- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- 1-423-786/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11062-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Darius Japertas
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
2025 m. kovo 29d. apie 16.44 val. Molėtų r., Dubingių mstl., Asvejos g., ties pastatu Nr. 5, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,72 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Kaltinamoji J. S. kalta prisipažino ir parodė, kad apie 11 valandą vartojo alkoholį, su drauge išgėrė butelį šampano. Jautėsi gerai. Apie 17 valandą su vyru važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą ir Dubingių miestelyje buvo sustabdyta policijos pareigūnų vairuojanti automobilį. Patikrino blaivumą ir nustatė neblaivumą 1,7 promilių. Jai buvo netikėta, kad nustatytas toks neblaivumas. Važiavo iš Vilniaus. Iki sustabdė policijos pareigūnai, nuvažiavo apie 70 km. buvau sustabdyta. Teigė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, blogai vertina savo elgesį. Automobilis pirktas lizingu ir priklauso SEB bankui, automobilio valdytoja yra ji.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš byloje esamo liudytojo V. M. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-29, po pietų, su žmona J. S. automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo žmona, iš Vilniaus važiavo į sodybą, esančią Molėtų rajone. Apie 16.44 val. Molėtų r., Dubingių mstl., Asvejos g., netoli maisto prekių parduotuvės, juos važiuojančius automobiliu sustabdė policijos pareigūnai ir žmoną patikrinę alkotesteriu nustatė, kad ji yra neblaivi. Apie tai, kad žmona vairavo neblaivi, jam buvo netikėta, nes jam nebuvo kilęs joks įtarimas, ji atrodė įprastai, kalba buvo rišli, atrodė žvaliai, jokio alkoholio kvapo neužuodė, nes jo uoslė prasta, o iš išvaizdos J. atrodė gerai. Jeigu būtų žinojęs, kad ji yra neblaivi, būtų pats vairavęs. Įvykio vietoje policijos pareigūnas jai atliko testą neblaivumo požymiams nustatyti ir ji viską puikiai atliko, t. y. ėjo tiesia linija, nosį pirštu užmerktomis akimis palietė. (b. l. 38-41).
Iš byloje esamo liudytojo V. V. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-29 dirbdamas kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule G. P. – Ž. ir vykdydami neblaivių vairuotojų kontrolę Molėtų r., Dubingių mstl., Asvejos g., ties pastatu Nr. 5, apie 16.44 val. patikrinimui sustabdė automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kartu su ja važiavo vyras. Pagal moters pateiktus asmens dokumentus buvo nustatyta automobilio vairuotojos tapatybė, t. y. J. S.. Bendraujant su J. S. jautėsi stiprus alkoholio kvapas sklindantis iš jos burnos, jos kalba buvo nerišli. Iš pradžių ji vengė teisingai pūsti į detektorių, todėl jos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmu tikrinimu 16.46 val. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, antru tikrinimu 17.05 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas. Kartu su ja važiavęs vyras atrodė blaivus, jis alkotesterio matuokliu nebuvo tikrinamas, nes tam nebuvo pagrindo. Vairuotoja pripažino vartojusi alkoholį prieš įvykį (b. l. 55-57).
Iš 2025-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Molėtų r., Dubingių mstl., Asvejos g. ties pastatu Nr. 5 bei apžiūrėta ir įvykio vietoje sustabdyta policijos pareigūnų transporto priemonė - automobilis ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivi vairuotoja J. S. (b. l. 5-10).
Iš 2025-03-29 transporto priemonės aprašo matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra be defektų (b. l. 24-25).
Iš 2025-03-29 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. S. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510" Nr. ARKB, patikros sertifikatas Nr. 2215520, pirmu tikrinimu 16.46 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.05 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. J. S. su tikrinimo rezultatu sutiko. (b. l. 20-23).
2025-03-29 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 26-28).
Iš 2025-04-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vaizdo - garso įrašai, pavadinimais„PSS-20250329-164346UTC+0200.mp4“ir „PSS-20250329-170241UTC+0200.mp4“, kuriuos policijos pareigūnai darė būdami 2025-03-29 įvykio vietoje naudodamiesi BODY kamera. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip už automobilio ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdinti J. S. ir policijos pareigūnų tikrinama alkotesteriu, po ko jai nustatomas 1,72 ir 1,81 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnams paklausus J. S. prieš kiek laiko vartojo alkoholį, pastaroji atsakė, kad vakar gėrė vyno, o šiandien nieko negėrė. (b. l. 12-14).
Iš 2025-04-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „U4072-KHJ576_2_20250329164000_20250329164500.mp4“, darytas 2025-03-29 policijos tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine kamera. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas rankoje turėdamas stabdymo lazdelę sustabdo transporto priemonę ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivi J. S.. (b. l. 17-19).
Iš 2025-03-31 vairuotojų registro įrašo matyti, kad J. S. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktos kategorijos AM, B, B1, C, C1 (b. l. 64).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad keleivinis automobilis ,,Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos sp., 2022-03-03 pirmos registracijos savininkas – AB SEB bankas (kodas 112021238, Vilnius, Konstitucijos pr. 24), o valdytoja – J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal KET 14 punkto nuostatas draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek teismo posėdžio metu kaltinamosios J. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų V. M. ir V. V. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog J. S. 2025 m. kovo 29 d. apie 16.44 val. Molėtų r., Dubingių mstl., Asvejos g., ties pastatu Nr. 5, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Kaltinamosios J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dal.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas laiduotojo V. M. prašymas dėl kaltinamosios J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad V. M. nebuvo teistas, metų bėgyje nebaustas administracine tvarka, yra jos sutuoktinis ir turi galimybę ir gali daryti jai teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji su V. M. yra sutuoktiniai, jie kartu gyvena apie 14 metų. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Padarė išvadas, nevartoja alkoholio, gailisi dėl savo poelgio.
V. M. posėdžio metu paaiškino, kad jie yra sutuoktiniai, gyvena kartu. Jis sutinka būti laiduotoju. Jis nežinojo, kad žmona vartojo alkoholį, nes kitu atveju būtų nevažiavę.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kaltinamoji savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek posėdžio metu, neteista, gailisi, tikėtina, kad ateityje nedarys kitų nuskalstamų veikų. Esant šioms sąlygoms mano, kad teismas gali atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją V. M. pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. S. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta 1,72 promilių alkoholio koncentracija. J. S. anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad J. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, V. M., kuris prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – jos sutuoktinis, su kuriuo kaltinamoji gyvena, veda bendrą ūkį, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, 2020 m. už smulkų pažeidimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, V. M. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamąja sieja ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai J. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje elgtis atsakingiau, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamoji J. S. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas vidutinis girtumas - kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pripažino visiškai kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra duomenų apie jos girtavimą, tačiau vertinama ir tai, kad vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio, važiavo keliu, kur eismas paprastai būna intensyvus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio iki minimumo (BK 68 straipsnis), termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo dienos - 2025 m. kovo 31 d. (b. l. 80-82).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).
Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Byloje nustatyta, kad J. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi J. S. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Pažymėtina tai, jog automobilis, kurį vairavo J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, jai nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – AB „SEB“ bankas (b. l. 28,32). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas net ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. S. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jos padarytam teisės pažeidimui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 1,72 promilių neblaivumas, nežymiai didesnis, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį ji vartojo tarp 10- 11 val., už vairo sėdo apie 16 val., važiavo į sodybą, nes buvo pranešta, kad dega žolė. Administracine tvarka nėra bausta, neteista, darbdavio charakterizuojama teigiamai. J. S. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino. Esant nurodytoms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad baudžiamoji poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios viso pinigų sumos išieškojimas, būtų neproporcingas ir neteisingas ir sudaro galimybę konfiskuoti tik jos dalį.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad visureigio ,,Toyota RAV4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 21 660 Eur (b. l. 30). Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog sprendimas išieškoti iš kaltinamosios 15000 eurų, kaip dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, yra teisingas ir proporcingas, atitinka valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. S. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 15000 Eur.
J. S. naikintina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 84--87). J. S. paskirta kardomoji priemonė - specialios teisės sustabdymas paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo vykdymo pradžios (b.l. 80-83).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai: CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina prie baudžiamosios bylos; automobilis „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b.l.26-28) gražintinas J. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
J. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojo V. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius (1 metus ir 6 mėnesius), šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 31d. ir apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš J. S. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų.
J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinį įrodymą - CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.
Automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) gražinti J. S..
Išaiškinti J. S. ir V. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.