Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-1603-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01430-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 128.2.

2013 m. lapkričio 28 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka spręsdamas I. G. pareiškimo dėl juridinių faktų nustatymo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

– kad (duomenys neskelbtini) gimęs jos senelis A. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusi senelė L. L. O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);

– kad po A. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė L. L. J.;

– kad po L. L. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo anūkė, t.y. pareiškėja I. G..

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimosi į teismą tvarka ir sąlygos, o taip pat išsamūs reikalavimai dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui bei procesinių dokumentų priedų pateikimo formai imperatyviai nustatyti visų pirma pačiame CPK, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Negalėdamas savarankiškai įgyvendinti CPK nustatytų reikalavimų, dalyvaujantis byloje asmuo pagal CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies nuostatas turi pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Kaip numatyta CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pareiškėją atstovauja advokatas ir advokato padėjėja, turinti praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad viena iš fizinio asmens pripažinimo advokatu sąlygų yra aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis (vienpakopis universitetinis teisinis išsilavinimas). AĮ 7 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtinti teisinio stažo reikalavimai advokato statuso siekiantiems asmenims. Be to, AĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad, išskyrus šiame punkte nurodytas išimtis, siejamas su ypač didele teisinio darbo patirtimi, fizinis asmuo pripažįstamas advokatu tik po to, kai išlaiko advokatų kvalifikacinį egzaminą, o AĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta advokato pareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Taigi akivaizdu, kad advokato veikla yra grindžiama profesine kompetencija.

Iš 2013-08-02 atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui Virginijui Gžimailai, be kita ko, pavesta ruošti procesinius dokumentus dėl pareiškėjai rūpimų juridinių faktų nustatymo. Tokiu atveju, profesionaliai atstovaudamas klientą, advokatas turi užtikrinti, kad teismui pateikiamame dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente būtų tiksliai suformuluotas jo dalykas, nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pateiktas pareiškimas ir jo priedai neatitinka minėtų reikalavimų. Pabrėžtina, kad CPK 12, 13, 17 ir 21 straipsniuose atitinkamai įtvirtinti šalių rungimosi, dispozityvumo bei procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai, varžantys teismą CPK reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą pateikusiai šaliai teikti konsultacijas ir išaiškinimus dėl jos pateikto procesinio dokumento trūkumų ir jų šalinimo būdų, nes tokia teismo veikla reikštų minėtų principų pažeidimą, teismui iš esmės užsiimant dalyvaujančio byloje asmens atstovo – advokato veikla. Todėl tik konstatuotina, kad trūkumai esminiai ir negali būti pašalinti laikantis CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyto orientacinio termino, nes statinių kadastriniai matavimai neatlikti, statinių kadastro duomenys nenustatyti, kadastro duomenų byla neparengta, statiniai neidentifikuoti, į nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, nepateikti išrašai iš minimų ūkinių knygų apie atitinkamus statinius ir jų valdytojus, neištaisyti asmenvardžių neatitikimai civilinės metrikacijos įrašuose ir jų pagrindu išduotuose liudijimuose. Šiems trūkumams pašalinti reikalingas daug ilgesnis terminas, nei paprastai skiriama trūkumų šalinimui pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį. Taigi toks pareiškimas, koks jis pateiktas, nenagrinėtinas teisme, nes prašomų juridinių faktų nustatymas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti I. G. 2013-10-21 pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.