Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-05-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-3844-571/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
e2YT-3844-571/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04291-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Suinteresuotas asmuo
A. N.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui
Pareiškėjas
Marijampolės savivaldybės administracijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3844-571/2019Proceso Nr. 2-28-3-04291-2018-2
Sprendimo kategorija: 3.4.5.5.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant S. B.,

dalyvaujant Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei V. M.,neveiksnaus asmens atstovui advokatei A. N.,suinteresuotam asmeniui A. N.,

institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą, neveiksniam asmeniui D. G., institucijos teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui dėl neveiksnumo peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, patikslintu pareiškimu, prašo peržiūrėti D. G. neveiksnumą nustatant, kad ji yra neveiksni turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); savitvarkos įgūdžių sritis. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią-auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos sritys (balsavimo teisė).

Pareiškėjo atstovė V. M. nurodė, kad D. G. būklė nuo 2006 m. tik blogėja. Pasikeitus įstatymų reikalavimams teikia šį pareiškimą dėl sprendimo , kuriuo asmuo pripažintas neveiksiu , peržiūrėjimo. Prašo pateiktą pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. N., teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2005 m. yra sesers globėja. D. G. su ja šneka, jos klauso. Prašo teismo tenkinti pareikimą.

Šalies argumentai

Neveiksnaus asmens atstovė advokatė A. N. su pareiškimu dėl neveiksnumo peržiūrėjimo sutiko ir prašė jį tenkinti ir pripažinti D. G. neveiksnia pareiškime nurodytose srityse bei pripažinti ją ribotai veiksnia nurodytose srityse.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. Ž. prašo pareiškimą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo tenkinti. Remiantis socialinės darbuotojos išvada D. G. negeba pati pasirūpinti savimi. Nurodo, jog globėja tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas, nes santykiai yra labai šilti. D. G. labai pasitiki seserimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Pareiškėjas prašo peržiūrėti D. G. neveiksnumą, nurodant, kokiose srityse ji nesugeba ar sugeba iš dalies savarankiškai atlikti veiksmų ar juos suprasti. Nurodo, kad tokį prašymą teikia vadovaujantis socialinės darbuotojos išvada, kad D. G. žino kokia valiuta Lietuvoje, iš dalies suvokia pinigų vertę, pasako kur ir kokią prekę gali nupirkti, kiek kainuoja maisto produktai, sugeba sumokėti mokesčius, juda savarankiškai, padeda namų ruošos darbuose, atlieka paprastus fizinius darbus, žino savo šeimos gydytoją, sugeba apibūdinti sveikatos būklę. Tačiau D. G. nesupranta kas yra lizingas, paskola, nekilnojamas, kilnojamas turtas, testamentas, negeba suprasti informacijos, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo sprendimo priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis. Teismo posėdžio metu , atsižvelgiant į ekspertizės aktą, patikslino savo pareiškimą ir prašė pripažinti D. G. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Byloje pateikta Marijampolės socialinės pagalbos centro išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

CKPĮ 72 straipsnis nustato, kad iki CKPĮ įstatymo įsigaliojimo (CKPĮ, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo CKPĮ įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Dėl iki CKPĮ įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CKPĮ 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo D. G. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose ji būtų pripažįstama neveiksnia ar ribotai veiksnia.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1269-374/06 D. G. pripažinta neveiksnia. Byloje nėra duomenų, kad D. G. psichinė būklė po 2006 m. sprendimo priėmimo pagerėjo. 2018 m. birželio 18 d. VšĮ Marijampolės PSPC medicininiame pažymėjime Nr. 2-512 nurodoma D. G. diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, psichikos sveikatos būklė metų bėgyje nepakito. Šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio.

2019m. balandžio 9-24d. ekspertizės aktu nustatyta, kad D. G. diagnozuota įgimta silpnaprotystė-vidutinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. D. G. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose srityse : visose asmeninių neturtinių santykių ir asmeninių turtinių santykių srityse.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti D. G. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad D. G. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jos sveikatos būklė negerėja, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti D. G. veiksnumą šeimos santykių srityje prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti D. G. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad D. G. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėja (rūpintoja) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininke pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų D. G. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose be to ji nesugebėtų viena kreiptis į medikus kvalifikuotos pagalbos, vartoti medikų paskirtų vaistų.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

D. G. globėja 2006 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu yra paskirta D. G. sesuo A. N., kuri tinkamai atlieka savo pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270, 468, 507, 509 str.,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti dalinai.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1269-374/06, kuriuo D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- gebėjimų priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais(maisto pirkimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt. ), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo-nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje.

- gebėjimų priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse : savitvarkos įgūdžių srityje ; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas dalyje dėl globėjo skyrimo nekeistinas, paliekant D. G. globėja seserį A. N. a. k. (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Vilma Gadiškienė