- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 1-25-231/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Civilinis ieškovas
- S. K. Ž.
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
sekretoriaujant Ramunei Karsokienei, Ingai Bakšaitei, Marijonai Jankauskienei, Gražinai Simanavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. lapkričio 24 d., LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo,(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) staklininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. G. kaltinamas tuo, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent kad jis 2010 m. balandžio 5 d. apie 3.00 val. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Semeliškių miestelyje esančioje (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje, tyčia įkando vieną kartą nukentėjusiajam S. K. Ž. į nosies sritį, tuo padarydamas S.K. Ž. žaizdas nosies viršūnėje bei nosies pertvaros srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žaizdos nosies viršūnėje, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis M. G. bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. per Velykas apie 19-20 val. Semeliškių miestelyje A. S. senelio sodyboje prie ežero susirinko su draugais švęsti. Vakarėlyje dalyvavo jo draugė I. Č., A. S., M. B., J. B. ir kiti, iš viso apie 11 žmonių. Šventė iki vėlyvo vakaro, apie vidurnaktį dalis draugų išvažiavo, apie 24 val. nakties į sodybą atėjo S. K. Ž., kuris buvo stipriai išgėręs, ir su savimi atnešė butelį šampano. Jis prisidėjo prie jų kompanijos ir kartu šventė, šoko, jokių konfliktų nei tarp jo ir S., nei tarp S.ir kitų draugų nebuvo. Nurodė, kad draugai pradėjo skirstytis, apie 3 val. nakties sodyboje liko jis su drauge I. Č., M. B., kurie namelyje miegojo. Kadangi jau reikėjo važiuoti namo, jis pažadino savo draugę I. Č., jie susirinko daiktus ir išvažiavo automobiliu namo. Prieš išvažiuojant S.K. Ž. nematė, manė, kad jis jau išėjęs namo. Kadangi jis išgėręs nebuvo, todėl su I. nuvažiavo automobiliu, prie jos namų pastebėjo, kad pametė automobilio galinį bamperį, todėl grįžo tuo pačiu keliu ieškoti bamperio, pakeliui sutiko S. motiną Ž. su seserimi, kurios klausė kur yra S. pirtis. Kaltinamasis nurodė, kad apie S. K. Ž. nosies traumą jis nieko nežinojo ir į ją tikrai neįkando, pažįsta S. nuo 2005 metų, jų santykiai buvo normalus, draugiški, kodėl S. kaltina jį paaiškinti negali.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. Ž. parodė, kad 2010 m. per Velykas Semeliškėse apie 20 val. parduotuvėje sutiko draugus - A. S., J. B., I. Č., M. G., M. B., kurie pakvietė jį į vakarėlį A. S. senelio sodybos pirtyje prie ežero. Pavakarieniavęs su tėvais, apie 23 val. jis, paėmęs su savimi butelį šampano, pėsčiomis nuėjo pas S., Semeliškių kaime, ėjo apie 1 val. Sodyboje visi linksminosi, iki 3 val. jokių konfliktų ar incidentų nebuvo, tuo metu jaunimas pradėjo skirstytis, jis palydėjęs draugus, grįžo į namuką, tada liko jis, kaltinamasis M. G., I. Č. ir M. B.. Jam įėjus į namuką, tarpduryje sutiko M. G., kuris jį apkabinęs, įkando jam į nosies galiuką, nuo ko jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, I. Č. garsiai sušuko, padavė jam rankšluostį, ir greitai su M. G., surinkę daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tada jis, pažadino miegantį M. B. ir paprašė jo mobilaus telefono, nes jo buvo tuo metu išsikrovęs, M. B., nežiūrėdamas į jį, padavė telefoną, iš kiurio jis paskambino Elektrėnų policijai ir pranešė, jog jį užpuolė ir sužalojo „marozai“, policijai nesakė kas iš tikrųjų jį sužalojo, nes nemanė, jog tai rimtas sužalojimas. Policija liepė jam eiti miegoti, ir nevažiavo, tada jis paskambino motinai D. Ž., kuri atvažiavo kartu su seserimi ir nuvežė jį į ligoninę, kur jam operavo nosį. Kitą dieną jis grįžo namo, jam skaudėjo nosis, nosis buvo susiūta nelygiai, todėl siuvo antrą kartą. Motinai iš karto jis nieko nepasakojo, tik vėliau pasakė, kad jam įkando M. G.. Tada motina apie tai pranešė policijai, jis vėliau parašė pareiškimą. Nurodė, kad jam yra padaryta didelė fizinė ir moralinė žala, nes jis dirbo modeliu, uždirbdavo pinigų, o dabar jo nosis negražiai atrodo, jo niekur nekviečia, todėl jis patyrė 50000 Lt neturtinę žalą ir 4167,53 turtinę žalą, nes dėl nosies rando jam turi būti atlikta operacija, kainuojanti 4000 Lt, jis pirko vaistus, konsultavosi.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad 2010 m. per Velykas nakties metu jai paskambino sūnus S. ir pasakė, kad jis yra S. sodyboje, jam sužeistas veidas ir jį reikia nuvežti pas gydytojus. Sūnus nieko neaiškino kas atsitiko. Į sodybą ji nuvažiavo kartu su dukra A., pakeliui sutiko kaltinamojo automobilį, kuris važiavo su pažįstama jai mergina I., jie kaip ir bandė nuvažiuoti, todėl ji pagalvojo, kad mašinoje gali būti sūnų nuskriaudęs asmuo, bet pamačiusi juos, paklausė kaip nuvažiuoti prie sodybos. I. jai paaiškino kelią ir jos nuvažiavo į sodybą, kur rado kruviną sūnų, daugiau sodyboje nieko nebuvo, išskyrus miegantį M. B.. Kai jie sėdo į automobilį, vėl pamatė M. G. automobilį, kuris buvo be bamperio. Jie iškarto nuvažiavo į Trakų ligoninę, po to į Vilnių, kadangi sūnui buvo sulesta daug raminančių vaistų jie dėl įvykio nieko nesikalbėjo tarpusavyje . Tik vėliau sūnus papasakojo, kad jam įkando M. G. pravarde „briedis“. Apie įvykį jie pranešė policijai. Liudytoja nurodė, kad visų aplinkybių ji gerai neprisimena, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir parodymais duotais 2010-11-18 teisme.
Liudytoja A. Ž. teismui parodė, kad gerai aplinkybių neprisimena ir prašo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė kad 2010 m. per Velykas naktį motinai paskambino brolis S. ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes jis sužalotas, tada jos abi sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie Sadkauskų sodybos, pakeliui sutiko važiuojančius M. G. ir I. Č., jų automobiliui sustojus išlipo I., kuri parodė kaip važiuoti prie sodybos. Nuvykus, pamatė brolį kieme kruvinu veidu ir nuėjo pažiūrėti į sodybos vidų, bet ten tik miegojo M. B., kuris nieko negalėjo pasakyti, nes buvo girtas. Tuomet visi sėdo į automobilį ir nuvyko į ligoninę, apie tai, kas įvyko sodyboje brolis papasakojo tik rytojaus dieną, kai grįžo iš Vilniaus ligoninės ir atsigavo po šoko. Jis pasakė, kad M. G. griebė jį ir įkando į nosies galiuką.
Liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad jis dirbo Elektrėnų PK budėtoju, nurodė, kad nakties metu buvo keli skambučiai, neprisimena kas būtent skambino ar mergina ar vaikinas, prisimena, kad pranešimas buvo apie tai, kad lyg sumuštas vaikinas, tačiau nei pavardės nei vietos neminėjo, pamanė, kad tai girtų jaunuolių skambutis.
Liudytoja I. Č. parodė, kad 2010 m. šventė su draugais Velykas A. S. senelio sodyboje. Susirinko daug pažįstamo jaunimo, tačiau S. K. Ž. iš pradžių nebuvo. Tą vakarą ji anksti nuėjo miegoti , todėl nieko nežino apie S. sužalojimą. Ją pažadino M. G., ir pasakė, kad visi skirstosi, todėl ir jiems laikas važiuoti ir jie išvažiavo. Ji nematė, kad M. G. būtų įkandęs S.K. Ž. Pakeliui buvo sutikę važiuojančius automobiliu S. motina su seserimi, jo motina klausė ar jie nematė jos sūnaus ir paklausė kaip nuvažiuoti prie S. sodybos ir ji joms parodė kelią. Nurodė, kad važiuojant iš sodybos, jie pajuto, kad kažką užkabino, ir tik grįžus namo, pamatė, kad pametė automobilio bamperį, todėl grįžo atgal ieškoti bamperio, pakeliui vėl sutiko S. motinos automobilį, bet tada sustoję nebuvo. Liudytoja nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.
Liudytojas M. B. parodė, kad per vakarėlį padaugino alkoholio, todėl nieko neprisimena, kas ten atsitiko, nurodė, kad jo ankstesni parodymai yra teisingi. Prisimena, kad lyg M. G. draugiškai šoko kartu su S. K. Ž., jokio konflikto tarp jų nebuvo, po to jis miegojo, S. motina jį žadino, klausė kur sūnus, tačiau jis dėl girtumo nieko negalėjo jai pasakyti nei sureaguoti. Prisimena, kad po kurio laiko pats vienas atsikėlė ir nuėjo namo. Kitą dieną jam skambino S., kuris klausė jo kas atsitiko sodyboje, nes minėjo, jog nieko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai galėjo būti teisingi, jis parodė, kad jie šventė Velykas S. sodyboje Semeliškėse. Buvo apie 10 asmenų, vieni atvažiuodavo, kiti išvažiuodavo, todėl tiksliai negali pasakyti visų dalyvavusių. Visi išgėrinėjo, šoko, tarp nieko nebuvo jokių konfliktų, niekas prie S. K. Ž. nesikabinėjo ir nelindo. Kai dalis žmonių išsiskirstė ir liko M. G., S. K. Ž., A. S., I. ir R. G., jis nuėjo miegoti, tematė, kad M. G. su S. Ž. šoko. Jį po kiek laiko pažadino S. Ž. ir pasakė, kad skambintų greitajai, nes jam iš nosies bėga kraujas. Jis atsakė, kad neturi numerio ir padavė telefoną. Kai jį pažadino sodyboje jau nieko nebuvo, padavęs telefoną toliau nuėjo miegoti. Antrąkart pažadino S. motinos balsas, kuri paklausė, kur S. jis atsakė, kad nežino ir toliau bandė miegoti. Kitą dieną jam paskambino S. ir klausė, kas nutiko praeitą naktį, nes neatsimena, jis atsakė, kad miegojo ir nieko nematė.
Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, 2010 m. per Velykas su draugais šventė jo senelio sodyboje Semeliškių kaime, prie ežero. Visi susirinko ankščiau, S. atvyko į vakarėlį vėliau, jis buvo išgėręs, atnešė su savimi šampano butelį. Į šventę jis atvažiavo kartu su savo drauge, M. G. ir jo panele I. Parodė, kad visos šventės metu jokių konfliktų nebuvo nei tarp M. G. ir S. K. Ž., nei tarp kitų asmenų. Jis neatsimena kelintą valandą bet tai buvo apie kokią 1-2 val. nakties, kai jis jau ruošėsi eiti namo, apie tai jis pasakė M. B., o M. jam pasakė, kad pakels I. ir irgi eis namo. Tuo tarpu M. B. ir J. B. taip pat miegojo, pažadino juos, J. atsikėlė, su juo išėjo ir R. G., o M. B. liko miegoti, I. Č. su M. G. irgi liko, o S.K. Ž. jis nematė. Kitą dieną R. G. skambino S. ir klausė kas jam atsitiko sodyboje.
Liudytojas L. K. parodė, kad 2010 m. per Velykas, su draugias šventė Velykas A. S. senelio sodyboje prie ežero, susirinko daug draugų, įpusėjus vakarėliui pasirodė S.K. Ž., kuris buvo išgėręs. Šventėje jokių konfliktų tarp nieko nebuvo, o iš šventės ji išėjo pirmas su A. D. Jis tik po kokios savaitės išgirdo kalbas, kad S. nosis nukąsta, dar vėliau išgirdo, kad M. G. nosį nukando. Tokias kalbas jis girdėjo iš žmonių, iš paties S. to nėra girdėjęs.
Liudytoja E. V. parodė, kad 2010 m. Velykas šventė Semeliškėse esančioje sodyboje už ežero kartu su D. S. ir jo draugais, kurių šiai dienai neprisimena, bet tarp jų buvo M. G. ir S. Ž., kuris prie kompanijos prisijungė kiek vėliau. Ji pabuvusi šventėje, su D. S. išvažiavo namo. Vakarėlio metu jokių konfliktų nei tarp M. G. ir S. Ž. nebuvo. Vėliau iš draugų sužinojo, kad M. G. nukando S. Ž. nosį, kada jis jam nukando ir kaip ji nesigilino.
Liudytojas M. B. teisme parodė, kad prieš du metus su draugais šventė senelių sodyboje Semeliškių k. prie ežero, S. prie jų prisijungė vėliau. Vakarėlyje jokių konfliktų nebuvo, kiek pabuvus kartu su D. S. ir E. išėjo namo, sodyboje dar buvo likę draugai. Vėliau buvo atėjęs į sodybą pasižiūrėti tvarkos, namelyje ant lovos rado kruviną patalinę, paskambino draugams pasidomėti, bet niekas nieko nežinojo. Nurodė, kad gerai neprisimena visų aplinkybių, patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad sodyba priklauso jo seneliui A. S., o jis tą sodybą prižiūri. 2010 m. Velykas šventė su draugias toje sodyboje. Tarp draugų buvo A. S., M., kurio pravardė B., I., A., R., E., M., J., L., D. Po kurio laiko, jiems bešvenčiant, į sodybą atvyko S., kurio niekas nekvietė, iš kur S. ten atsirado, jis nežino. Kai S. atvyko, jo nosis dar buvo nesužalota. Kol jis buvo sodyboje tarp nieko jokių konfliktų nebuvo. Jis matė, kad S. su M. G. sėdėjo prie stalo ir visai gerai sutarė. Apie 00:00 - 01:00 val. jis iš sodybos išėjo su D. ir E., išeinant S. buvo sodyboje su visais ir jokių konfliktų nebuvo. Kitą dieną jis nuvyko į sodybą pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje, ir pamatė ant patalynės kraujo. Tuomet paskambino J. B. paklausti, kas atsitiko, J. atsakė, kad nieko nežino. Tada jis paskambino M. B., kuris papasakojo, kad B. su S. susimušė, S. įbėgo į namelį ir M. paprašė, kad iškviestų greitąją, bet M. norėjo miegoti ir davė S. patalynės, kad sustabdytų kraujavimą. Jis suprato, kad B. su S. susimušė lauke (b.l. 144).
Liudytojas D. S. parodė, kad 2010 m. Velykas šventė su draugais Semeliškių k., tarp kurių buvo M. G. ir S. Ž.. Kol jis buvo šventėje tarp M. ir S. jokių konfliktų nebuvo, S. nosis dar nebuvo sužalota. Jis iš šventės išėjo kartu su E. V. ir M. B., kelintą valandą neatsimena, pamena, kad S. sėdėjo namelyje ir šnekėjo su E. G..
Liudytoja A. D. parodė, kad 2010 m. Velykas, šventė Semeliškėse sodyboje, prie ežero. Sodyboje susirinko apie 18 val., ji atvyko kartu su L. K., vėliau vakarėlyje pasirodė S.K. Ž. Jokio konflikto ji nematė, visi bendravo labai draugiškai. Kai ji su L. K. išvažiavo, sodyboje su kitais liko S.K. Ž.. Kitą dieną iš draugų, tik nepamena iš kurių, sužinojo, kad M. G. nukando S. Ž. nosies galiuką.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G., kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. per Velykas, t. y. balandžio 4 d., ji su draugais šventė Velykas A. S. senelio sodyboje, Semeliškių mstl., prie ežero. Sodyboje dar buvo M. G. su drauge I. Č., A. S., J. B., M. B., dar buvo A. D., L. K. ir M. B., tačiau jie šventėje pabuvo tik kelias valandas ir greit išvyko. Vėliau prie jų prisijungė S. Ž., kuris nebuvo kviestas ir kai atvyko, tiek jie, tiek jis pats buvo neblaivūs, S. dar šampano butelį atsinešė. Visos šventės metu jokių konfliktų nebuvo nei tarp M. G. ir S. Ž., nei tarp kitų asmenų. Apie kokią 2-3 val. nakties, kai J. B. su M. B. bei I. Č. miegojo, ji pamatė, kad ir A. S. pradeda snausti, ji pakėlė J. B., bandė kelti M. B., bet jis nesikėlė ir jie išėjo trise namo. Grįžusi namo nuėjo miegoti, o apie 9-10 val. ryto sulaukė skambučio iš S., kuris klausė, kas jam nutiko, ji paklausė, o kas jam yra, o jis atsakė, kad nosis nukąsta, ji jam atsakė, kad nežino, kad nieko nematė (b.1. 136-137).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1295/10 (01) nurodyta, kad S. Ž. padarytos žaizdos viršūnėje bei nosies pertvaros srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-05) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žaizdos nosies viršūnėje, sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b. 1. 8-9).
Iš 2011-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Viešosios įstaigos Trakų ligoninės ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. M 1191/1211 nustatyta, jog joje nurodyta, kad „2010-04-05 4 val. 40 min. S. Ž. atvyko savo transportu su mama. Trauma 04.05 -3 val. buitinė. Sumuštas Semeliškėse, nepažįstamų asmenų (b.l. 113-116).
2010-04-05, 04 val. 49 min. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK operatyvaus valdymo poskyryje gauta Trakų PK budėtojo informacija, kad į Všį Trakų ligoninę dėl kirstinės nosies žaizdos ir girtumo kreipėsi S. Ž. Tolimesniam gydymui bus vežamas į Vilnių, (b.1. 104).
2011-03-17 S.K. Ž. atsakovui M. G. pareiškė 54167,53 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b.l. 118-133).
Apklaustas teismo posėdyje specialistas V. K. patvirtino savo duotą byloje išvadą ir parodė, kad padaryto sužalojimo būdas, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo kito žmogaus įkandimas. Nukentėjusysis neminėjo pavardės, todėl išvadoje taip ir parašyta. Žaizda buvo pasagos formos, atitinka sužalojimo pobūdį, tai yra galėjo būti įkasta, nes žaizdos kraštai nelygus.
Išanalizuotų kaltinamojo M. G., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo S. K. Ž., liudytojų D. Ž., A. Ž., I. Č., M. B., A. S., L. K., A. D., E. V., M. B., D. S., A. D. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo M. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.
Motyvuojamoji dalis
LR Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad būtent M. G. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį S.K. Ž., įkasdamas jam į nosį.
Tokias aplinkybes paneigia ne tik pats kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis S. K. Ž., nurodęs iškarto po įvykio, kad jį sužalojo ne kaltinamasis, o kokie tai ‚morozai“, po suteiktos jam medicininės pagalbos ir grįžęs namo, nesikreipė į policiją dėl įvykio, o apie asmenį jį sužalojusi nepranešė ir savo šeimai. Jo teiginys neva jis nenorėjo įskusti draugo vertinamas kritiškai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas S. K. Ž. galėjo būti padarytas galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra įkandus nepažįstamas vaikinui jam į nosį. Apklaustas teisme specialistas nurodė, jog įvykio aplinkybės ir sužalojimų būdas surašytas iš nukentėjusiojo pasakojimo. Taigi, specialisto išvada taip pat nepaneigia kaltinamojo versijos, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo.
Baudžiamojoje byloje M. G. pateiktas kaltinimas grindžiamas tik pačio nukentėjusiojo duotais parodymais, taip pat liudytojų – jo motinos D. Ž., sesers A. Ž. parodymais, kurios įvykio nematė, ir nieko nežinojo apie kaltą asmenį. D. Ž. teiginys, jog pakeliui sutiktas automobilis lyg norėjo nuvažiuoti nuo jų, todėl ji pagalvojusi, kad ten galėjo būti kaltas asmuo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei liudytojų I. Č. parodymams, kuri parodė, kad prie namų jie pastebėjo, jog pamėtė bamperį, todėl ir grįžo atgal jį surasti. Nei vienas iš apklaustų žodine tvarka liudytojų teismui neparodė, kad M. G. sužalojo S. K. Ž. Visi liudytojai tvirtino, jog konflikto nebuvo, priešingai visi draugiškai bendravo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dispozicijoje yra numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuomet, kai tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo). Šio nusikaltimo objektyviosios pusės būtinas požymis yra žala sveikatai bei priežastinis kaltininko veiklos ir atsiradusių padarinių ryšis. Sveikatos sutrikdymas yra materialioji sudėtis, o padariniai – žala sveikatai. Iš medicininių dokumentų, esančių byloje matyti, kad nukentėjusiajam tikrai buvo sužalota nosis, dėl kirstinės nosies žaizdos jis kreipėsi į Trakų ligoninę, kas yra užfiksuota jo medicinos kortelėje (b.l. 116), tai faktinė aplinkybė. Dėl nosies sužalojimo jis skambino į policiją, prašė kad atvažiuotų, tačiau nenurodė nei savo pavardės nei asmens, kuris jį sužalojo, buvo išgėręs, todėl kaip nurodė liudytojas A. D., jis pamanė, jog tai skambina neblaivus jaunimas. Be to, skambinusiam buvo patarta kreiptis į policiją su pareiškimu. Ta aplinkybę, kad kaltinamasis M. G. įkando nukentėjusiajam S. Ž. į nosies galiuką, patvirtino tik pats S. Ž., kaltinamasis nuo pat pirminių parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę visiškai neigia nurodydamas, kad nesužalojo S. Ž., tą vakarą jokio konflikto tarp jų nebuvo ir aplamai prieš išvažiuojant iš sodybos S. Ž. nematė. Tai patvirtino visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Kaltinamasis nurodė, kad santykiai su S. Ž. buvo normalus, draugiški, jiedu iš ankščiau, tai yra nuo 2005 metų buvo pažįstami, tai patvirtino teismo posėdyje ir pats nukentėjusysis S. Ž., kuris parodė, kad pažįsta M. G. seniai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš apklaustų liudytojų teismui nenurodė, kad vakarėlyje buvo kilęs koks tai konfliktas, S. Ž. draugiškai bendravo su M. G. Nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad tik jam įėjus iš lauko, tarpduryje M. G. apkabinęs jį, įkando jam į nosį , nepasitvirtina jokiais kitais įrodymais, iš kurių galima būtų daryti neabejotiną išvadą, jog būtent M. G. sužalojo S. Ž. Nukentėjusysis iš karto po patirto nosies sužalojimo nepranešė nei policijai apie jį nuskriaudusį asmenį, nei savo motinai apie įvykį sodyboje. Be to, apklausti teisme liudytojai M. B., A. S., R. G., kurios parodymai buvo perskaityti teisme patvirtino, jog nukentėjusysis S. K. Ž. jiems skambino ir teiravosi apie tai, kas atsitiko sodyboje, nes jis nieko nepamena dėl ko jam buvo sužalota nosis. Nukentėjusysis S. K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog per vakarėlį sodyboje buvo apie penkiolika žmonių, jis juos visus pažinojo, išskyrus vieną, tai buvo jo pažįstamos merginos vaikinas, kurio vardas M., pavardės nežinojo, pravardė „briedis“ (b.l. 3), o teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b.l. 91; t. 2, b.l. 17), S. Ž. nurodė, jog pažįsta M. G. seniai, jis dažnai lankėsi jo tėvų bare Semeliškėse, jie nebuvo draugai, bet santykiai tarp jų buvo normalus. Iš to darytina išvada, jog nukentėjusiojo parodymai nėra vienodi ir aiškus. Nukentėjusysis gydymo įstaigoje nenurodė, jog jį sužalojo M. G., o jo parodymai apie tai, kad jis nenorėjo įskųsti draugą, vertinami kritiškai, kadangi kaip pats nukentėjusysis parodė, M. G. nebuvo jo draugas. Trakų ligoninėje jis nurodė, kad jis Semeliškėse buvo sumuštas nepažįstamo, kortelėje nurodyta, kad trauma buitinė (t.1, b.l. 116). 2010-04-22 nukentėjusysis asmeniškai kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kur ekspertui taip pat nurodė, jog 2010-04-05 apie 3.00 val. Semeliškių kaimo turizmo sodyboje, nepažįstamas vaikinas įkando jam į nosį (t. 1, b.l. 8-9). Gavęs išvadą dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2010-04-27 kreipėsi į policiją, pranešdamas, jog jį sužalojo M. G.. Tokiu būdu tokie nukentėjusiojo S.K. Ž. prieštaringi, nevienodi ir nenuoseklus parodymai negali būti pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo M. G. atžvilgiu. Liudytojų A. Ž. ir D. Ž. - nukentėjusiojo sesers ir motinos parodymus teismas vertina kritiškai, nes jų parodymai grindžiami paties nukentėjusiojo pasakojimu apie jo sužalojimo būdą, jos tik konstatavo ir matė, kad S. Ž. buvo sužalota nosis, ką patvirtina ir medicinos dokumentai. Liudytojo M. B. parodymai duoti teisme apie tai, kad jis atvažiavęs kitą dieną į sodybą ir radęs kruviną patalynę, neprisimena ko jis klausė ar kas atsitiko sodyboje, kiek sužinojo tik iš pasakojimų. Liudytojas nurodė, jog jo duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra teisingi, bylos nagrinėjimo metu jis aplinkybių gerai neprisiminė. Tačiau M. B. teismui patvirtino, jog jis buvo padauginęs alkoholio ir miegojo namelyje, jokių konfliktų nematė.
Sprendžiant kaltinamojo M. G. kaltės klausimą, teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Pats kaltinamasis M. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. G. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. G. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d. neįrodyta, jis išteisintinas.
Kaltinamąjį išteisinus, civilinio ieškovo S. K. Ž. civilinis ieškinys atmestinas.
Daiktiniai įrodymai - optinė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d.2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 1 p.,
nusprendžia:
M. G., kaltintą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Civilinio ieškovo S. K. Ž. civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus-optinę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.