Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 184 str. 2 d., 186 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. A., būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-01 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (905.452 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (1.029.524 Lt), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-27 sudarė 914411,35 lito ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti žemės sklypus už 600000 litų, 2008-06-27 Klaipėdoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su V. K. ir V. K. preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsipareigojo už 600000 litų nupirkti iš V. K. ir V. K. du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008-07-31, bei įsipareigojo iki 2008-07-15 sumokėti avansą, kuris sutarties sąlygų neįvykdymo iš pirkėjo pusės atveju atitektų pardavėjams kaip netesybos. Pagal šią sutartį kaltinamojo Ž. A. nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Snoras“, 2008-07-09 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 50000 Lt, 2008-07-10 tarptautiniu nurodymu Nr. 69 į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 39000 eurų (134659,20 lito), bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos V. K. 2008-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 buvo išmokėta grynais 3190,40 lito ir 2008-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 18000 eurų (62.150,40 lito), iš viso V. K. buvo sumokėta 250000 litų avanso. Dėl piniginių lėšų trūkumo Ž. A. iki 2008-07-31 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepasirašė, 2008-08-13 raštu V. K. ir V. K. informavo apie sutikimą nutraukti 2008-06-27 preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir sutikimą sumokėti netesybas 250000 litų, užskaitant jas iš sumokėto avanso, bei šiame sutikime nurodytomis sąlygomis 2008-08-14 susitarimu su V. K. ir V. K. 2008-06-27 preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį nutraukė. Tokiu būdu kaltinamasis Ž. A. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 250000 litų sumoje.

Kaltinamasis Ž. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2004 m. darbiniais reikalais buvo pažįstamas su Plungėje veikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir generaliniu direktoriumi D. M.. 2005 m. pavasarį D. M. pasiūlė jam tapti naujai kuriamos įmonės Klaipėdoje direktoriumi. Jis sutiko ir tapo vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų, po to jos direktoriumi, o įmonės akcininkais liko D. M. ir Rusijos pilietis. D. M. iniciatyva buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tam tikrą komisinį mokestį užsienio partneriams (Danijos bendrovėms) ėmėsi pardavinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamas tralines lentas, atitinkamas sutartis su Danijos partneriais pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. M. nurodymu visą jo veiklą bendradarbiaujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio partneriais koordinavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. V.. Jis ne kartą informavo L. V., jog didėja Danijos įmonių įsiskolinimas už patiektą produkciją (pagal buhalterinius dokumentus danai buvo skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši atitinkamai skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau L. V., kuris tiesiogiai bendravo su užsienio partneriais jį patikindavo, kad šios skolos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ problema, atitinkamus patikinimus jis gaudavo ir iš D. M.. 2007 m. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra parduota norvegams, jos generaliniu direktoriumi tapo A. K., o D. M. liko iš 5 asmenų susidedančios valdybos nariu. 2008 m. pradžioje D. M. jam pasakė, kad verslo partneris iš Islandijos ketina užsiimti Lietuvoje nekilnojamojo turto verslu, ir pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungti prie šios veiklos – imtis statyti namus ir juos pardavinėti. Jis susidomėjo projektu ir sutiko jame dalyvauti, tuomet pagal islando, vardu Augustas, su kuriuo betarpiškai bendravo D. M., pageidavimą jie ėmėsi ieškoti žemės namų statybai ir aptiko, kad V. K. už 900000 litų parduoda 2 sklypus su 2 sugrupuotų kotedžų projektais, prieš pradedant statyti, jiems būtų likę tik gauti statybos leidimą. Jie paprašė pažįstamo statybos inžinieriaus J. L. įvertinti projektą, šis pasakė, kad projektas įdomus, statyba ilgai netruktų ir su daline apdaila kainuotų iki 900000 litų. Tuomet prasidėjo derybos su V. K. dėl kainos, galiausiai šis sutiko parduoti sklypus už 600000 litų su sąlyga, jog bus sumokėtas 250000 litų avansas. Ši kaina tiko ir jiems, ir Islandijos partneriui, kadangi pagal patikslintus apskaičiavimus, kotedžų statyba kartu su žemės verte būtų atsėjusi apie 1,5 mln. litų, o pagal tuometines kainas pastatytus kotedžus buvo galima parduoti ne mažiau kaip už 2 mln. litų. SEB banko Klaipėdos skyriuje jis domėjosi dėl galimo projekto finansavimo, jam paaiškino, kad įmonė turi būti neskolinga, turi pateikti atitinkamą projektą, ketinamo įsigyti sklypo dokumentus. Islandas užtikrino, kad atvyks prieš pasirašant sutartį, visi nueisime į banką dėl galutinio projekto finansavimo, D. M. taip pat patikino, kad turi pakankamai lėšų ir turto projekto vystymui. Todėl jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė su V. K. pastarojo parengtą preliminarią sklypų pirkimo – pardavimo sutartį ir, D. M. paprašytas, pervedė V. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų 250000 litų avansą, nors jokios sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. M. ir Islandijos partnerio dėl kokios nors bendros veiklos nebuvo pasirašęs. Lėšos, kurias pervedė V. K., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įplaukė iš Danijos partnerių kaip atsiskaitymas už produkciją ir toliau turėjo būti pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šias lėšas jis panaudojo kitiems tikslams, nederindamas to su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patikintas D. M., kad tai užtruks tik 3 savaites, ir vėliau nebus kliūčių jas pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liepos pabaigoje iš buhalterės sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiu keliu areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Apie situaciją jis pranešė D. M., šis bandė išsiaiškinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasakė, kad su juo nesikalba, nesiskaito kaip su valdybos nariu, neatsiskaitė už parduotas akcijas, taip pat kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos realizavimui įsteigė kitą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir nutraukė visus ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. M. apie problemas informavo islandą, kuris pasakė, kad atvyks spręsti projekto finansavimo klausimų tik tada, kuomet jie išsispręs savo problemas. Tuomet apie įvykusį nesusipratimą ir negalimumą pabaigti atsiskaitymą pagal sutartį jie pranešė V. K., tačiau šis pareiškė, kad sutartį reikia vykdyti, ir sumokėtas avansas pagal sutartį kaip bauda už sutarties nevykdymą pereina jo nuosavybėn, tačiau sutiko neperleisti sklypų kitiems asmenims, kol jie išsispręs savo problemas ir galės atsiskaityti. 2008 m. rudenį jis kreipėsi į advokatus, bandydamas išieškoti iš Danijos partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, tačiau pastangos rezultatų nedavė. Tuo pat metu kreipėsi ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas perimti Danijos partnerių įsiskolinimą, vienok atsakymo negavo. Po to D. M. jam pranešė, kad yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2009 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti ir pagrasino iškelti bankroto bylą. Pasitaręs su D. M., jis pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gegužės pabaigoje jis perdavė įmonės dokumentus bankroto administratoriui ir buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Tvirtina, kad sutartį su V. K. pasirašė ir pinigus jam pervedė ne savo iniciatyva, bet žodiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. M. nurodymu. Žinojo, kad D. M. valdo tik pusę bendrovės akcijų, tačiau minimą sandorį sudarė, neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo.

Liudytojas D. M. parodė, kad jis su žmona buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais iki 2007 m., vėliau akcijas pardavė. Su pažįstamu Rusijos piliečiu (abu turėjo po 50 procentų akcijų) įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketindami Rusijoje vystyti metalo laužo verslą, tapti direktoriumi pakvietė pažįstamą Ž. A.. Verslas nesisekė, todėl veiklos Rusijoje nebevykdė, partneris pasakė, jog prireikus bet kada galės jam perrašyti turimas akcijas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo ofiso Klaipėdoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nukreipė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų danams tarpininke. Nors formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši parduodavo ją danams, realiai su užsakovais bendravo, sąlygas derindavo ir sprendimus priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2006 m. sutrikus atsiskaitymams su danais, pradėjo kauptis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (savo esme tai buvo danų skola UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pamatęs, kad dėl sudėtingų verslo sąlygų tolesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra perspektyvi, 2007 m. savo ir žmonos turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis pardavė norvegams, parduodamas paaiškino jiems situaciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statuso ir dokumentinių įsiskolinimų, naujieji savininkai tame nematė jokių problemų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis tapo naujųjų savininkų įkurtos valdybos nariu, tačiau pajuto, kad jo yra šalinamasi, nuo jo daug kas slepiama, norvegai nebuvo iki galo atsiskaitę (1 mln. eurų) už įsigytas akcijas. Tuo metu su pažįstamu islandu verslininku A. S. nutarė Lietuvoje imtis nekilnojamojo turto verslo – įsigyti žemės, joje statyti, po to brangiau parduoti. Šiam verslui jis nutarė panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu nemanė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali reikšti pretenzijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 700000 litų dokumentinės skolos, susidariusios Danijos partneriams neatsiskaičius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiektą produkciją. Su pažįstamu inžinieriumi J. L. preliminariai sutarė dėl numatomų statybų organizavimo. Apie savo planus papasakojo Ž. A., abu ėmėsi ieškoti tinkamų žemės sklypų. Aptiko, kad du patrauklius statyboms sklypus parduoda V. K., kuris iš pradžių prašė 1 mln. litų, vėliau kainą nuleido iki 900000 litų. Derybas vedė jie abu su Ž. A.: jis – kaip įmonės savininkas, o Ž. A. – kaip įmonės, kuri įgyvendins projektą, direktorius. Derybų metu pavyko numušti kainą iki 600000 litų su sąlyga, jog 250000 litų bus sumokėta avansu. Apie derybas informavo A. S., šis liko patenkintas ir sutiko dalyvauti projekte (projektas buvo žodinis, jokių rašytinių susitarimų su A. S. nebuvo). Jis pats tuo metu turėjo apie 4 mln. litų grynų pinigų ir apie 10 mln. litų vertės nekilnojamojo turto, taigi buvo finansiškai pajėgus dalyvauti projekte (finansinę D. M. padėtį patvirtina ir jo šeimos pajamų deklaracijos – t. 4, b. l. 2-12). Kadangi V. K., nuleidęs kainą, reikalavo kuo greičiau sumokėti avansą, jis paklausė Ž. A., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelioms savaitėms, kol atvyks A. S. ir bus išspręsti galutiniai finansavimo klausimai, turės reikiamą avansui pinigų sumą. Ž. A. pasakė, kad reikiama pinigų suma yra. Žinojo, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas gaudavo tik iš danų, kurie atsiskaitydavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiektą produkciją, ir privalėjo šiuos pinigus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienok jis neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl numatomų pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį, taipogi patikino Ž. A., kad dėl to jokių problemų nekils, ir Ž. A. jo prašymu pervedė V. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 250000 litų. Netrukus sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo keliu reikalauja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinės 917000 litų skolos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui uždėtas areštas. Dėl tos priežasties jis negalėjo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pinigų ir baigti atsiskaityti pagal sutartį su V. K., kadangi pinigai būtų buvę areštuoti ir atitektų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis bandė spręsti klausimą su A. K., sakė, kad naujieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai patys yra jam skolingi virš milijono eurų, tačiau A. K. pasakė, kad savininkai nusprendė teisminiu keliu reikalauti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o norvegai jam pasiūlė atsisakyti pretenzijų, jeigu jis nebereikalaus skolos iš jų, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Jis informavo apie susiklosčiusią situaciją A. S., kuris iš karto atsisakė dalyvauti projekte, kol jie neišspręs savo problemų. Todėl, pasitarę su Ž. A. nutarė, jog pastarasis parašys sutikimą V. K., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka nutraukti sutartį ir sumokėti netesybas. Taipogi sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bando teismo keliu išsieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir iš jo, kaip fizinio asmens, jo turtas taip pat buvo areštuotas. Taip pakrypus reikalams, pasitarę su Ž. A. inicijavo bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jo prašymu V. K. gražino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus kaip netesybas pinigus. Mano, kad Ž. A. nieko nusikalstamo nepadarė, kadangė veikė jo, kaip įmonės savininko, žodiniu nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo 10000 litų, jis valdė 50 procentų akcijų. Nemanė, kad preliminarios sutarties pasirašymui ir jos vykdymui reikalingas akcininkų sprendimas.

Liudytojas J. L. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų direktoriumi, buvo pažįstamas su Ž. A. ir D. M.. 2008 m. pastarieji pakvietė jį pokalbiui dėl dviejų butų gyvenamojo namo statybos Palangoje, paprašė įvertinti projektą ir paminėjo, jog jeigu imsis vystyti šį projektą, jam bus siūlomos statybos darbų vadovo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip privatus asmuo neatlygintinai atliko projekto vertinimą, tuo jo bendravimas su Ž. A. ir D. M. baigėsi, pastarieji daugiau nebesiūlė dalyvauti minimame projekte.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažinojo D. M. kaip verslininką nuo 2005 metų. Kaip suprato, Ž. A. buvo jo darbuotojas, bet su kaltinamuoju iš esmės nebendravo, nes pastarasis nemokėjo anglų kalbos. 2008 m. kovo mėn. D. M. pasiūlė jam dalyvauti projekte - Lietuvoje įsigyti žemės sklypą, jame pastatyti 2 namus ir pelningai parduoti. D. M. sakė, kad turi 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, likę akcijos priklauso kažkokiam rusui, kuris bendrovės veikloje nebedalyvauja, todėl ruso akcijas A. S. galėtų įsigyti už simbolinę kainą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų užsiimti statybų verslu. Po kiek laiko D. M. jam pranešė, jog aptiko patrauklų sklypą Palangoje už 600000 litų, tik perkant reiktų sumokėti 250000 litų avansą. Jis sutiko dalyvauti, kadangi kaina jį tenkino, vieną iš numatomų statyti namų ketino įsigyti pats. Žodžiu sutarė su D. M., kad abu sumokės už žemę lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis tarėsi finansuoti būsimas statybas, kurių finansavimui ketino imti banko kreditą. Sutarė po kurio laiko susitikti Lietuvoje, kur ketino pasirašyti sutartį ir jis planavo įnešti reikiamą pinigų sumą. D. M. sakė, jog sumokėjo avansą 250000 litų, bet nieko neminėjo, jog iki galo neatsiskaičius pagal sutartį, ši suma pereis pardavėjui kaip netesybos. Tačiau netrukus paskambino D. M. ir informavo, kad dėl nesutarimų su jo ankstesnės darbovietės akcininkais kilo teisminių ginčų, areštuotas jo turtas. Tuomet jis pasiūlė D. M. per tam tikrą laiką išsispręsti kilusias problemas, o pastarajam nepavykus to padaryti, pranešė jam apie savo pasitraukimą iš projekto, kadangi nebenorėjo turėti reikalų su žmogumi, kurio reputacija ėmė kelti abejonių.

Liudytoja I. J. parodė, jog nuo 2005-05-06 iki 2009-05-25 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke ir viena tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą (bendrovėje dirbo tik ji ir direktorius Ž. A.). Atsiskaitymai per banką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko elektroninės bankininkystės būdu, elektroninės bankininkystės rekvizitai buvo jos žinioje, direktorius be jos žinios pavedimų padaryti negalėjo. Pinigai V. K. buvo pervesti Ž. A. nurodymu kaip išankstinis apmokėjimas, Ž. A. jai paaiškino, kad bendrovė plės verslą ir kažką pirks iš V. K., tačiau jokios sutarties jai nepateikė. Viso V. K. buvo pervesta 250000 litų, dalis šių pinigų Ž. A. nurodymu buvo išmokėti grynais pagal kasos išlaidų orderį.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. pavasarį, susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Ž. A. ir akcininku D. M., kurie kreipėsi į jam priklausančią nekilnojamojo turto agentūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės pirkimo. Prieš tai jo šeima (tėvai N. M. K. ir A. K., sesuo V. K.) buvo perpardavimo tikslu įsigijusi du sklypus (duomenys neskelbtini). Šeimos įgaliotas, jis buvo pradėjęs kotedžų statybos šiuose sklypuose projektavimo darbus ir ėmėsi juos pardavinėti, skelbime nurodęs 1 mln. litų kainą. Jis pasiūlė Ž. A. ir D. M. pirkti šiuos sklypus, šie susidomėjo, tačiau pasiūlė tik 600000 litų. Kadangi jam reikėjo pinigų tolesniems projektams vystyti ir įsipareigojimams bankams vykdyti, jis sutiko parduoti už tokią sumą, tačiau pareikalavo 250000 litų avansinio apmokėjimo su sąlyga, jog pirkėjui pilnai neatsiskaičius, ši suma liks jam kaip netesybos. Birželio gale jis paruošė ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Ž. A. pasirašė preliminarią sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties sąlygose numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti 250000 Lt avanso, kuris bus įskaičiuotas į kainą, jei nebus sandoris įvykdytas iki 2008-07-31, tai sumokėta avanso suma bus skaičiuojama kaip netesybos ir gautas avansas liks pardavėjui. Avanso suma 250000 Lt buvo sumokėta per 3 kartus pavedimu ir pagal kasos pajamų orderius. Po kiek laiko Ž. A. jam pranešė, kad pilnai atsiskaityti pagal sutartį nurodytu terminu negalės, nes dėl kitos įmonės veiksmų areštuotos bendrovės sąskaitos. Tuomet jis pareikalavo pervestus pinigus užskaityti kaip netesybas ir gavo rašytinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą. Savo ruožtu D. M. paprašė kurį laiką neparduoti sklypų žadėdamas, kad laikinos finansinės problemos netrukus išsispręs ir jie baigs vykdyti įsipareigojimus pagal sandorį. Tuo pat metu D. M., sužinojęs, kad jis yra advokatas, kreipėsi į jį dėl atstovavimo arbitraže dėl atsiskaitymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iškelta bankroto byla, jis tikėjosi, kad bendrovės finansinės problemos išsispręs, ir ji įsigis iš jo sklypus. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius Ž. Rutkauskas jį informavo, kad jaučia spaudimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis į teismą dėl sutarties tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuginčijimo, po to dėl minimos pinigų sumos FNTT pradėjo baudžiamąjį procesą, į kurį buvo mėginama įtraukti ir jį. Nenorėdamas nemalonumų jis, suderinęs su bankroto administratoriumi, pinigus grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Dėl to jokių nuostolių nepatyrė, kadangi pakankamai ilgą laiką neatlygintinai naudojosi grąžintais pinigais.

Liudytojas A. K. parodė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. vykdančiuoju direktoriumi, tuo metu D. M. buvo generaliniu direktoriumi. D. M. su žmona pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nuo 2007 m. birželio mėn. jis dirbo generalinio direktoriaus pareigose, o D. M. tapo valdybos nariu (kiti du valdybos nariai buvo naujieji bendrovės savininkai norvegai). Santykiai tarp naujųjų savininkų ir D. M. buvo įtempti, kadangi, jo žiniomis, norvegai liko skolingi iš įsigytas akcijas virš 1 milijono eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino tralines lentas ir pardavinėjo jas islandams, su Islandijos bendrove buvo pasirašyta sutartis, jog be jos žinios UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės šios produkcijos gaminti ir pardavinėti kitiems partneriams. Po kurio laiko Islandijos bendrovė ėmė nebeteikti užsakymų, o užsakymų atsirado iš Danijos bendrovių, todėl, siekiant juridiškai apeiti minimą sutartį su islandais, buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pirkdavo tralines lentas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei toliau parduodavo jas Danijos įmonėms. Su užsienio partneriais daug bendravo ir pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ (komercijos direktorius L. V.), padėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkyti tarpininkavimo reikalus. Iš pradžių toks bendradarbiavimas vyko sklandžiai, tačiau vėliau ėmė augti Danijos įmonių įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris per eilę metų pasiekė apie 900000 litų. Taip ši schema atrodė dokumentaliai, bet iš esmės tai buvo danų skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavusi pinigus iš danų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomet tvarkingai atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2007 metais gavusi iš danų apie 230000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų nepervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pinigų atgavimo, o nepavykus susitarti geruoju, civilinio proceso tvarka į teismą. Dėl procesinių nesklandumų nepavykus prisiteisti pinigų teismo keliu, akcininkų nurodymu jis kreipėsi į FNTT. Kuomet naujieji savininkai sužinojo, kad D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsteigė kitą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkaujančią produkcijos pardavime. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėrį su V. K. jis sužinojo tik iš bankroto administratoriaus, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos dokumentų (b. l. 1-17, 103-166, t. 1) matyti, kad 2008-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pareiškimu į Klaipėdos apygardos teismą dėl 926103 litų skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, šio teismo 2008-07-15 nutartimi areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir piniginės lėšos, laikinos apsaugos priemonės panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-14 nutartimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tarp šių bendrovių sudarytos sutartys ir PVM sąskaitos – faktūros. Bankroto bylai Ž. A. pateiktoje 2009-02-23 pažymoje „Kreditoriniai įsiskolinimai“ nurodytas 914411 litų įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, debitorinių įsiskolinimų suma nurodyta 742184 litai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros, kurioje dalyvavo specialistė V. L., 2009-10-09 protokole užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-04-20 d. neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padengti 914411 litų įsiskolinimo šiai bendrovei ( t. 2, b. l. 2-8).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros, kurioje dalyvavo specialistė V. L., 2010-01-11 protokole užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo išlaidų: pagal 2008-07-10 kasos išlaidų orderį Nr. 24 išankstinis apmokėjimas V. K. 3190,40 Lt sumai; pagal 2008-07-10 kasos išlaidų orderį Nr. 23 62150,40 Lt avansinis mokėjimas pagal preliminarią sutartį V. K.; avasinis mokėjimas pagal 2008-06-27 preliminarią sutartį 50000 Lt V. K.; tarptautinis nurodymas Nr. 69 mokėjimas pagal preliminarią sutartį dėl žemės pirkimo 134659,20 Lt. V. K. ( t. 2, b. l. 10-57).

Iš V. K. pateiktų dokumentų ( t. 2, b. l. 77-92, 133-136) matyti, jog 2008-06-27 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjų V. K., V. K. ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos Ž. A., dėl dviejų sklypų pirkimo už 600000 Lt ne vėliau kaip iki 2008-07-31 ir 250000 Lt avanso sumokėjimo, kuris, pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų, lieka pardavėjams kaip netesybos. 2008-08-13 pareiškime dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. A. sutinka nutraukti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir užskaityti sumokėtą 250000 Lt avansą netesyboms. 2010-03-02 V. K. ir V. K. grąžino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 250000 litų, gautus pagal minimą sutartį, ir šalys viena kitos atžvilgiu atsisakė bet kokių pretenzijų ateityje.

Iš AB SEB banko pažymos matyti, kad 2008 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. A. buvo užėjęs į banką konsultacijos dėl kredito suteikimo sąlygų nekilnojamojo turto statybos finansavimui Palangoje, jam buvo suteikta pirminė informacija apie kredito gavimo sąlygas. Klientas paraiškos nepateikė ir kredito galimybės svarstytos nebuvo (t. 3, b. l. 23).

Aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo Ž. A. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 64 p. ir 106 p. Ž. A., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo veikti bendrovės ir akcininkų naudai vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais. 2008-06-27 pasirašydamas preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su V. K. ir V. K., Ž. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsipareigojo už 600000 Lt ne vėliau kaip iki 2008-07-31 nupirkti žemės sklypus bei įsipareigojo iki 2008-07-15 sumokėti 250000 litų avansą, kuris sutarties sąlygų neįvykdymo iš pirkėjo pusės atveju atitektų pardavėjams kaip netesybos. Kaltinamasis pripažįsta, jog būdamas bendrovės direktoriumi jis žinojo, kad bendrovė neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti žemės sklypus už 600000 litų bei sumokėti 250000 litų avansą, kad ji yra įsiskolinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš 900000 litų, ir kad visos iki minimo sandorio sudarymo numatomos gauti bent kiek ženklesnės bendrovės įplaukos yra Danijos partnerių atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiektą produkciją, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-01-02 sudarytą tarp minimų bendrovių sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, tame tarpe ir pasirašyti paties Ž. A.. Kaltinamasis taipogi pripažįsta (tai patvirtina ir liudytojų parodymai, aukščiau paminėti byloje esantys dokumentai), jog 250000 litų avansui sumokėti pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį jis be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios panaudojo Danijos partnerių atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas lėšas. Nors kaltinamojo ir liudytojo D. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis visus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir tolesnio vykdymo veiksmus atliko žodiniu vieno iš bendrovės akcininkų D. M. nurodymu, minimų asmenų parodymais bei byloje esančiais dokumentais patikimai nustatyta, jog būdamas vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų ir šios bendrovės vadovu Ž. A. žinojo, kad D. M. valdo tik 50 procentų bendrovės akcijų, t. y. jog kokie nors jo vienasmeniški, tuo labiau žodiniai sprendimai bendrovės veiklos klausimais be antrojo bendrovės akcininko pritarimo (iš esmės be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo) juridinės galios neturi ir jam nėra privalomi - negana to, pagal bendrovės įstatų 113 p. net ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas neatleidžia bendrovės vadovo nuo atsakomybės už priimtus sprendimus. Taigi Ž. A. vadovaujamos bendrovės vardu prisiėmė 600000 litų turtinį įsipareigojimą ir pagal jį sumokėjo 250000 litų, kuriuos privalėjo pervesti atsiskaitymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinodamas, jog bendrovė lėšų tokio įsipareigojimo vykdymui neturi, nesant tokius veiksmus atlikti jį įpareigojančio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ar visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo jo veiksmams.

Kaltinamasis tikina pasikliovęs žodiniu vieno iš bendrovės akcininkų D. M. patikinimu, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų lėšų panaudojimo kitiems tikslams keblumų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekils, ir kad ne pagal paskirtį panaudoti pinigai artimiausiu metu bus grąžinti bendrovei iš asmeninių D. M. ir A. S. lėšų. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia tokį Ž. A. aiškinimą. Kaltinamasis aiškina aptariamus veiksmus atlikęs, įgyvendinant bendrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. projektą, vienok Ž. A., D. M. ir A. S. parodymais nustatyta, kad joks rašytinis projektas ar sutartis dėl bendros veiklos, kuriuose būtų užfiksuotas šalių dalyvavimo projekte pobūdis, tarpusavio įsipareigojimai ir atsakomybė, ir kurie galėtų logiškai ir juridiškai pagrįsti Ž. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą sandėrį su Katėnais, apskritai neegzistavo, t. y. Ž. A. neturėjo jokio oficialaus D. M. ar A. S. įsipareigojimo dalyvauti minimame projekte:

· sumokėti likusius 350000 litų už perkamą žemę, nes priešingu atveju avansas neatlygintinai atitektų pardavėjams, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolį,

· finansuoti įsigytoje žemėje numatomas statybas, nes numanomą pelną kaltinamojo aiškinimu buvo galima gauti, tik papildomai investavus apie 900000 litų,

· padengti sumokėtą avansą 250000 litų, nes ši ne pagal paskirtį panaudota pinigų suma turėjo būti per keletą savaičių grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

D. M. tvirtina turėjęs piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto, kurių vertė beveik 10 kartų viršija minimo projekto vertę, o kaltinamasis pripažįsta žinojęs, jog D. M. turi pakankamai lėšų ir turto projektui finansuoti. Sutarus su V. K. dėl žemės įsigijimo sąlygų, Ž. A. dar iki pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį buvo akivaizdu, jog iki rašytinio bendros veiklos ir tarpusavio įsipareigojimų įforminimo su A. S. avansas V. K. gali būti sumokėtas paties D. M. ar iš asmeninių D. M. lėšų, tam tikslui įneštų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Taigi objektyvūs Ž. A. veiksmai, prieš tai suderinti su D. M. - preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neturint tam iš esmės jokio pamatuoto pagrindo ir garantijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių interesų apsaugos, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį su nepateisinamai didele jų praradimo rizika, nors viso to buvo galima nesunkiai išvengti, laiku įforminus projekto dokumentaciją arba, neatidėliotinu atveju, iki dokumentų įforminimo finansuojant projektą iš asmeninių D. M. lėšų patvirtina, kad D. M. ketinimai dalyvauti projekte asmeninėmis lėšomis buvo deklaratyvūs, ir Ž. A. tai buvo žinoma. Kaip jau minėta, Ž. A. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavų piniginių lėšų dalyvauti projekte neturi, avansui panaudoti pinigai buvo skirti atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaltinamojo teigimu, „pasiskolinti“ panaudojimui ne pagal paskirtį tik keletui savaičių, t. y. kaltinamasis žinojo ir suprato, kad šiuos pinigus reikės artimiausiu metu grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes kaltinamajam taip pat buvo akivaizdu, jog avansui panaudotų lėšų gražinimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo įmanomas tik iš asmeninių D. M. ir A. S. lėšų. Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad pagal žodinį susitarimą su D. M. jie ketino finansuoti projektą lygiomis dalimis, t. y. už perkamą žemę sumokėti po 300000 litų. Taigi Ž. A. nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad A. S. atvykus į Lietuvą kartu su juo ir D. M. spręsti finansavimo klausimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 250000 litų avansą padengs A. S.. Pagal D. M. ir A. S. susitarimą D. M. turėjo ir pagal savo finansines galimybes galėjo sumokėti pusę perkamos žemės kainos – sumą, didesnę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 250000 litų avansą, ir šiai prievolei bent iš dalies įvykdyti (sumokėti avansą) dar iki A. S. atvykimo jam nebuvo jokių kliūčių. Nurodytomis aplinkybėmis D. M. nebuvo jokio pamatuoto pagrindo prašyti Ž. A. iki A. S. atvykimo į Lietuvą panaudoti avanso sumokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Tiek Ž. A., tiek pačiam D. M. buvo suprantama, kad A. S. atvykimas nagrinėjamoje situacijoje nieko nepakeis – neatleis D. M. nuo prievolės sumokėti pusę žemės kainos, todėl Ž. A. veiksmai – avanso sumokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis – tik patvirtina D. M. ketinimų panaudoti projektui asmenines lėšas deklaratyvumą ir kaltinamojo informuotumą apie šią aplinkybę. Iš AB SEB banko pažymos, Ž. A., D. M. ir A. S. parodymų taip pat matyti, kad D. M. ir A. S. nebuvo linkę asmeninių lėšų naudoti ir tolesniam projekto vystymui – statyboms įsigytoje žemėje, ketindami tam skolintis lėšas iš banko vėlgi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kas taipogi patvirtina, jog D. M. žodinės garantijos Ž. A. savo asmeniniu turtu neatitiko tikrųjų D. M. ketinimų, ir Ž. A., kuris netgi kreipėsi į banką konsultacijos dėl kredito suteikimo sąlygų, tai buvo žinoma. Banko pažyma ir liudytojo A. S. parodymai patvirtina, kad projekto dalyviai planavo imti kreditą tik numatomiems statybos darbams įsigytoje žemėje, žemės įsigijimui imti kreditą nebuvo numatyta, taigi Ž. A. taipogi neturėjo pagrindo tikėtis avansui panaudotų lėšų gražinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš banko suteikto kredito lėšų (bet kuriuo atveju gaunamo kredito suma negalėjo būti didesnė už nesumokėtą žemės kainos dalį). Beje, teismui pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį 2008-07-15 nutartimi areštavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, Ž. A. nesiėmė jokių adekvačių priemonių užkirsti kelią gresiančiam sumokėto avanso praradimui – nepareikalavo iš D. M., kad šis pats arba kartu su A. S. kompensuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą avansą, nebandė civilinio proceso tvarka inicijuoti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimą (pvz., D. M. perimant sutartines UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas) ar ginčyti avanso perėjimą K. nuosavybėn, lygiai kaip ir D. M. susidariusioje situacijoje nesiėmė adekvačių priemonių savo deklaratyvių garantijų Ž. A. vykdymui.

Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusius svetimus, UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančius pinigus 250000 litų sumoje. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininko žinioje esančio turto perleidimas tretiesiems asmenims. Turtas perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Kaip jau mineta, Ž. A., būdamas bendrovės vadovu, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 64 p. ir 106 p. privalėjo veikti bendrovės ir akcininkų naudai vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais. Tuo tarpu kaltinamasis, žinodamas, kad bendrovė yra nemoki ir neturi nuosavų lėšų žemei pirkti, yra įsiskolinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo perduoti šiai bendrovei lėšas, Danijos partnerių pervedamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymui už UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas tam visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir jokio pamatuoto juridinio pagrindo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2008-06-27 preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios vykdymui be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvusius 250000 litų, skirtų atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi Ž. A., žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir neturėdamas jokių juridiškai pagrįstų garantijų, jog atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių įvykdymą prisiima tretieji asmenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsipareigojo iki 2008-07-31 sumokėti likusią žemės kainos dalį 350000 litų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsipareigojo sutarties neįvykdymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės atveju sumokėtą avansą neatlygintinai perduoti kitos sutarties šalies nuosavybėn, ką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint lėšų atsiskaityti pagal sutartį, vėliau ir padarė, 2008-08-13 raštu V. K. ir V. K. informuodamas apie sutikimą nutraukti 2008-06-27 preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir sutikimą sumokėti netesybas 250000 litų, užskaitant jas iš sumokėto avanso, bei šiame sutikime nurodytomis sąlygomis 2008-08-14 susitarimu su V. K. ir V. K. 2008-06-27 preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį nutraukdamas. Nustatytos aplinkybės patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą Ž. A. padarė tyčia. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie galėtų patikimai ir neginčijamai patvirtinti, kad sudarydamas preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, Ž. A. jau tuo metu, galimai susitaręs su D. M. ir V. K., iš anksto būtų ketinęs nevykdyti tolesnių atsiskaitymų pagal šią sutartį ir tokiu būdu iš anksto būtų ketinęs neatlygintinai perleisti V. K. sumokėtą avansą kaip netesybas. Todėl teismas laiko nustatytu, jog turtą kaltinamasis iššvaistė, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikos gali atsirasti atitinkami baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors jų tiesiogiai nesiekdamas, tačiau sąmoningai leisdamas šiems padariniams kilti. Veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 2 d., Ž. A. kaltė teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Ž. A. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 186 str. 1 d. tuo, jog apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos: būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-27 sudarė 914.411,35 lito tyčia, apgaule – nepagrįstai sudarydamas 2008-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), už 600.000 Lt pirkimo ir sumokėdamas 2008 m. liepos 9-10 dienomis pagal šią sutartį 250.000 Lt avanso bei neįvykdžius šios sutarties sąlygų, 2008-08-13 ją nutraukus ir užskaičius iš sumokėto avanso netesybas, vengė iš dalies 250.000 Lt sumai atsiskaityti už gautas 2008-04-02 – 2008-06-18 laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes (metalo konstrukcijas) pagal PVM sąskaitas-faktūras serija SAP Nr. 800101, 800104, 200112, 800123, 800132, 800135, 800141, 800155, 800163, 800172, 800174. Teismas laiko, jog šis kaltinamajam inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes. Paprastas vengimas atsiskaityti už gautas prekes, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas sąlygoti nukentėjusiojo klaidą ir tyčia – kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Tam, kad būtų galima konstatuoti apgaulę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengiant atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepakanka susitarimo nevykdymo – reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, kuris turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų vieno iš sandorio subjektų identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Byloje nenustatyta, kad Ž. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus iššvaistė, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2008-06-27 sudarydamas preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, Ž. A. būtų sąmoningai siekęs neatlygintinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios 250000 litų pinigų sumos praradimo, siekdamas tokiu būdu iš dalies 250000 litų sumoje išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Piniginės lėšos, kurias kaltinamasis panaudojo preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei priklausančias lėšas panaudodamas ne sutartinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdymui, o naujai, tegu ir nepagrįstai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtai prievolei vykdyti, kaltinamasis jokios apgaulės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nepanaudojo. Nenustačius, jog preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nuo pat jos sudarymo momento buvo fiktyvi, t. y. jog ja realiai buvo siekiama tik neatlygintinai perleisti tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir nebuvo siekiama įsigyti žemės sklypus, lieka iki galo nepaneigta kaltinamojo versija, jog pavykus iki galo užbaigti žemės įsigijimo sandorį, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250000 litų sumoje būtų atsiskaityta, priklausomai nuo aplinkybių, arba tuojau po sandorio užbaigimo, arba gavus numatomą pelną iš nekilnojamojo turto statybos įsigytoje žemėje. Kaltinamojo veiksmai nesutrukdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginti savo interesus civilinio proceso tvarka, kaip matyti iš bylos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia savo teise pasinaudojo, civilinio ginčo eigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto procedūros metu pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarastos lėšos buvo grąžintos BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad bankroto procedūros metu minima 250000 litų suma nebūtų grąžinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos teisių perėmėjams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Remiantis išdėstytu, dėl kaltinimo pagal BK 186 str. 1 d. Ž. A. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ž. A. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, dirba, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, jo iššvaistyto svetimo turto vertė yra ženkli, ji keletą kartų viršija baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Iš kitos pusės, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų nusikaltęs, vedinas savanaudiškų paskatų, ar kad iš nusikaltimo jis būtų gavęs kokios nors materialinės naudos. Byloje taip pat nenustatyta, jog nusikaltimas būtų sukėlęs kokias nors sunkias pasekmes. Kaltinamojo iššvaistyta – neteisėtai perleista tretiesiems asmenims - pinigų suma bylos eigoje pastarųjų buvo grąžinta. Negalima teigti, jog Ž. A. padarytas nusikaltimas būtų tiesiogiai sąlygojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą – bankroto byla buvo iškelta iš esmės dėl kaltinamojo iššvaistytą sumą gerokai viršijančio užsienio partnerių įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas atitinkamai lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą pagrindinei kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstu valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro prašymą skirti kaltinamajam ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir mano, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam Ž. A. pakanka skirti artimesnę minimaliai sankcijoje numatytą bausmę.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 65 litai 48 ct.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nuteistąjį be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Ž. A. dėl kaltinimo pagal BK 186 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Išieškoti iš nuteistojo Ž. A. 65 litus 48 ct. proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.