Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. J. G. (A. G. teisių perėmėjai), pareiškėjos atstovui advokatui Antanui Markūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Stanislavos J. G. (A. G. teisių perėmėjos) patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, jeigu teismo nuomone terminas yra praleistas, panaikinti tas dalis teisės aktų, kuriose sprendžiamas 0,1842 ha žemės į kurią pretenduoja A. G. , klausimas :Palangos miesto valdybos 1998-12-10 sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos; Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-01-21 įsakymą Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teise Klaipėdos viršininko administracijai; pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 2 punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje (duomenys neskelbtini)ir Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimo Nr. 160 2 punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei, ir per 3 mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra ( b.l. 161-162 ).

Pareiškėja nurodo, kad termino skundui teisme paduoti praleidimo priežastys yra: buvusio pareiškėjo A. G. neįgalumas ir teisinis neišprusimas, faktinė jo gyvenamoji vieta ir tai, kad nė vienas iš ginčijamų teisės aktų tiesiogiai nebuvo adresuotas pareiškėjui, jis neturėjo jokios informacijos apie ginčijamų aktų priėmimą ir paskelbimą. Be to, ilgą laiką A. G. buvo klaidinamas, nurodant skirtingas nuosavybės teisių į žemę natūra neatkūrimo priežastis. Faktiškai apie tai, kad natūra žemė pareiškėjui nebus grąžinta jis sužinojo tik 2007 m. liepos mėnesį, o į teismą kreipėsi tų pačių metų lapkričio mėnesį dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.

Pareiškėja Stanislava J. G. (A. G. teisių perėmėja) skunde nurodo, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. G. seneliui R. G. nuosavybės teise priklausiusį 0,3042 ha žemės sklypą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini)., natūra. 1992-09-25 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 202 A. G. atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę, tačiau iki šiol žemės sklypas negrąžinamas natūra. 1993-04-20 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 63 0,12 ha buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdyto žemės klypo Nr. 4 neatlygintinai buvo suteiktas G. M. individualiai statybai. Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Palangos miesto valdybos 1999-12-02 sprendimo Nr. 339 1.2 punktu patvirtintu detaliuoju planu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000-03-14 įsakymu Nr. 575 buvo padalintas į du žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini), Palangoje. Šie abu žemės sklypai registruoti Nekilnojamojo turto registre. Likusi 0,1842 ha R. G. valdyto žemės sklypo dalis patenka į Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suformuotą valstybinį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999-01-21 įsakymu Nr. 95 suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ( 1999-02-23 panaudos sutartis Nr. PAN25/99-055 ). Tai, kad ši žemės sklypo dalis panaudos sutarties pagrindu perduota naudotis Seimo kanceliarijai ir pagal detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimu Nr. 160, patenka į Seimo kanceliarijai suformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje, neturi esminės reikšmės nuosavybės teisių atkūrimui į žemę natūra, nes likusioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalyje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant žemę natūra pretenduoja A. G. , nei pastatytų, nei statomų pastatų ar statinių nėra. Šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintiems objektams ar reikmėms. Visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui taip pat nėra. Vadinasi, aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai negali būti priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei ir tokiu būdu neatkurti nuosavybės teisių į žemę natūra.

Pareiškėja Stanislava J. G. skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjos atstovas advokatas A.Markūnas prašo nagrinėti 2008-04-22 pateiktą skundą tik tuo pačiu pagrindu, kuris išdėstytas ankstesniuose skunduose ( b.l. 4-7, 97-98, 161-162 ), skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas pirmiausiai numato nuosavybės teisės į žemę atkūrimą natūra, todėl pirma turėjo būti išspręstas klausimas, ar galima A. G. grąžinti žemės sklypą natūra, ar ne, o šiuo atveju nuspręsta negrąžinti A. G. žemės sklypo natūra todėl, kad žemės sklypas išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, jis užstatytas Seimo poilsiavietėmis. Pažymi, kad žemės grąžinimas natūra buvo žinomas nuo pirmos priimtos įstatymo redakcijos. Mano, kad būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai, jeigu neužstatytame žemės sklype, aplink Seimo poilsiavietes esantys takai, aikštelės ir pan. būtų pripažinti pagrindu neatkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą A. G. , nes neįrodyta, kad šio neužstatyto žemės sklypo dalis reikalinga visuomenės interesams, rekreacijai.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-06-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-176-04 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 2 punktu suderinta informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Ši informacija turėtų būti vertinama kaip informacinė sistema, atliekanti pagalbines funkcijas savivaldybės institucijoms vykdant pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punkte. Tokia pagalbinė medžiaga, kuri naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali pažeisti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, teisių ar teisėtų interesų. Jeigu minėtas Tarybos sprendimas nepažeidžia asmenų teisių, jis negali būti ginčijamas. Reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui turi būti sprendžiamas įstatymų nustatytų institucijų ir tik joms atsisakius tai padaryti atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Palangos miesto savivaldybė atsisakė spręsti jo prašymą. Be to, teismas negali keisti nei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nei juo patvirtinto detalaus plano ( b.l. 46, 138, 166-167 ).

