Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo A. S. , nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2006 m. gruodžio 10 d.

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 9 d. paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos mietso apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2005 m. gruodžio 25 d. iki 2006 m. gegužės 4 d. ir nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. vasario 6 d. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Iš R. G. ir A. S. solidariai priteista nukentėjusiojo K. Ž. naudai 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. G. ir A. S. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 2591,70 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. ir A. S. nuteisti už tai, kad tyčia nužudė E. Ž. , t. y. 2006 m. rugpjūčio 17 d., apie 3 val. 30 min., prie ,,Lukoil“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), lauko kavinėje konflikto su E. Ž. metu R. G. tyčia sudavė E. Ž. kumščiais į veidą ne mažiau kaip du kartus ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė pastarajam į galvą. A. S. tyčia sudavė E. Ž. kumščiais į galvą ne mažiau kaip tris kartus ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į galvą bei ne mažiau kaip du kartus į liemenį. Taip kaltinamieji E. Ž. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje - kairiajame smilkinyje ir kairiajame skruoste, dešinės akies vokų vidiniame ir išoriniame kampe bei dešinės ausies kaušelyje, abiejose lūpose (ir vidinio paviršiaus muštines žaizdas bei gleivinės įtrūkimus), odos nubrozdinimus kraujosruvoje kairiajame skruoste, odos nubrozdinimus kaktos apatinės dalies dešinėje pusėje ir dešiniajame skruoste bei smilkinyje, abiejų lūpų krašte bei smakre, pakaušio dešinėje pusėje, kaukolės skliauto lūžį (refraktūrą), kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame didžiajame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimą, difuzines ir židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, kraujosruvas odoje dešiniojo raktikaulio ir mentinio raktikaulio trikampyje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje. Dėl galvos sumušimo ir kaukolės skliauto lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, smegenų sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius didelio laipsnio smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu bei protuzijai per kraniotominę angą, E. Ž. 2006 m. rugpjūčio 17 d. 4.30 val. Klaipėdos ligoninėje mirė.

- A. S. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirtą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie subendrintos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti A. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų;

- pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotę ,,į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2005 m. gruodžio 25 d. iki 2006 m. gegužės 4 d. išbūtą laiką“. Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. išbūtą laiką bei nuo 2007 m. gruodžio 10 d. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką A. S. ir R. G. padarė bendrininkų grupėje bei šią aplinkybę pripažino A. G. atsakomybę sunkinančia. Vienas iš būtinų bendrininkavimo požymių, anot apeliantų, yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė būdami tarpusavyje susitarę nužudyti nukentėjusįjį, konfliktas su E. Ž. kilo staiga, šiam priėjus prie stalelio.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. ir nuteistojo R. G. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. S. ir nuteistojo R. G. bei jo gynėjo advokato V.Žylės apeliaciniai skundai atmetami.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d., apie 3.30 val., prie ,,Lukoil“ degalinės, esančios Klaipėdoje, Taikos pr. 70A, lauko kavinėje konflikto metu buvo sumuštas nukentėjusysis E. Ž. , kuris dėl galvos sumušimo ir kaukolės skliauto lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, smegenų sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius didelio laipsnio smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu bei protuzijai per kraniotominę angą, 2006 m. rugpjūčio 17 d., 4.30 val. Klaipėdos ligoninėje mirė. Nei vienas iš nuteistųjų neneigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tiek R. G. teigia, kad ne jo veiksmai buvo E. Ž. mirties priežastis, tiek A. S. mano, kad jo pavartotas smurtas negalėjo sukelti tokių pasekmių – E. Ž. mirties. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį (bendrininko aktyvumo lygį atimant gyvybę) ir pobūdį (asmens funkcinį vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką). Už tyčinį nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, tačiau jei nukentėjusysis mirė nuo padarytų kūno sužalojimų visumos, už šias pasekmes atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 816/06 (03) konstatuota, jog E. Ž. mirė nuo galvos sumušimo su kaukolės skliauto lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir smegenų sumušimu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius didelio laipsnio smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu bei protruzija per kraniotominę angą (t. 1, b. l. 33 – 44). Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 1/07 (03) nurodyta, jog, sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, E. Ž. padaryti galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai aštuoniais smūgiais. Tiksliai nurodyti, nuo kurių į galvą suduotų smūgių išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis ir vėliau sukėlęs mirtį, dėl galvos sužalojimų daugybiškumo negalima, tačiau labiausiai tikėtina, kad lemtingas smūgis suduotas į galvos skliauto dešinę pusę seniau patirto kaukolės skliauto lūžimo bei atliktos neurochirurginės operacijos zonoje (t. 1, b. l. 47 – 49). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad kategoriškai pasakyti negalima, ar kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu atsirado nuo vieno smūgio, ar galėjo atsirasti nuo vadinamųjų ,,persidengiančių“ smūgių. Eksperto teigimu, labiausiai tikėtina, jog E. Ž. padarytų sužalojimų mechanizmas toks, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji R. G. ir A. S. neneigia 2006 m. rugpjūčio 17 d. naktį vartoję smurtą prieš nukentėjusįjį E. Ž. , tačiau tiek R. G. , tiek A. S. tvirtina, jog neturėjo tikslo nužudyti E. Ž. , pasekmės kilo ne dėl jų veiksmų. Nuteistasis R. G. teigia, jog neblaiviam nukentėjusiajam priėjus prie jų ir pradėjus juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei reikalauti alaus, kilo konfliktas. Jis iš už nugaros sudavė E. Ž. du kartus kumščiu į veidą ir pasodino jį ant kėdės, tuo metu A. S. du ar tris kartus spyrė E. Ž. bato padu į veidą ar krūtinę, E. Ž. nuėjus Žvejų kultūros rūmų link, A. S. jį pasivijo, pargriovė ant žemės ir kelis kartus spyrė į galvą. Nuteistasis A. S. parodė, jog nukentėjusiajam E. Ž. pradėjus įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir reikalauti alaus, jis supyko dėl tokio nukentėjusiojo elgesio ir, sėdėdamas ant kėdės, spyrė bato padu nukentėjusiajam į veidą bei sudavė kumščiu į krūtinę, tada nukentėjusiajam kelis kartus ranka sudavė R. G. , nusivedęs E. Ž. toliau nuo kavinės, R. G. pradėjo tampyti jį už drabužių, nukentėjusiajam suklupus, R. G. kelis kartus spyrė jam į galvą. Liudytoja N. L. parodė, jog kilus konfliktui tarp nuteistųjų ir neblaivaus nukentėjusiojo, A. S. pasivedė nukentėjusįjį toliau nuo kavinės ir smogė jam kumščiu kelis kartus į veidą, tada prie A. S. ir nukentėjusiojo priėjo R. G. ir dar keli vaikinai, ar jie mušė nukentėjusįjį, ji nematė. Liudytoja E. Z. nurodė, jog kilus konfliktui su girtu vyriškiu, R. G. minėtą vyriškį nusitempė už krūmų, po kelių minučių į tą pačią vietą nuėjo ir A. S. , ji negirdėjo smūgių garsų, kadangi klausėsi muzikos, R. G. ir A. S. sugrįžus, po 10 minučių atvažiavo saugos tarnyba ir liepė visiems pasišalinti iš kavinės. Ji, eidama pro tuos krūmus, už kurių R. G. buvo nusivedęs vyriškį, pamatė ant žemės gulintį vyrą, tačiau prie jo nėjo. Iš nuteistųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad tiek R. G. , tiek A. S. mušė nukentėjusįjį E. Ž. , tame tarpe ir į galvą, tiek netoli lauko kavinės staliuko, tiek toliau nuo kavinės, už krūmų. Iš liudytojų N. L. ir E. Z. parodymų matyti, kad toliau nuo kavinės, šalia krūmų prie nukentėjusiojo buvo ir A. S. , ir R. G. . Analizuojant nuteistųjų ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad, jau kilus konfliktui tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo, nuteistiesiems jau pavartojus smurtą prieš nukentėjusįjį, nei A. S. , nei R. G. neturėjo jokio kitokio tikslo ar priežasties tempti, sekti ar vytis nukentėjusįjį iki toliau nuo kavinės esančių krūmų, kaip tik sumušti nukentėjusįjį. Kadangi nukentėjusįjį iki krūmų persekiojo, turėdami tikslą sumušti, abu nuteistieji, nukentėjusysis E. Ž. buvo sumuštas rankomis ir suspardytas kojomis, tame tarpe ir į galvą, prie netoli kavinės esančių krūmų, kur ir buvo surastas, niekas kitas, išskyrus R. G. ir A. S. , smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, nors R. G. ir A. S. kiekvienas neigia prie krūmų mušęs ir spardęs E. Ž. , atsižvelgiant į tikslą, kuriuo abu nuteistieji persekiojo E. Ž. , pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tiek A. S. , tiek R. G. už krūmų, prie lauko kavinės, mušė ir spardė nukentėjusįjį E. Ž. . Kadangi E. Ž. mirties priežastis buvo galvos sumušimas su kaukolės skliauto lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir smegenų sumušimu, todėl tiek A. S. , tiek R. G. suduoti smūgiai į E. Ž. galvą buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – E. Ž. mirtimi. Nuteistųjų A. S. ir R. G. veiksmai buvo būtinoji padarinių (E. Ž. mirties) kilimo sąlyga, todėl nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Prokuroras apeliaciniame skunde sutinka su nuteistųjų A. S. ir R. G. veikos kvalifikavimu, tačiau teigia, jog nukentėjusiojo E. Ž. nužudymo aplinkybės rodo nuteistuosius veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti. Netiesioginė tyčia nuo tiesioginės skiriasi tik valiniu kaltės momentu – santykiu su pavojingų (įstatyme numatytų) padarinių kilimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusiajam E. Ž. padarytų sužalojimų lokalizacija leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji, spardydami nukentėjusiojo galvą, suvokė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žmogaus mirtį ir nors byloje nėra duomenų, kad jie būtų siekę tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. jie veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Visų pirma, pažymėtina, kad neapibrėžta tyčia yra ne netiesioginės, o tiesioginės tyčios atmaina. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis abejingas, atsiras padarinių, ar ne. Tais atvejais, kai kaltininkas teigia, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neišvengiamas ar labai tikėtinas, tačiau kaltininkas jų nedetalizavo, yra tiesioginė neapibrėžta tyčia. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. S. ir R. G. , suduodami daugybinius smūgius bei spardydami kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno sritį – galvą - suvokė, kad jų smūgiai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, tai suvokdami nuteistieji numatė galimus savo veiksmų padarinius – kūno sužalojimus arba nukentėjusiojo mirtį – ir jų norėjo, tačiau tiksliai galimų padarinių nekonkretino ir nedetalizavo, juos tenkino bet kurie iš galimų, numatomų padarinių, t. y. nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nuteistais R. G. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos netinkamas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti R. G. atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (Lietuvos Respublikos BK 54 str.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, tai yra aplinkybė, apibūdinanti psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Analizuojant nuteistųjų A. S. ir R. G. bei įvykį mačiusių liudytojų N. L. ir E. Z. parodymus, matyti, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų kilo tuomet, kai nukentėjusysis atėjo netoli nuteistųjų ir vartojo necenzūrinius žodžius, o A. S. ir R. G. teigimu, nukentėjusysis dar prašė ir alaus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis E. Ž. sąmoningai būtų skatinęs nuteistuosius A. S. ir R. G. pradėti muštynes ir suduoti jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis. Byloje nenustatyta, kad E. Ž. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kėlusius grėsmę A. S. ar R. G. arba jų artimų žmonių sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, o vien tik girto žmogaus necenzūrinių žodžių pavartojimas ar prašymas išgerti nelaikytina elgesiu, išprovokavusiu tokius smurtinius veiksmus, kurių ėmėsi A. S. ir R. G. . Nuteistųjų pavartotas fizinis smurtas buvo neadekvati reakcija į nukentėjusiojo elgesį.

