Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-17 · Administracinė byla Nr. AS-502-401-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
AS-502-401-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrai
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-401/2008Procesinio sprendimo kategorija 55.2; 63.3.2; 73; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2008 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrai dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jondras“ (toliau – ir UAB „Jondras“; pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) pripažinti neteisėtu atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija; atsakovas) valstybės sekretoriaus 2008 m. balandžio 29 d. potvarkį Nr. A3-271 „Dėl paramos skyrimo sutarties Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Statybos įmonių darbuotojų ugdymas“ (SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0148-02; 2006 m. kovo 6 d. sutartis Nr. 198-ESF/2004/2.2.0-02-098/47) nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir potvarkis Nr. A3-271) ir panaikinti įpareigojimą pareiškėjui grąžinti išmokėtą paramos lėšų sumą, t. y. 70 733,89 Lt;

2) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra; atsakovas) 468 793,60 Lt žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas su atsakovais 2006 m. kovo 6 d. pasirašė sutartį Nr. 198-ESF/2004/2.2.0-02-098/47 „Paramos skyrimo projektui „Statybos įmonių darbuotojų ugdymas“ įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ (toliau – ir Paramos sutartis). Teigė, jog pareiškėjas tinkamai ir laiku vykdė visus savo įsipareigojimus, numatytus Paramos sutartyje, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdė, t. y. pareiškėjui pateikus Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymus su išlaidas, patirtas dėl Paramos sutarties vykdymo, pateisinančiomis ir apmokėjimą įrodančiomis dokumentų kopijomis, Agentūra nurodė, kad dalimi prašymų nurodytos išlaidos yra pripažintos netinkamomis, dėl ko negali būti kompensuojamos, nes mokymų vykdymą pagrindžiantys dokumentai yra neatsekami, o dėl vieno mokėjimo prašymo apskritai nebuvo priimtas joks sprendimas. Pažymėjo, kad Agentūra 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2008-ESF-04329 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0148“ informavo Ministeriją, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs pažeidimą, dėl ko jo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimas yra sustabdomas. Dėl to potvarkiu Nr. A3-271, remiantis Agentūros pateikta medžiaga bei motyvuojant, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties (2.1.6 ir 5.1.1 punktai, Projekto įgyvendinimo grafiko), Paramos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, o pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti išmokėtos paramos lėšų sumą. Manė, kad tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo interesus, gali paduoti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas, t. y. be viešojo administravimo funkcijų, tiek valstybė, tiek ir savivaldybės vykdo ūkinę-komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Pažymėjo, kad valstybė ar savivaldybė, sudarydamos sutartis, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. sutarties šalis, taigi ir dėl to kylantys ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Teigė, jog iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad ginčas kilo dėl Paramos sutarties nutraukimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Paramos sutarties nutraukimo faktas buvo įformintas potvarkiu Nr. A3-271, ginčo pobūdžio tai nekeičia, t. y. taip buvo išreikšta vienos Paramos sutarties šalies valia nutraukti sutartinius santykius. Nurodė, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai iš šio pagrindinio reikalavimo.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytą kompetenciją nagrinėti skundus dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 staipsnis).

2. Laikosi pozicijos, kad atsakovas Ministerija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes buvo priimtas neteisėtas potvarkis Nr. A3-271 dėl Paramos sutarties nutraukimo.

3. Teigia, kad potvarkis Nr. A3-271 dėl Paramos sutarties nutarukimo buvo priimtas viešojo administravimo srityje, nes viena iš Ministerijos funkcijų yra administruoti viešąsias paslaugas, būtent Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos fondų skirstymą (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

4. Mano, kad Ministerija, sudarydama ir nutraukdama Paramos sutartį, veikė ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o kaip administracinių teisinių santykių subjektas, nes ES paramos fondų skirstymas nėra jos ūkinė-komercinė veikla.

5. Potvarkyje Nr. A3-271 nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą, motyvuojant tuo, kad civilinio teisinio pobūdžio ginčų sprendimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2004 m. spalio 22 d. nutartyje (uždaroji akcinė bendrovė „Mėsuva“ vs. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) yra konstatavusi, jog ginčų dėl Europos sąjungos paramos skyrimo sprendimas priklauso administracinių teismų kompetencijai, kadangi tai, jog yra priimamas sprendimas dėl paramos skyrimo ir yra sudaroma paramos sutartis su paramos gavėju, nereiškia, kad tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai ir baigiasi viešasis administravimas, nes paramos sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Be to, tą faktą, kad tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose, taip pat patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pavyzdžiui, 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-687/2006 ir 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A16-1141/2007. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šis ginčas nėra teismingas administraciniams teismams, dėl ko atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis, kaip nepagrįsta ir neteisėta, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Stasys Gudynas