Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1223-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2S-1223-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arvydas Žibas
Pareiškėjas
G. G.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1223-395/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Petraškienė
Procesinio sprendimo kategorija:129.1;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-522-737/2010 pagal pareiškėjos G. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. M., UAB „Lintera“ dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės R. M. 2010 m. sausio 14 d. turto aprašą. Skunde nurodė, kad UAB „Lintera“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams L. G., G. G. ir UAB „Prof-T“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jai priklausantį turtą. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1447-343/2010 patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo ½ dalį pareiškėjai priklausančių - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei jai priklausančią transporto priemonę HYUNDAY TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 14 d., vykdydama teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1447-343/2010, antstolė R. M., sudarė areštuoto G. G. turto aprašą. Pareiškėja nurodo, jog turto aprašas yra sudarytas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurį 2009-04-21 sutuoktinių turto dalybų sutartimi sutuoktiniai L. G. ir G. G. pasidalino. Pareiškėjos nuomone, teismas areštavo, o antstolė R. M. sudarė turto aprašą, asmens, kuris nėra ieškovo UAB „Lintera“ atžvilgiu skolininkas, kadangi pareiškėja neturi jokių prievolių UAB „Lintera“, o vėliau sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį. Be to, antstolė turto apraše netinkamai nustatė nurodyto turto vertę, t. y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 60300 Lt, namo - 373000 Lt, kitų statinių -12200 Lt, todėl viso nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė yra 445500 Lt. Tuo pagrindu ½ Turto apraše nurodyto turto vertės sudaro 222750 Lt, tačiau Turto apraše turto vertė nurodyta tik 151950 Lt. Pareiškėjai neaišku, kuo remdamasi antstolė sumažino turto vertę bene 30%, o automobilio vertės visiškai nenurodė. Pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Turto aprašą.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos 12,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2010-01-13 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai buvo nurodęs areštuoti pareiškėjai G. G. priklausantį turtą. Taigi antstolė pagrįstai įvykdė Kauno apygardos teismo priimtą nutartį ir aprašė pareiškėjai priklausantį nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą turtą – nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę. Nei nutartį vykdantis antstolis, nei bylą dėl neteisėtų antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas, neturi teisės kvestionuoti teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl pareiškėjos prašymą šioje dalyje teismas atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad areštuodama pareiškėjos G. G. nekilnojamąjį turtą antstolė vadovavosi valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo duomenimis, bei informacija apie vidutinę rinkos vertę pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. Remiantis 2010-01-14 VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis: gyvenamosios teritorijos žemės sklypo vertė (vertinimą atlikus pagal 2009-12-01 rinkos būklę) yra 40700 Lt (1/2 - 20350 Lt)(v.b.l. 9); gyvenamojo namo (vertinimą atlikus pagal 2009-06-01 rinkos būklę) - 251000 Lt (1/2 – 125500 Lt) (v.b.l. 10). Duomenų apie kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę vidutinio rinkos verčių paieškoje nerasta (v.b.l.7), antstolė juos įvertino, pagal Registrų centro išraše nurodytą rinkos vertę (v.b.l.5-6). Pareiškėja ginčija turto apraše nurodyto turto vertę, nurodydama, kad šio turto vertė turėjo būti nustatyta, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vertę. Tačiau iš šio išrašo matyti, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2009-04-16. Tuo tarpu, Vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, turto vertinimas atliktas pagal 2009-12-01 (žemės sklypo) ir 2009-06-01 (gyv.namo) rinkos būklę. Antstolė įkainuodama turtą rėmėsi naujausiais viešuose registruose pateikiamais turto rinkos vertės nustatymo duomenimis, todėl tokie antstolės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Aprašant pareiškėjai priklausančią transporto priemonę HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė rėmėsi 2010-01-14 iš duomenų bazės gautais transporto priemonės duomenimis, kuriuose pareiškėja nurodyta, kaip transporto priemonės savininkė (v.b.l. 2-3). Antstolė aprašydama automobilį privalėjo nurodyti jo vertę atsižvelgiant į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad turto aprašas buvo sudarytas nedalyvaujant turto savininkui, antstolio kontoroje, nenuvykus į turto buvimo vietą. Neapžiūrėjus turto, nedalyvaujant skolininkei, antstolė neturėjo galimybės nurodyti automobilio vertės. Šios aplinkybės patvirtina buvus procedūriniam pažeidimui. Tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė yra formalaus pobūdžio pažeidimas, neduodantis pagrindo naikinti turto aprašo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad L. G. ir G. G. tikroji valia pagal 2009-04-21 sandorį buvo santuokoje įgytą turtą pasidalinti lygiomis dalimis - po ½, ir todėl laikė, jog tik 2009-11-11 susitarimu Nr. GP-1807 buvo pakeistos 2009-04-21 Santuokinio turto dalybų sutarties sąlygos. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai aiškina aukščiau nurodytas bylos aplinkybes. CK 3. 117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl yra nesuprantamas argumentas, jog sutuoktiniai, sudarydami 2009-04-21 Santuokinio turto dalybų sutartį, ketino bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą pasidalinti lygiomis, t. y. po 1/2, dalimis. Toks įstatymų nustatytas turto teisinis režimas ir, nesudarant santuokinio turto dalybų sutarties, galiojo sutuoktiniams. Be to, teismo motyvai nėra pagrįsti dar ir dėl to, jog L. G. gavo 80000 Lt kompensaciją, kuri, pripažinus, jog sutuoktiniai bendrą turtą pasidalino lygiomis dalimis, neaišku, ką atsakovui L. G. kompensuoja. Taigi, 2009-04-21 santuokinio turto dalybų sutartimi G. G. buvo perleista L. G. dalis sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiam gaunant 80000 Lt piniginę kompensaciją. VĮ Registrų centras bei Centrinė hipotekos įstaiga šį sandorį neteisingai įregistravo, palikdami duomenis pagal turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpciją. Apie registracijos metu padarytą klaidą atsakovas L. G. sužinojo gavęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacinį pranešimą dėl žemės mokesčio apskaičiavimo bei mokesčių inspekcijos elektroninį laišką. Todėl sutuoktiniai kreipėsi į Jonavos 2-ojo notaro biuro notarę, kuri tvirtino 2009-04-21 sandorį. Tik tada paaiškėjo, jog VĮ Registrų centras šį sandorį netinkamai įregistravo. Todėl papildomu 2009-11-11 susitarimu buvo patikslinta sutarties 2009-04-21 sąlyga, kurios pagalba buvo užbaigta nekilnojamojo turto registracija pagal 2009-04-21 santuokinio turto dalybų sutartį. 2009-11-11 susitarimas yra neatskiriama 2009-04-21 santuokinio turto dalybų sutarties dalis. Pagal galiojančius įstatymus nuosavybė atsiranda nuo sutarties patvirtinimo momento, t. y. 2009-04-21 (įregistruota ir Centrinėje hipotekoje - Vedybų sutarčių registre), o ne nuo išviešinimo momento, įregistruojant 2009-04-21 santuokinio turto dalybų sutartį VĮ Registrų centre.

2. Turto aprašas yra sudarytas G. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. 2009-04-21 sutuoktinių turto dalybų sutartimi, 2009-11-11 susitarimu L. G. ir G. G. pasidalino santuokinio gyvenimo metu įgytą turtą. Turtas, dėl kurio buvo sudarytas Turto apyrašas, asmeninės nuosavybės teise priklauso G. G.. Todėl yra netinkamai laikoma, jog galėjo būti areštuotas, o antstolės sudarytas Turto aprašas asmens, kuris nėra ieškovo UAB „Lintera“ skolininkas. G. G. neturi jokių prievolių UAB „Lintera“. Be to, vėliau sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį.

3. Teismas nepagrįstai laikė, jog yra tinkamai nustatyta Turto apraše nurodyto turto vertė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 60300 Lt, namo - 373000 Lt, kitų statinių -12200 Lt. Viso nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė 445500 Lt. Todėl 1/2 Turo apraše nurodytos turto vertės sudaro 222750 Lt. Tačiau Turto apraše turto vertė nurodyta tik 151950 Lt. Neaišku, kuo remdamasis antstolis sumažina turto vertę bene 30%. Automobilio vertė apskritai nenurodyta. Todėl antstolė pažeidė imperatyvią CPK 681 str. 1 d. įtvirtintą normą.

4. Nors teismas pagrįstai nurodė buvus procedūriniams pažeidimams, būtent, turto aprašas buvo sudarytas nedalyvaujant turto savininkui, antstolio kontoroje, nenuvykus į turto buvimo vietą, taip pat neapžiūrėjus turto ir nedalyvaujant turto savininkams, antstolė neturėjo galimybės nurodyti automobilio vertės, tačiau netinkamai laikė, jog šie pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir nesudaro turto aprašo panaikinimo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lintera“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. UAB „Lintera" pareiškė Actio Pauliana ieškinį, dėl sandorių sudarytų tarp atsakovų L. G. ir G. G. nuginčijimo bei restitucijos taikymo. Pareiškėja G. G. yra viena iš ieškovės ginčijamų sandorių šalių, todėl yra tinkama atsakovė Actio Pauliana byloje. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad keliamo reikalavimo taikyti restituciją įvykdymas tiesiogiai susijęs su ginčijamais sandoriais perleisto turto nuosavybės teisėmis, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - disponavimo šiuo turtu apribojimas, yra tiesiogiai susijęs su galimybe įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

2. Antstolė pagrįstai įvykdė Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį ir aprašė pareiškėjos G. G. turtą. Kaip pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tas pats pasakytina ir apie bylą dėl antstolės veiksmų teisėtumo, ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumas nėra analizuojamas.

3. Areštuodama pareiškėjos nekilnojamąjį turtą antstolė vadovavosi VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenimis apie vidutinę turto rinkos vertę. Tokie antstolės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pareiškėjai nesutinkant su antstolės turto vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti CPK 681 str. 3 d. numatytomis teisėmis ir pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, ko pasėkoje būtų skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Be to, antstolė pagrįstai neįvertino areštuojamo automobilio. CPK 678 str. 4 d. numato, kad jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir/arba pagrįstumą pagal apskųstąją dalį, analizuodamas skunde bei atsiliepime nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių pareiškėjos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su antstolio atliekamų procesinių veiksmų teisėtumo reglamentavimu, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja G. G., kreipdamasi į teismą su skundu dėl antstolės R. M. veiksmų, bei prašydama pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais areštuojant ½ dalį jai priklausančių žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat transporto priemonę HYUNDAY TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pati nurodė, jog pagrindas šiems antstolio veiksmams atlikti yra Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1447-343/2010 (b. l. 1-2, 4-5). Būtent pastarojo procesinio dokumento pagrindu antstolė R. Mikliušienė ir sudarė 2010 m. sausio 14 d. turto apyrašą (b. l. 6-7), kuris pats savaime kaip procesinis dokumentas ir jame nurodytos preliminarios turto, į kurį gali būti nukreiptos kreditorių pretenzijos, kainos pareiškėjos turtinių teisių nepažeidžia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad antstolės veiksmai neprieštaravo antstolių veiklą reglamentuojančiai sprendimų vykdymo instrukcijai bei CPK 144-146 straipsnių nuostatoms. Nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ir pareiškėjos atskirojo skundo teiginys, jog antstolė areštuodama jai priklausantį turtą ir sudarydama šio turto apyrašą, pastarajame nurodė nepagrįstai mažą turto vertę, nes antstolė vadovavosi oficialiais ir viešais VĮ Registrų centro pažymėjimų duomenimis, o šių išrašų duomenys neužkerta teisės pareiškėjai su jais nesutinkant kreiptis į antstolį dėl turto vertės nustatymo CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kadangi iš teismui pateiktos medžiagos nematyti, jog pareiškėja arba išieškotojas ginčo atveju būtų kreipęsi į antstolę CPK 677-681 straipsniuose nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo nei CPK 111-114 straipsnių, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimų, bei atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės atžvilgiu yra pareikštas UAB „Lintera“ actioPauliana ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (b. l. 8-11), pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arvydas ŽibasEvaldas Burzdikas