Tiek nuteistasis A. S. , tiek nuteistasis A. G. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, nuteistieji nurodo, jog tarp jų nebuvo būtino bendrininkavimo požymio – tarpusavio susitarimo. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nurodyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, bei bet kokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymui, išankstinis susitarimas nėra bendrininkų grupės būtinas požymis, bendrininkų grupė gali susidaryti ir jau darant nusikaltimą, svarbu, kad visų bendrininkų veiksmai būtų nukreipti tam pačiam tikslui pasiekti. Kiekvienas grupės narys realizuoja objektyviąją bendrai daromos nusikalstamos veikos pusę (ar jos dalį). Tuo atveju, kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­rė­da­mi ty­čią nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam, jie vi­si yra nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Byloje įrodyta, jog nukentėjusysis E. Ž. mirė nuo galvos sumušimo su kaukolės skliauto lūžiu, E. Ž. padaryti galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai aštuoniais smūgiais, nukentėjusįjį mušė, tame tarpe ir į galvą, tiek R. G. , tiek A. S. . Abiejų nuteistųjų suduoti smūgiai į E. Ž. galvą turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, tiek A. S. , tiek R. G. realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę ir abu suvokė, kad nusikalstamą veiką daro ne pavieniui, o bendrai, t.y. abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos vykdytojai (bendravykdytojai), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad E. Ž. A. S. ir R. G. nužudė veikdami bendrininkų grupėje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. S. ir R. G. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, A. S. ir R. G. asmenybes, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. S. ir R. G. paskyrė bausmes, nežymiai didesnes nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Tiek A. S. , tiek A. G. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymą A. S. paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas, bendrindamas bausmes A. S. , netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos BK 63 str. nustatyta, jog tuo atveju, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Ši taisyklė taikoma ir tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d.). Tuo tarpu asmeniui, kuris neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, taikomos Lietuvos Respublikos BK 64 str. numatytos bausmės skyrimo taisyklės. Baudžiamosios teisės doktrinoje tokie atvejai vadinami bausmės skyrimu esant nuosprendžių sutapčiai. A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., jam paskirtosios galutinės subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., atidėtas dvejiems metams (t. 2, b. l. 142 – 143). Bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. 2006 m. rugpjūčio 17 d. A. S. padarė nusikalstamą veiką – tyčia nužudė E. Ž. . Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 4 p. nustatyta, kad, jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. numatytas taisykles. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nuosprendžių bendrinimo klausimas nebuvo išspręstas, kadangi bausmės A. S. buvo subendrintos ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisyklėmis, o Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu. Todėl, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme turėtų būti subendrinta pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisykles, t. y. turėtų būti bendrinamos ne bausmė, o nuosprendžiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinama pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. taisykles, kadangi nusikalstama veika, už kurios padarymą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nuteistas A. S. , padaryta iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 str. nuostatomis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama ne visa Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, o tik dalis neatliktos bausmės. Suėmimas nuo 2005 m. gruodžio 25 d. iki 2006 m. gegužės 4 d. įskaitytas kaip atlikta bausmė, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, todėl negali būti antrą kartą įskaitomas į paskirtos bausmės laiką. Bendrinant bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nustatytomis taisyklėmis, atliktoji pagal pirmesnį nuosprendį bausmė nėra įskaitoma į subendrintos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad A. S. ir R. G. nužudė E. Ž. veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., A. S. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirtą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką A. S. įskaitytas suėmimas nuo 2005 m. gruodžio 25 d. iki 2006 m. gegužės 4 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. S. ir nuteistojo R. G. bei jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinius skundus atmesti.