Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-13 · Byla Nr. TS-109-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
TS-109-1189/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
E. B.
Byla Nr. TS-109-1189/2024Teisminio proceso 1-01-1-08469-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskeltini) kalėjime 2024 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskeltini) taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskeltini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskeltini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskeltini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskeltini) taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinimo metu buvo nustatytas teigiamas pokytis „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje, kadangi nuteistasis įsidarbino ir tęsia darbinę veiklą. Komisija pažymi ir tai, kad nuteistasis domisi resocializacijos plane numatytomis priemonėmis, dalyvauja pozityviame užimtume, lankėsi įvairiuose užsiėmimuose, konsultavosi pas Resocializacijos skyriaus psichologę, vengė neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis skundžia Komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Prokuroro skundas motyvuojamas tuo, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką minėta rizika yra vertinama kaip vidutinė. Taip pat, nuteistojo elgesyje vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių. Prokuroras pažymi, kad Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą neįvertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei kitų svarbių aplinkybių. Prokuroras sutinka su teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau jo nuomone, jokie akivaizdūs pozityvūs rezultatai nėra nustatyti, kadangi nuteistojo elgesys atskleidžia, kad jis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Abejoti sėkminga probacija verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, kuriuose yra išskiriamos nuteistojo elgesyje egzistuojančios ir riziką pakartotinai nusikalsti didinančios rizikos veiksniai. Įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, prokuroro nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas .

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. B. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Vis tik, sutiktina su prokuroro skunde nurodytais motyvais, jog šiuo atveju nuteistojo elgesys vis dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog galėtų būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, o tokią išvadą teismas daro sekančiai. Nors Komisija skundžiamame nutarime išskyrė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau teismas, bendrame nuteistojo elgsenos pokyčio kontekste, jų nesuabsoliutina ir sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika išliko nepakitusi nuo pirminio jos vertinimo, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme tokia rizika negali sudaryti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nebent būtų nustatytos akivaizdžios nuteistojo pastangos tokią riziką mažinti, kurių šiuo metu teismas, priešingai nei Komisija, nenustatė. Tai, kad nestebimos jokios akivaizdžios nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina nuteistojo elgesyje vyraujanti gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, yra linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie neabejotinai daro įtaką nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir kurie turi būti koreguojami tęsiant nuteistojo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje. Tokia gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių neabejotinai atskleidžia, jog nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nekoreguoja iš esmės, tokiu būdu nuteistojo elgesys neatspindi akivaizdžių pastangų keičiant savo nusikalstamą elgesį. Tik sistemingai valdomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, juo labiau, kai nuteistojo elgesyje nefiksuotas nei vienas apsauginis veiksnys, galėtų būti pagrindu sprendžiant, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima vertinti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje teismas tokios išvados daryti negali.

Sutiktina ir su prokuroro skunde nurodytu motyvu, jog Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje yra išskiriamos riziką pakartotinai nusikalsti didinantys rizikos veiksniai, kurie vis dar nėra pilnai kontroliuojami. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos ir darant nusikaltimus. Ši pasyviai nuteistojo valdoma probleminė sritis turi didelės reikšmės siekiant valdyti ir kitas nuteistojo elgesyje fiksuotas problemines sritis. Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistajam trūksta motyvacijos gilintis į šią problemą, be to nuteistasis nėra linkęs itin išsamiai analizuoti savo praeities elgesio, kalbėdamas apie save yra linkęs save vertinti nepagrįstai gerai, kaltę dėl savo padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, yra linkęs save pateisinti, kaltę perkelti kitiems, trūksta atsakomybės jausmo, koncentruojasi į trumpalaikius greitus sprendimus ignoruojant ilgalaikes problemas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, kadangi vyraujančios problemos nėra valdomos ir mažinamos. Ir nors nuteistasis nėra nei karto baustas, tačiau nei karto nėra ir skatintas. Išanalizavus teismui pateiktą bylos medžiagą akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo nusikalstamą elgesį nėra nustatyta. Tokiu būdu nėra ir nustatytas materialusis pagrindas, kuris reikalingas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Tik tikslingos ir sistemingos nuteistojo pastangos galėtų leisti spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Tuo tarpu bausmės atlikimas, kurio metu esmingai koreguojamas nusikalstamas elgesys, yra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Teismo vertinimu, E. B. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu dabartinėje pataisos stadijoje, dar negalima spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus, kadangi nuteistojo elgesyje nestebimas joks teigiamas poslinkis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė ir yra vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kai apsauginių veiksnių nėra nustatyta. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra skatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nenustatyta jokia akivaizdi nuteistojo pažanga, kuri būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, atsižvelgiant į tai prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskeltini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskeltini) kalėjime 2024 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskeltini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė