- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 1A-622-282-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3--00019-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Kaltinamasis
- L. T.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Lionė Užubalienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
išteisintajai L. T.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. T. ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Priteista iš E. T. L. T. 570 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
L. T. privataus kaltinimo byloje pagal BK 154 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji po 2012-02-04, apie 16 val., atvykimo į (duomenys neskelbtini) sav., kur E. T. gyvena jam ir L. T. dalinės nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, 2012-02-04 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė neatitinkantį tikrovės, žeminantį, niekinantį ir pakertantį aplinkinių pasitikėjimą E. T. faktą, t. y. nurodė, kad L. T. 2012-02-04, apie 16 val., atvykus į jai priklausantį namą, esantį į (duomenys neskelbtini), E. T. ant jos puolė, puolė ją smaugti, grasino susidoroti su ja ir vaikais.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį – išteisino L. T. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nuosprendį motyvavo tuo, kad L. T. neturėjo tikslo paskleisti melagingas žinias ar apšmeižti nukentėjusįjį, išteisintoji tiesiog kreipėsi į Policijos komisariatą, kad jai būtų suteikta pagalba ir būtų nubaustas kaltininkas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas-nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. prašo panaikinti nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad PK surinkta medžiaga įrodo, jog L. T. pagrįstai kreipėsi į policijos komisariatą dėl jos užpuolimo, nes L. T. parodymų apie jos užpuolimą niekas nepatvirtina. Policijoje L. T. parodė, kad jai jokie sužalojimai nepadaryti, o vėliau atsirado įrašai medicininiuose dokumentuose apie nežymų kaklo paraudimą, kalbos ir rijimo sutrikimus. Pažymi, kad teismo medicinos ekspertas rėmėsi tokiais abejotinais duomenimis apie L. T. sužalojimą, todėl jo išvada dėl nežymaus L. T. sveikatos sutrikdymo taip pat abejotina. Nurodo, kad eksperto išvada nepatvirtina, jog L. T. sužalojo būtent jis. Be to, teismas rėmėsi tik L. T. paaiškinimais, o visų kitų parodymus be pagrindo atmetė. Mano, kad teismas turėjo remtis liudytojos D. K. parodymais, nes tik ji viena matė konfliktą, jos parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Pažymi, kad liudytojas R. L. matė tik kaip jis su L. T. ginčijosi, tačiau nematė, kad L. T. būtų sužalota, todėl mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi R. L. parodymais, kaip patvirtinančiais, kad jis smaugė ir sužalojo L. T.. Teigia, kad L. T. neįrodė, jog jis ją smaugė, ant jos puolė ir grasino, kad L. T. policijai tyčia pateikė skundą siekdama jį apšmeižti, nes jų tarpusavio santykiai yra įtempti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintoji L. T. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas tinkamai vertino liudytojos D. K. parodymus, pateiktus įrašus medicininiuose dokumentuose, o ji, kreipdamasi į policiją tiesiog norėjo apginti pažeistas savo teises.
Teismo posėdyje nuketėjusysis E. T. ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, išteisintoji L. T. ir jos gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, L. T. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustatęs jos veiksmuose šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Šioje privataus kaltinimo byloje nebuvo ir neturėjo būti sprendžiamas E. T. kaltės dėl L. T. smaugimo, grasinimo susidoroti su vaikais klausimas, byloje E. T. kaltino L. T. jį apšmeižus. Šmeižimo nusikalstamos veikos sudėtis įtvirtinta BK 154 straipsnyje. Objektyviai šmeižimas gali būti padaromas aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį.
Byloje nustatyta, kad L. T. 2012 m. vasario 4 d. pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, nurodydama, kad 2012-02-04 apie 16 val., jai nuvažiavus į jai ir jos buvusiam vyrui priklausantį namą, kuriame šiuo metu gyvena jos buvęs vyras, šis puolė ją smaugti, grasino susidoroti su ja ir vaikais. L. T. pareiškimas nebuvo patenkintas nustačius, kad pareiškime nurodyti E. T. veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, požymių. Dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos baudžiamasis procesas vyksta teisme privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas neatliekamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl L. T. kreipimasis į policijos įstaigą dėl jos pažeistų teisių gynimo nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, byloje nenustatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis objektyviosios pusės požymis – informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims.
Be to, iš 2012 m. vasario 4 d. protokolo matyti, jog priimant L. T. pareiškimą dėl jos atžvilgiu galimai atliktų E. T. neteisėtų veiksmų, ji buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (medžiaga Nr. 20-82-AP-131, 3 b. l.). Raseinių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūno 2012-02-28 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. T. pareiškimą dėl E. T. jos atžvilgiu atliktų veiksmų ne dėl to, kad nebuvo iš viso padaryta nusikalstama veika, o dėl to, kad bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo ar fizinio skausmo sukėlimo ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas, nes teisė kaltinti šio nusikaltimo padarymu suteikiama pačiam nukentėjusiajam. Be to, Lietuvos Teismų informacinės sistemos duomenimis Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kurioje L. T. kaltina E. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daryti išvadą, jog L. T. policijai pateiktame pareiškime nurodė E. T. šmeižiančią informaciją, nėra pagrindo.
Nenustačius šmeižiančios informacijos paskleidimo fakto ir kad L. T. pareiškime policijai nurodyta informacija yra E. T. šmeižianti, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai L. T. išteisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Konstatavus, kad L. T. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinų požymių, apeliacinio skundo argumentai, susiję su byloje apklaustų asmenų parodymų bei teismo medicinos specialisto išvados vertinimu, neanalizuojami, nes šie įrodymai yra reikšmingi sprendžiant E. T. kaltės klausimą Raseinių rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoje byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.