- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 1-780-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01775-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 10 kartų: 1) 2005-03-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 m.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2005-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2005-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; bausmė BK 63 str. pagrindu subendrinta su 2005-03-07 ir 2005-05-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 4) 2006-06-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.; ši bausmė BK 63 str. pagrindu subendrinta su 2005-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 5) 2006-12-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d., 140 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; bausmė BK 63 str. pagrindu subendrinta su 2006-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2007-04-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2006-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.; 7) 2007-08-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 2 m.; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-08 nutartimi bausmė subendrinta su 2007-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 8) 2008-11-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.; BK 64 str. pagrindu bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2007-11-08 nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.; 9) 2012-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 25 parom, bausmę atlikęs, 10) 2013-02-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 30 parų, 2013-04-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2012-11-10 apie 01.00 val., įsibrovęs į viešbučio „Salduvė“, esančio Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, neužrakintą kambarį Nr. 514a, pagrobė svetimą, M. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, 200 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele, 1 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajam M. L. 201 Lt turtinę žalą.
A. M. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2012 metų lapkričio 9 d., apie 24.00 val., kuomet kartu su pažįstamais O., jo draugėmis J. ir L., bei M. ir M., kurių pavardžių jis nežino, tik juos pažįsta iš matymo, atvažiavo į viešbutį „Salduvė“, esantį Šiauliuose, Doneliačio g. 70. Kažkuris iš jų kreipėsi į viešbučio administratorę, kuri padavė kambario raktą. Kambarys buvo Nr. 514. Kambario durys buvo atrakintos. Jis pats pirmas atidarė duris. Įėjimas į išsinuomotą kambarį buvo bendras. Tai yra, ten, atidarius duris, buvo mažas koridorius, o šalia buvo dviejų kambarių durys. Jie nežinojo tiksliai, kuris kambarys yra jų, nes šalia durų jokių skaičių nebuvo. Jis pirmas atidarė duris, buvusias tiesiai, pamatė, jog kambaryje tamsu, ir kad miega kažkokie žmonės. Be to, tik pravėręs tas duris, jis pamatė ant staliuko padėtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, jam kilo mintis iš karto jį pasisavinti. Telefonas buvo šalia kambario durų, reikėjo tik ištiesti ranką, todėl jis ir susigundė jį pavogti. Tuo metu jo draugai jau buvo nuėję į kitą, šalia buvusį tuščią kambarį, jie nematė, kaip jis pavogė telefoną. Nes jis, tik paėmęs telefoną, jį įsidėjo į kišenę. Savo draugams jis nieko nepasakojo. Kambaryje visi vartojo alkoholinius gėrimus iki maždaug 2012-11-10 01.00 val., triukšmavo, todėl iš šalia buvusio kambario atėjo vyriškis su moteriške, liepė nebetriukšmauti. Todėl jis, M., O. ir M. iš kambario išėjo ir nuėjo pėsčiomis iki visą parą dirbančios parduotuvės „Magija“, esančios Tilžės gatvėje. Eidamas link „Magijos“ jis ištraukė iš pavogto telefono „Nokia X2“ „SIM kortelę