Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Civilinė byla Nr. eB2-1367-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-01-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-03-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
  4. I-a instancijaNutartis · 2021-07-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
eB2-1367-864/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00805-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Ramunė Mikonienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės, restruktūrizuojama „LEX WOOD LT“
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, išsprendusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LEX WOOD LT“ kreditorių sąraše klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „LEX WOOD LT“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restruktūrizuoju.lt“ (toliau ir restruktūrizavimo administratorė); nutartimi paskirtai restruktūrizavimo administratorei nustatyta 1 000 Eur plius PVM bazinio atlygio suma už proceso administravimą per mėnesį; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. lapkričio 30 d. teisme buvo gautas restruktūrizavimo administratorės prašymas patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame restruktūrizavimo administratorė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja) pateiktu finansiniu reikalavimu. Teigia, kad pareiškėja pateikė RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 51,10 Eur pelno mokestis, 312 978,38 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 10 Eur žemės mokestis. Nurodo, jog restruktūrizavimo administratorė sutinka su 131 799,85 Eur finansinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 51,10 Eur pelno mokestis, 118 334,68 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 10 Eur žemės mokestis, ir nesutinka su likusia finansinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro 194 643,70 Eur. Anot restruktūrizavimo administratorės, pareiškėja finansinio reikalavimo dalį, su kuria restruktūrizavimo administratorė nesutinka, kildina iš 2020 m. lapkričio 9 d. pažymos, su kurioje nurodytais pasiūlymais RUAB „LEX WOOD LT“ nesutiko ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes pažyma nesukelia pareigos RUAB „LEX WOOD LT“ sumokėti joje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į tai, anot restruktūrizavimo administratorės, pareiškėja šią sumą patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje reikalauja nepagrįstai. Restruktūrizavimo administratorė pažymi, kad pareiškėja ginčijamą kreditorinį reikalavimą kildina iš tuo pačiu pagrindu atsiradusios PVM prievolės, kuri jau buvo patvirtinta kaip pareiškėjos kreditorinis reikalavimas su RUAB „LEX WOOD LT“ susijusioje UAB „Fortuma“ bankroto byloje. Nurodo, jog nėra aišku ir už kokį laikotarpį, kokio dydžio bei nuo kokios sumos paskaičiuoti 60 284,87 Eur PVM delspinigiai. Teigia, jog nėra detalizuota, kaip susidarė 134 358,83 Eur PVM skola.

Atsiliepimas

3. Pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriame paaiškina, kad 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis (iš kurių 905,81 Eur delspinigiai), 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis (iš kurių 10,85 Eur delspinigiai), 51,10 Eur pelno mokestis (iš kurių 51,10 Eur delspinigiai), 312 978,38 Eur pridėtinės vertės mokestis (iš kurių 60 284,87 Eur delspinigiai) bei 10 Eur žemės mokestis. Paaiškina, jog finansinis reikalavimas, kurį buvo prašoma patvirtinti 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. RNA-28298, buvo parengtas vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau — MAIS) 2020 m. spalio 14 d. duomenimis; šie duomenys yra objektyvūs, kadangi visos sumos, kurias buvo prašoma patvirtinti kaip pareiškėjos finansinį reikalavimą, yra deklaruotos pačios bendrovės pateikiant atitinkamų mokesčių deklaracijas ir jų patikslinimus. Anot pareiškėjos, manytina, kad bendrovė, nesutikdama su pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžiu, turėjo ne ginčyti finansinį reikalavimą, o patikslinti pateiktas mokesčių deklaracijas, tačiau iki šio rašto teikimo dienos to nebuvo padaryta.

4. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, jog pateiktame finansiniame reikalavime nurodyta bendrovės PVM nepriemoka - 252 693,51 Eur, susidarė bendrovei deklaravus PVM pateikiant PVM deklaracijas ir jų patikslinimus už 2016 m. spalio - gruodžio mėn., 2017 m. vasario - birželio mėn. ir spalio - gruodžio mėn., 2018 m. vasario, balandžio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2019 m. kovo, rugpjūčio, rugsėjo mėn., bei 2020 m. vasario mėn. mokestinius laikotarpius. Nurodo, jog bendrovei nesumokėjus viso deklaruoto PVM, susidarė 60 284,87 Eur šio mokesčio delspinigių. Be kita ko, pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryti periodinių mokėjimų grafikai, kuriais pagal bendrovės prašymus iki 2021 m. birželio 28 d. buvo išdėstyta 116 381,70 Eur bendrovės turimos PVM nepriemokos už juose nurodytus mokestinius laikotarpius. Teigia, jog pagal minėtus grafikus yra padengta 1 569 Eur, prievolių likutis pagal grafikus - 114 812,70 Eur. Nurodo, jog pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo dieną pagal minėtus grafikus pradelsta PVM suma sudarė 71 169,10 Eur, todėl ši suma buvo įtraukta į teikiamą finansinį reikalavimą. Paaiškina, kad į pareiškėjos finansinį reikalavimą buvo įtrauktos bendrovės neįvykdytos PVM mokestinės prievolės už 2017 m. vasario - birželio mėn. ir spalio - gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius; į pareiškėjos finansinį reikalavimą nebuvo įtraukta bendrovės PVM nepriemoka už 2017 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjos, akivaizdu, kad administratoriaus argumentai, jog pareiškėja bendrovės PVM skolą, su kuria nesutinka bendrovė, kildina iš pažymos ir prašo šią sumą patvirtinti kaip finansinį reikalavimą, yra nepagrįsti. Nurodo, jog bendrovės deklaruota 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą — 178 002,28 Eur) PVM suma už 2016 m. spalio - gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius yra įtraukta į pareiškėjos pateiktą bendrą 252 693,51 Eur bendrovės PVM nepriemoką, kadangi ši suma, kaip ir visos kitos į pareiškėjos finansinį reikalavimą įtrauktos sumos, buvo deklaruota pačios bendrovės ir nėra nuginčyta. Teigia, jog kaip nurodoma pažymoje, „Bendrovė po mokestinio tyrimo 2020-01-07 pateikė patikslintą 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, kurioje 115 812 Eur padidino PVM atskaitą, deklaravo 95 524 Eur grąžintino PVM, t. y. 115 812 Eur vėl sumažino mokėtiną į biudžetą PVM“. Nurodo, jog iš pateiktų bendrovės vadovo paaiškinimų taip pat matyti, jog bendrovė turėjo ketinimą patikslinti ir 2016 m. spalio - gruodžio mėn. PVM deklaracijų duomenis, sumažindama mokėtiną PVM 178 703 Eur suma, tačiau to negalėjo padaryti dėl, kaip teigia, „pagal MAĮ 68 str. mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties suėjimo“. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjos, administratoriaus prieštaravimas dėl 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą — 178 002,28 Eur) PVM sumos už 2016 m. spalio - gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius įtraukimo į pareiškėjos finansinį reikalavimą negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Atkreipia dėmesį, jog nors mokestiniai laikotarpiai, už kuriuos UAB „Fortuma“ bankroto byloje ir bendrovės restruktūrizavimo byloje teikiamos PVM mokesčio nepriemokos iš dalies sutampa (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau deklaruotos PVM sumos nesutampa, todėl teigti, jog UAB „Fortuma“ ir bendrovės PVM mokestinės nepriemokos persidengia, nėra pagrindo. Nurodo, jog bendrovė, veikdama rūpestingai ir sąžiningai, iškėlus restruktūrizavimo bylą, galėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu ir suderinti mokestinių prievolių likučius pagal bet kurios pasirinktos datos būklę, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Tvirtintinas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 326 443,55 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

5. Remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 41 straipsnio 1–2 dalimis, teismas tvirtina kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą juridinio asmens bankroto (restruktūrizavimo) byloje pagal nemokumo administratoriaus patikrintų kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus bei nemokumo administratoriaus nuomonę dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo teismo patvirtinti RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis (iš kurių 905,81 Eur delspinigiai), 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis (iš kurių 10,85 Eur delspinigiai), 51,10 Eur pelno mokestis (iš kurių 51,10 Eur delspinigiai), 312 978,38 Eur pridėtinės vertės mokestis (iš kurių 60 284,87 Eur delspinigiai) bei 10 Eur žemės mokestis. Tuo tarpu restruktūrizavimo administratorė prašo teismo patvirtinti iš viso pareiškėjos 131 799,85 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 12 106,22 Eur gyventojų pajamų mokestis (iš kurių 905,81 Eur delspinigiai), 1 297,85 Eur nekilnojamojo turto mokestis (iš kurių 10,85 Eur delspinigiai), 51,10 Eur pelno mokestis (iš kurių 51,10 Eur delspinigiai), 118 334,68 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 10 Eur žemės mokestis.

7. Taigi, įvertinus aplinkybę, jog dėl apskaičiuoto pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (12 106,22 Eur), nekilnojamojo turto mokesčio (1 297,85 Eur), pelno mokesčio (51,10 Eur) bei žemės mokesčio (10 Eur) ginčo nėra, spręstina, jog šioje dalyje, t. y. 13 465,17 Eur sumoje pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Išanalizavus restruktūrizavimo administratorės bei pareiškėjos pateiktus procesiniuose dokumentuose argumentus, darytina išvada, jog byloje esminis ginčas kilęs dėl pareiškėjos prašomos patvirtinti pridėtinės vertės mokesčio sumos – 312 978,38 Eur, iš kurios 252 693,51 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis bei 60 284,87 Eur delspinigiai.

8. Restruktūrizavimo administratorė savo procesiniame dokumente (2020 m. gruodžio 18 d.) pažymėjo, jog nesutinka su apskaičiuota visa delspinigių suma (60 284,87 Eur) bei dalimi pridėtinės vertės mokesčio – 134 358 ,83 Eur suma, o savo nesutikimo argumentus motyvavo aplinkybėmis, jog: 1) pareiškėja finansinio reikalavimo dalį kildina iš 2020 m. lapkričio 9 d. pažymos, su kurioje nurodytais pasiūlymais RUAB „LEX WOOD LT“ nesutiko; 2) pareiškėja ginčijamą kreditorinį reikalavimą kildina iš tuo pačiu pagrindu atsiradusios PVM prievolės, kuri jau buvo patvirtinta kaip pareiškėjos kreditorinis reikalavimas su RUAB „LEX WOOD LT“ susijusioje BUAB „Fortuma“ bankroto byloje; 3) nėra aišku ir už kokį laikotarpį, kokio dydžio bei nuo kokios sumos paskaičiuoti 60 284,87 Eur PVM delspinigiai.

9. Pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrovės PVM nepriemoka - 252 693,51 Eur susidarė bendrovei deklaravus PVM pateikiant PVM deklaracijas ir jų patikslinimus už 2016 m. spalio – gruodžio mėn., 2017 m. vasario - birželio mėn. ir spalio – gruodžio mėn., 2018 m. vasario, balandžio, rugsėjo, lapkričio mėn., 2019 m. kovo, rugpjūčio, rugsėjo mėn., bei 2020 m. vasario mėn. mokestinius laikotarpius. Šiai pareiškėjos aplinkybei pagrįsti byloje buvo pateikta MAIS išklotinė.

10. Savo ruožtu, byloje pateiktoje 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1) FR1042-3814 nurodoma, jog tikrinta buvo informacija apie bendrovės 2020 m. sausio 7 d. patikslintos 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos tikslinimo priežastis bei atitinkamai šios pažymos skiltyje „siūlymai, pastabos, rekomendacijos mokesčių mokėtojui“ įtvirtinta, jog bendrovei siūloma per 10 dienų nuo operatyvaus patikrinimo pažymos gavimo dienos patikslinti 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją ir 115 812 Eur sumažinti PVM atskaitą, nes bendrovė neturėjo teisės atskaityti 115 812 Eur pirkimo PVM. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėjos nurodoma savo pateiktame kreditoriniame reikalavime PVM nepriemoka - 252 693,51 Eur apskaičiuota, nevertinant 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos kaip nustatančios bendrovės mokėtiną 115 812 Eur PVM. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytos pažymos turinį bei pareiškėjos pateiktame kreditoriniame reikalavime dalyje dėl apskaičiuotos PVM nepriemokos nurodytus būtent PVM nepriemokos apskaičiavimo laikotarpius, spręstina, jog restruktūrizavimo administratorės argumentai, jog į pareiškėjos nurodomą PVM nepriemoką yra įskaičiuota ir 115 812 Eur PVM, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-3814, su kuria bendrovė nesutikimo, laikytini nepagrįstais.

11. Be to, pareiškėja pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog 178 702 Eur (atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – 178 002,28 Eur) PVM suma už 2016 m. spalio - gruodžio mėn. mokestinius laikotarpius yra įtraukta į pareiškėjos pateiktą bendrą 252 693,51 Eur bendrovės PVM nepriemoką, kadangi ši suma, kaip ir visos kitos į pareiškėjos finansinį reikalavimą įtrauktos sumos, buvo deklaruota pačios bendrovės ir nėra nuginčyta. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, jog ši suma pagrįstai įtraukta į bendrovės PVM nepriemokos sumą, kadangi tokia PVM nepriemokos suma buvo deklaruota pačios bendrovės ir ši suma nebuvo tikslinama; šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1) FR1042-3814 nurodyti pačios bendrovės vadovo paaiškinimai, jog vadovas nesutinka ir su 2016 m. spalio - gruodžio mėn. PVM deklaracijomis, tačiau jų patikslinti negali dėl „pagal MAĮ 68 str. mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties suėjimo“.

12. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog į pareiškėjos apskaičiuotą ir prašomą patvirtinti dalį kreditorinio reikalavimo - 252 693,51 Eur, yra įtrauktos sumos, kurios buvo deklaruotos pačios bendrovės ir nėra nuginčytos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šioje dalyje pateiktas pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

13. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės nepaneigia ir restruktūrizavimo administratorės argumentas, jog pareiškėja ginčijamą kreditorinį reikalavimą kildina iš tuo pačiu pagrindu atsiradusios PVM prievolės, kuri jau buvo patvirtinta kaip pareiškėjos kreditorinis reikalavimas su RUAB „LEX WOOD LT“ susijusioje BUAB „Fortuma“ bankroto byloje. Byloje yra pateikti duomenys, jog BUAB „Fortuma“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos kaip hipoteka užtikrintos kreditorės 2 273,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei kaip antros eilės kreditorės 260 354,81 Eur dydžio finansinis reikalavimas (iš kurio 245 032,72 Eur mokesčiai bei 15 322,09 Eur palūkanos, netesybos). Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 247 299,93 Eur PVM mokestinę nepriemoką sudaro PVM už 2016 m. lapkričio mėn. (17 459,22 Eur), 2016 m. gruodžio mėn. (68 328 Eur), 2017 m. rugpjūčio mėn. (159 389,71 Eur) ir 2017 m. spalio mėn. (2 123 Eur) mokestinius laikotarpius. Taigi, sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog nors mokestiniai laikotarpiai, už kuriuos BUAB „Fortuma“ bankroto byloje ir bendrovės restruktūrizavimo byloje teikiamos PVM mokesčio nepriemokos iš dalies sutampa (2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), tačiau deklaruotos PVM sumos nesutampa, ir todėl teigti, jog BUAB „Fortuma“ ir bendrovės PVM mokestinės nepriemokos persidengia, nėra pagrindo.

14. Teismas taip pat sprendžia, jog ginčo atveju į prašomą patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo sumą pagrįstai yra įtraukta ir 60 284,87 Eur delspinigių suma. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, jog bendrovė turėjo PVM nepriemoką, kuri nebuvo laiku apmokėta, spręstina, jog tokiu atveju pareiškėja turėjo teisinį pagrindą delspinigių bendrovės atžvilgiu skaičiavimui. Pareiškėja byloje pateikė PVM nepriemoką sudarančių 60 284,87 Eur delspinigių ataskaitą, kurioje pateikta informacija, už kokį laikotarpį, kokio dydžio bei nuo kokių sumų PVM delspinigiai yra paskaičiuoti. Pažymėtina, jog restruktūrizavimo administratorė nepateikė jokių byloje argumentų ar įrodymų, paneigiančių šioje delspinigių ataskaitoje nurodytą 60 284,87 Eur delspinigių skaičiavimo teisingumą. Taigi, teismas, įvertinęs, jog ginčo atveju pareiškėja turėjo teisę bendrovės atžvilgiu skaičiuoti delspinigius nuo nesumokėto PVM, atitinkamai byloje pateikė ir PVM nepriemoką sudarančių 60 284,87 Eur delspinigių ataskaitą, kuri patvirtina, kokiu būdu šie delspinigiai buvo apskaičiuoti, restruktūrizavimo administratorė jokių argumentų dėl šioje ataskaitoje nurodytų skaičiavimų teisingumo byloje neteikė, sprendžia, jog pareiškėja įrodė, jog jos pateiktas finansinis reikalavimas dalyje dėl apskaičiuotų delspinigių taip pat yra pagrįstas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos pateiktas 326 443,55 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje yra pagrįstas, dėl ko tvirtintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais, teismas

nutaria

patvirtinti antros eilės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 326 443,55 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė