijamo sprendimo c) punktu prašymo netenkino (b.l.16).
Įvertinus paminėtus duomenis konstatuotina, kad Kauno AVMI, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdamas administracinį aktą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, nes administracinis aktas (minėta jo dalis) yra nemotyvuotas (nenurodytos ginčo konkrečios faktinės aplinkybės, konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarką ir sąlygas, nepateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas, nenustatytas juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti). Atsakovas vadovavosi tik bendrosiomis normomis, jų konkrečiai nesiedamas su pareiškėjo prašymo motyvais ir reikalavimais bei teisės normomis, reglamentuojančiomis operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarką ir sąlygas. Pabrėžtina, kad visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų, su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Dėl to pripažintina, kad sprendimo c) punktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo (jo dalies) nemotyvavimas negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija. Pažymėtina, kad naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų, diskrecija negali būti aiškinama kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus. Kaip jau minėta, individualaus administracinio teisės akto motyvavimas sietinas su teisėtumo, gero administravimo principais, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis. Šiuo atveju atsakovas privalėjo remtis konkrečiomis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis, ištirti ir įvertinti visą ginčo situaciją, ją susieti su teisės aktų reikalavimais ir tik tuomet priimti sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamo sprendimo c) punktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovas įpareigotinas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-01-29 skundo – prašymo 2 punkto c) papunktį ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-02-27 sprendimo Nr. (7.45-4)K-850 c) punktą.
Įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-01-29 skundo – prašymo 2 punkto c) papunktį.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.