ir ją kažkur pametė. Jis įsidėjo į telefoną savo SIM kortelę „Bitė Labas“, kurios Nr. 863603025. Kortelę jis įsidėjo paslapčia, kartu ėję draugai to nematė ir jis jiems nepasakojo, kad pavogė telefoną. Merginos, J. ir L., pasiliko kambaryje. Kai jis apie 01.00 val. kartu su minėtais draugais buvo prie „Magijos“, prie jų su policijos pareigūnais priėjo vyriškis ir moteris, gyvenę viešbučio kambaryje ir liepę nebetriukšmauti, pasakė pareigūnams, kad tai jie. Pareigūnai liepė visiems parodyti, kokius telefonus turi su savimi. Tada jis greitai iš savo kišenės ištraukė pavogtą telefoną „Nokia X2“ ir jį numetė ant žemės. Savo SIM kortelės jis nespėjo ištraukti. Jo SIM kortelė buvo perlaužta per pusę, bet ji buvo veikianti, ir ja jis naudojosi. Vyriškis pasakė, kad tai jo telefonas, ir pareigūnai tą telefoną jam grąžino. Jie visi buvo nuvežti į Šiaulių miesto policijos komisariatą, ten reikėjo rašyti pasiaiškinimus. Savo pasiaiškinime jis nenurodė, kad pavogė telefoną. Norėtų pasakyti, kad tuo metu jis buvo išgėręs ir nepagalvojo į priekį, kas gali grėsti. Šiaip savo veiksmus jis galėjo kontroliuoti, nebuvo smarkiai išgėręs, gėrė alų 5 laipsnių stiprumo. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pageidautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (65-66 b. L.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo M. L. parodymų, užfiksuotų 2012-11-16 liudytojo apklausos protokole, matyti, kad nukentėjusysis parodė, jog jis su savo sugyventine I. D. gyvena Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, esančiame viešbutyje „Salduvė“, kambaryje Nr. 514a, apie 7 mėn. laiko. Už sienos yra kambarys Nr. 514b, kuriame nuolat niekas negyvena. Šie du kambariai turi bendrą įėjimą ir bendrą koridorių. 2012-11-09 vakare, apie 23.30 val., jiedu nuėjo miegoti, nes ryte turėjo eiti į darbą. Bendro įėjimo durys buvo užrakintos, nes kambaryje Nr. 514b niekas negyveno. Apie 00.30 val. Jis atsibudo, nes buvo atėjusi viešbučio administratorė ir įleido asmenis pro pagrindinio įėjimo duris, ji atrakino jų 514b išnuomotą kambarį. Jis girdėjo jaunų asmenų balsus, triukšmą. Jo kambario durys buvo neužrakintos, durų spynos raktas buvo duryse iš koridoriaus pusės. Kadangi pas juos buvo didelis triukšmas, M. L. nuėjo jų nuraminti. Ten buvo dvi jaunos merginos ir keturi vaikinai. Jie ant stalo buvo pasistatę alaus, gėrė, rūkė. Po to jis grįžo į savo kambarį ir pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „Nokia X2“ su „Tele2“ SIM kortele. Iš karto paskambinus, ryšys buvo, bet po trečio skambučio telefonas buvo atjungtas. Grįžęs į 514b kambarį jis pamatė, kad trijų jaunuolių nėra, o viduje pasiliko tik dvi merginos ir jaunuolis. Jis tuoj pat su sugyventine paskambino policijai. Jie išgirdo, kaip mergina švieisiais plaukais paskambino kažkam, kaip jis suprato tiems trims jaunuoliams. Jie pasakė, kad yra kavinėje „Magija“, Tilžės gatvėje. Kartu su sugyventine jis nuėję prie „Magijos“ lauke pamatė stovinčius tuos pačius tris jaunuolius, kurie buvo pasišalinę iš 514b kambario. Jis apie tai informavo policiją. Atvykę pareigūnai minėtame bare prie staliuko sulaikė tuos pačius tris jaunuolius, iš kurių vienas, kuris buvo žemo ūgio, lieso kūno sudėjimo, prie policijos automobilio ant žemės numetė jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, tačiau telefone jo SIM kortelės nebebuvo, o buvo įdėta „Bitė Labas“ geltonos spalvos SIM kortelė. Policininkai paėmė šį telefoną ir visi nuvyko į Šiaulių miesto PK. SIM kortelės vertė 1 Lt., o telefono – 200 Lt. Mano, kad telefonas buvo pavogtas tuomet, kai asmenys buvo įėjęs į kambarį Nr. 514b, o jie dar nebuvo atsibudę. Telefonas buvo padėtas ant stalo šalia lovos, už 1,5 metro nuo durų (8-9 b. l.).
Iš liudytojo M. L. parodymų, užfiksuotų 2013-02-19 liudytojo apklausos protokole, matyti, kad liudytojas parodė, jog A. M. pažįsta nuo 2012 metų vasaros. 2012 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, vakare, apie 21.00 val., prie parduotuvės „Magija“, esančios Šiauliuose, Tilžės gatvėje, susitiko pažįstamus: A. M., L. M., J. (pavardės nežino, kur gyvena, galėtų nurodyti), O. (pavardės nežino), bei pirmą kartą matytą jaunuolį, vardu M. Visi nusprendė nuvažiuoti taksi į viešbutį „Salduvė“, esantį Šiauliuose, Donelaičio g. 70. Kažkuris iš jų išnuomojo minėtame viešbutyje kambarį. Kambarys buvo arba trečiame, arba ketvirtame aukšte, tiksliai neprisimena, numerio negali nurodyti. Kiek pamena, visa kompanija vienu metu nuėjo į išsinuomotą kambarį. Kuris pirmas įėjo į kambarį, jis nepamena, negali nurodyti ir kuris iš jų atrakino kambario duris. Aatidarius kambario duris, buvo mažas koridorius, iš kurio buvo galima patekti į du kambarius. Vienas kambarys, kuris buvo tiesiai, buvo užimtas. Jų kambarys buvo dešinėje. Į viešbutį jie atvyko apie 22.00 val., bet galėjo būti ir vėlesnis metas. Būdami išsinuomotame kambaryje, jie garsiai kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus – sidrą. Pamena jis, kaip vienu momentu į jų kambarį kažkas pabeldė, duris atidarė A. M., jam kažkas pasakė, kad arba jie išeina iš kambario, arba bus iškviesta policija. Tada A. M., jis, ir M. išėjo iš kambario ir nusprendė nueiti iki „Magijos“. Merginos ir O. pasiliko. Iki „Magijos“ trise ėjo pėsčiomis. Jis nematė, kad A. M. būtų turėjęs kokį nors telefoną, bent jau jiems jis jokio telefono nerodė. Kai jie buvo „Magijos“ parduotuvės viduje, sėdėjo prie staliuko, atvyko policijos pareigūnai kartu su nepažįstama moterimi, kuri nurodė į juos, sėdinčius prie stalo, ir pasakė, kad tai jie. Tada pareigūnai jį ir A. M. išsivedė į lauką. Kai jie buvo lauke ir ėjo link policijos tarnybinio automobilio, kažkoks nepažįstamas vyriškis paklausė jo, ar ne jis ką tik pametė telefoną, jį jis padavė jam į rankas. Jis pasakė, kad jokio telefono nepametė. Tada vyriškis paklausė, tai gal kuris nors iš jūsų pametė telefoną. Jis net nespėjo apžiūrėti telefono, kai jį iš jo rankų paėmė policijos pareigūnas. Jis tik prisimena tai, kad telefonas buvo juodu korpusu, modelio nurodyti negali, neatkreipė dėmesio. Jie buvo nuvežti į Šiaulių miesto policijos komisariatą, buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimus. Jis jokio telefono, būdamas „Salduvės“ viešbutyje, nepavogė. Ar galėjo kuris nors jo pažįstamų pavogti telefoną, jis nežino, to nematė (b. l. 49-50).
Iš liudytojos J. G. parodymų, užfiksuotų 2013-03-20 liudytojo apklausos protokole, matyti, kad liudytoja parodė, jog ji 2012 m. lapkričio mėn., tikslios dienos neprisimena, vakare kartu su L. M. ir O. Š. buvo parduotuvėje “Magija”, esančioje Šiauliuose, Tilžės g., susipažino su trim jaunuoliais, kurių vardai buvo M., A. ir M. Jie pradėjo bendrauti, nusprendė vakarą praleisti viešbutyje “Salduvė”. Visi kartu jie nuvažiavo į minėtą viešbutį apie 24.00 val. Kuris iš jų išnuomojo kambarį ir viską pirko, neprisimena. Nepamena taip pat kuriame kambaryje jie leido laiką, kuris pirmas įėjo į kambarį. Kol buvo kambaryje, vieni išeidavo į koridorių arba į balkoną, kiti sugrįždavo. Vienu metu iš gretimo kambario buvo atėjęs vyriškis ir liepė nebetriukšmauti. Pamena, kaip vienu momentu, nieko nesakę, išėjo M., A. ir M. Ji su L. M. ir O. Š. pasiliko kambaryje. Apie 2.00 val. iš gretimo kambario vėl atėjo vyriškis ir pradėjo sakyti, kad neva jie pavogė iš jo kambario telefoną. Jie pasakė, kad nieko nevogė, buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai ją, L. M. ir Ovidijų išsivežė į Šiaulių miesto PK, iškvietė tėvus. Kai atvyko į komisariatą, pamatė atvežtus M., A. ir M. Dėl kokių priežasčių jie buvo atvežti ji nežino. Ji pati jokio telefono nevogė, ar galėjo kuris nors iš jų kompanijoje buvusių asmenų pavogti telefoną, kol buvo viešbučio kambaryje, nematė ir nežino (55-56 b. l.).
Iš 2012-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota ir nufotografuota nusikaltimo padarymo vieta – viešbučio „Salduvė“, esančio Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, kambarys Nr. 514a. (5-7 b. l.)
Iš 2012-11-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, kaip nukantėjusysis M. L. pateikė mobiliojo ryšio telefono “Nokia X2” dėžutę, ji jam grąžinta (11-14 b. l.).
