Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-28/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
1S-28/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Vincas Pacevičius
Byla Nr. 1S-28/2011
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. A. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. A. įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

jis ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 22 d. Alytuje susitarė su ne mažiau kaip keturiais asmenimis neteisėtai įgyti, laikyti, gaminti ir platinti Alytaus mieste narkotines medžiagas – heroiną, padarant iš 2 g miltelių pavidalo heroino ne mažiau kaip 100 skysto pavidalo dozių ir parduodant narkomanams po 1 ml skysčio, kuriame yra nedidelis kiekis – ne mažiau kaip 0,003 g heroino, už 6 litus, ir sudarė nusikalstamą planą, pagal kurį kiekvienas organizuotos grupės narys pasiskirstė vaidmenimis, įsipareigodamas neteisėtai įgyti miltelinio pavidalo heroiną ir atsiskaityti už perkamą heroiną, įrengti slėptuves heroinui laikyti ir perduoti heroiną juo prekiaujančiam bendrininkui, gaminti heroino skysto pavidalo dozes ir parduoti narkomanams bei pasidalinti gautus pinigus. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. liepos 21 d., veikdami pagal susitarimą, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, bute Alytuje, (duomenys neskelbtini), pardavinėdami narkomanams narkotines medžiagas – heroiną ir vykdydami tęstinę nusikalstamą veiką pardavė ne mažiau kaip 1 000 dozių, t. y. didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 3 g heroino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2010 m. liepos 21 d. R. A. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, o to paties teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2010-10-23.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2011 m. sausio 23 d.

Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamojo R. A. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, jog objektyvūs ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia nė vieno suėmimo taikymo pagrindo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą konstatavo, kad formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo termino, taip pat nurodė, kad inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindu.

Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į BPK 121 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią atsižvelgti ne tik į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir į asmenybę, ar jis turi nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą arba kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį bei kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. R. A. turi nuolatinę gyvenamąją vieta, šeimą, nepilnametį vaiką, registruotas darbo biržoje. Jis nedalyvavo jokioje organizuotoje grupėje. Šis suėmimo pratęsimo pagrindas nutartyje paminėtas vien formaliai.

Nors R. A. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs ir įstatymo prasme jis laikomas neteistu. Jam nebuvo taikyti apribojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jis baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl to pagrindas, jog toliau darys nusikalstamas veikas, yra formalus ir neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Gynėjas skundu prašo panaikinti nutartį.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo R. A. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto įtariamojo R. A. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. liepos 23 d. skiriant R. A. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti proceso dalyvių parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, kratų protokoluose, telefoninių pokalbių suvestinėse, slapto sekimo protokoluose, specialistų išvadose ir kt.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą nesprendžiamas suimtojo kaltės klausimas ir nevertinami įrodymai. Tai bus padaryta, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

Suėmimas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. A. įtariamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog paleistas iš suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės neišvengiamumą bei bausmės griežtumą ir siekdamas to išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagal pateiktą įtarimą įstatymo sankcija numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Dėl to, jei teismas R. A. pripažintų kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, nereikalingi papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, įtariamasis yra nesusituokęs, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, įtariamas padaręs nusikaltimą su bendrininkais.

Pagrįstą teismo manymą, kad R. A. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, apsprendžia tai, jog jis įtariamas padaręs sunkų tęstinį nusikaltimą, trukusį keletą mėnesių, į kurį įtraukta daugybė žmonių. Be to, nors R. A. teistumas išnykęs, jį kaip asmenį blogai charakterizuoja tai, kad anksčiau teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą. Taigi nustatytas suėmimo pratęsimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra pagrįstas.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriems esant įtariamajam paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra beveik 20 įtariamųjų, atliekama daug specialistų tyrimų, taigi byloje reikia atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl to ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Skundžiama nutartimi R. A. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams.

Per laikotarpį, praėjusį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant nusikalstamą veiką atlikti įvairūs procesiniai veiksmai: nustatyti ir sulaikyti kiti organizuotos grupės nariai, apklausti įtariamieji, liudytojai, atliktos kratos, bylai reikšmės turinčių daiktų paieškos veiksmai, paskirtos bei gautos specialistų išvados (pvz. cheminio tyrimo metu nustatyta, kad rudos spalvos milteliai, rasti prie (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – heroinas) ir pan.

Nėra duomenų, jog bylos tyrimas vilkinamas. Išdėstyti duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK nuostatas bei EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Gynėjas skunde remiasi EŽTT sprendimais bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Jėčius prieš Lietuvą ir kt.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje byloje situacija turi būti vertinama individualiai. R. A. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, kurie šiuo metu nėra išnykę. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog R. A. laikomas suimtas gana ilgą laiką, tačiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad toks suėmimo terminas yra pateisinamas.

Aptarti motyvai leidžia daryti išvadą, jog R. A. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo R. A. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

EŽTT praktika suformavo nuostatą, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Šioje byloje viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tokia veika kelia labai didelį pavojų visuomenei, nes į ją įtraukiama daugybė jaunų žmonių, lengvai įgyjančių priklausomybę nuo tokių medžiagų ir dėl apkvaitimo ar, priešingai, abstinencijos savo neprognozuojamu elgesiu potencialiai pavojingų aplinkiniams.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Švelnesnė kardomoji priemonė nebus veiksminga šiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

Suimtojo R. A. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė