- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- I1-607-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02727-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 6-7).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2021-08-19 iki 2021-09-16 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 2. Teigė, kad langas kameroje buvo be stiklo paketo, uždengtas polietilenine plėvele, todėl per jį nuolat pūtė vėjas, lyjant lietui bėgdavo vanduo, skverbėsi šaltis, plėvelė blokavo natūralios šviesos patekimą į patalpą. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, prašydamas suremontuoti langą, tačiau jo prašymas buvo ignoruojamas. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11-14) nurodė, jog langus kamerose išima patys nuteistieji, o sugadinto inventoriaus remontas užtrunka. Paaiškino, kad šiuo metu languose stiklo paketai yra sudėti. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis į pataisos namų psichologus dėl skunde nurodomų dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2021-08-19 iki 2021-09-16.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 9 būrio 2 kameroje (b. l. 11, 15). Pareiškėjas skundėsi tuo, jog kameros langas buvo be stiklo paketo, uždengtas tik plėvele, per kurią skverbėsi šaltis, lyjant bėgo vanduo, pūtė vėjas, sklido triukšmas.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigų kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.
Nors Pravieniškių PN atsiliepime teigė, jog šiuo metu langai yra suremontuoti, į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios būklės langas buvo pareiškėjo kameroje ginčo laikotarpiu. Atsakovės atstovas iš esmės neneigė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo kameroje langas buvo be stiklo, šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas Pravieniškių PN 2021-09-09 atsakymas į pareiškėjo skundą, kuriame atsakovės atstovas pareiškėjui nurodė, jog šiuo metu vykdo langų pirkimo procedūrą, o gavus naujus stiklo paketus, jie bus įrengti ir pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17). Atsakovės atstovas nepaaiškino ir nepagrindė, kada buvo suremontuotas pareiškėjo kameros langas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas 9 būrio 2 kameroje laikotarpiu nuo 2021-08-19 iki 2021-09-16. Teismas pažymi, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju būtent Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, kad 9 būrio 2 kameros langas buvo be stiklo, dengtas nepermatoma plėvele, kuri nepraleido dienos šviesos, tačiau atsakovės atstovas to nepadarė.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 punkto pažeidimų.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpis tęsėsi šiltuoju metų laiku, t. y. vasarą ir ankstyvą rudenį, kuomet patalpų langai dažniausiai yra atidaromi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad per plėvele dengtą langą skverbėsi šaltis, pūtė vėjas, vertintini kritiškai. Tačiau teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis į pataisos namų psichologą dėl kalinimo sąlygų sukeltų išgyvenimų (b. l. 18).
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo. R. G. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2021-08-19 iki 2021-09-16, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.