Iš 2012-11-10 daiktų paėmimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, kaip iš Šiaulių apskrities VPK PR vyr. patrulio D. Brazo paimamas mobiliojo ryšio telefonas “Nokia X2”, SIM kortelė (30 b. L.).
Iš 2012-11-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, kad apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas “Nokia X2”, SIM kortelė „Bitė Labas“ (31, 38 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. A. M. prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotų jo parodymų turinys, nukentėjusiojo M. L., liudytojų M. L., J. G. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų paėmimo, daiktų apžiūros protokolai – neginčijamai patvirtina, kad A. M. 2012-11-10 apie 01.00 val. slapta, neteisėtu būdu, įėjęs į viešbučio „Salduvė“, esančio Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, kambarį Nr. 514a, nesant jame nukentėjusiojo M. L., kuris trumpam buvo išėjęs iš kambario raminti gretimo kambario kaimynus, neleistinai prieš turto savininko valią įsibrovė į gyvenamąją patalpą, kuri tuo metu buvo laikinai neužrakinta ir į kurią patekti kaltinamajam apskritai draudžiama, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, 200 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele, 1 Lt vertės. Minėtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele kaltinamasis išsinešė, jame buvusią SIM kortelę išmetė, o į mobilaus ryšio telefoną įsidėjo savo SIM kortelę. Todėl įsibraunant į gyvenamą patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į gyvenamą patalpą ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pamačius, jog kambarys 514a laikinai liko neužrakintas iš jo trumpam išėjus nukentėjusiajam M. L., pamačius kambaryje ant staliuko padėtą mobilaus ryšio telefoną, jam iš karto kilo mintis jį pasisavinti. Taigi sumanymas pagrobti gyvenamoje patalpoje esantį svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną kilo iš anksto, tik pamačius, kad kambarys yra neužrakintas ir kad ant staliuko guli padėtas svetimas mobilaus ryšio telefonas, kaltinamojo veika buvo iš anksto apgalvota, todėl ji kvalifikuotina kaip įsibrovimas - kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti gyvenamojoje patalpoje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. M. į gyvenamą patalpą, kurioje buvo M. L. priklausantis turtas, neteisėtai įsibrovė, t. y. įėjo į kambarį, į kurį įeiti jam buvo draudžiama, pasinaudodamas, kad jame nėra trumpam į gretimą kambarį išėjusio nukentėjusiojo ir taip įveikdamas kliūtis, trukdančias įsibrauti į gyvenamąją patalpą, ir atlikdamas minėtus veiksmus A. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamą patalpą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (113 b. l.); civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. už nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti bausmę – areštą 45 parų. Kaltinamasis sutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (113 b. l.).
Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
A. M. teistas 10 kartų (69-81 b. l.), tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarė teistumui neišnykus, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (94-96 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, kaip baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu buvo gauta nusiskundimų (103 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (108 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (109 b. l.), Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenų registre yra (105 b. l.).
A. M. teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2013-02-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., nors bausmę neatlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, nuolat yra teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms, todėl darytina išvada, kad A. M. nusikalto neatsitiktinai, yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, Šiaulių m. PK VPK VPS Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskyrus A. M. laisvės atėmimo bausmės, bet paskyrus jam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą bausmę- areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimus nustatytas arešto bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikalstama veika, už kurią A. M. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padaryta iki 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio priėmimo. Bendrindamas bausmes, teismas taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytą bausmių apėmimo principą, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims: 2013-02-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. yra nuteistas už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.), o šioje byloje jis yra teisiamas už apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.), todėl galutinė subendrinta bausmė turi prilygti griežčiausiai už apysunkį nusikaltimą paskirtai arešto bausmei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2013-02-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį visiškai atlikta bausmė.
Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b. l.) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- mobiliojo ryšio telefonas “Nokia X2”, pagal pakvitavimą grąžintas M. L. (39-41 b. l.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini neribotai M. L. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);
- SIM kortelė „Bitė Labas“, priklausanti A. M.“ (vokas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina savininkui A. M. ir paliktina jo neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti areštą 75 (septyniasdešimt penkių) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir galutinę bausmę A. M. paskirti areštą 75 (septyniasdešimt penkių) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Į bausmės laiką A. M. įskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- mobiliojo ryšio telefoną “Nokia X2” palikti neribotai M. L. nuosavybei;
- SIM kortelę „Bitė Labas“ grąžinti savininkui A. M. ir palikti jo neribotai nuosavybei.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.