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu. Nurodė, kad buvusio savininko R. G. nuosavybės teise valdytos žemės patenka į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), Palangoje, suformuotą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Palangos miesto savivaldybė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, todėl 2003-05-08 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos miesto centrinėje dalyje yra pažymėta kaip valstybės išperkama. Vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais ( b.l. 56-57, 153-154 ).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skunde dėstomais reikalavimais bei faktinių aplinkybių vertinimais. Pareiškėja prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 dalį, kuria nuspręsta suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal pateiktą kartografinę medžiagą, nepagrįstai pažymint buvusio savininko R. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas kaip nepriskirtą laisvai (neužstatytai) žemei, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-05 sprendime Nr. 25 minėtas žemės sklypas net nėra minimas, todėl neaišku, kokias pareiškėjo teises skundžiamas teisės aktas pažeidžia. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus suformuoti žemės sklypą Palangos mieste, (duomenys neskelbtini), žemės grąžinimui natūra ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo šioje vietoje, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-01-21 įsakymu Nr. 95 žemės sklypas, esantis Palangoje, (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas neatlygintinai naudotis Seimo kanceliarijai, kuo vadovaujantis 1999-02-23 tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PAN-25/99-055, pagal kurią sklypas suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai rekreaciniams tikslams iki 2098-01-21. Remiantis Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas dėl to, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra užstatytas statiniais – poilsio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei reikalingais poilsio pastatu naudotis statiniais – aikštelėmis, šaligatviais, mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštelėmis, be to, žemės sklypo paskirtis yra rekreacinė. Sklypas yra eksploatuojamas laikantis nurodytų apribojimų, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad „šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas <...> išvardintiems objektams ar reikmėms, kad visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui nėra“ yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys. Pareiškėjas patikslintame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijama teritorija nėra reikalinga Seimo kanceliarijos rekreacijai, tačiau tiek 1999-01-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 95, tiek 2008-03-14 ekspertizės išvados patvirtina, kad teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui ( b.l. 35-37, 141-142 ).

Atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovams nedalyvaujant ( ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis ).

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, jeigu teismo nuomone šis terminas yra praleistas. Pareiškėjos atstovas mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, nes nė vienas skundžiamas aktas tiesiogiai nėra adresuotas A. G. , ji suinteresuota tik skundžiamų aktų pasekmėmis. Tačiau, jeigu teismas manys, kad reikia vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytais skundo padavimo terminais, tai termino praleidimo priežastys būtų: A. G. neįgalumas, teisinis neišprusimas, jo gyvenamoji vieta Kaune, jokios informacijos apie skundžiamų aktų priėmimą ir paskelbimą neturėjimas, klaidinimas, nurodant skirtingas nuosavybės teisių į žemės sklypą natūra neatkūrimo priežastis.

Pareiškėjos Stanislavos J. G. A. G. teisių perėmėjos prašymas tenkintinas. Iš pateikto A. G. invalidumo pažymėjimo matyti, kad A. G. buvo 2-os grupės invalidas. Dėl atsakovų priimtų sprendimų nuo 2006 metų vyko susirašinėjimai, A. G. bei S. J. G. įstatymo nustatytais terminais skundžiami aktai nebuvo įteikiami, be to, šiai dienai nėra išspręstas klausimas dėl A. G. nuosavybės teise valdytos jo senelio R. G. žemės, esančios Palangos mieste, grąžinimo natūra. Manytina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas ( ABTĮ 34 str. 1 d. ). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 10 05 nutartyje pažymėta, kad A. G. praleistas terminas atnaujintas pagrįstai (b.l. 35-43, t. 2)

Pareiškėja S. J. G. , A. G. teisių perėmėja, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. G. seneliui R. G. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,3042 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste (pagal Kretingos apskrities Ipotekos įstaigos 1939 m. aktų knygos pirmykštį įrašą Nr. 52). Prašymu atkurti nuosavybės teises į seneliui priklausiusį 0,3042 ha žemės sklypą Palangoje, (duomenys neskelbtini) jis išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos. Prašo panaikinti Palangos miesto valdybos 1998-12-10 sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-01-21 įsakymą Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teise Klaipėdos viršininko administracijai; pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 2 punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje (duomenys neskelbtini) ir Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimo Nr. 160 2 punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei, ir per 3 mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Reikalavimą grindžia tuo, kad dalis žemės sklypo, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra laisva (neužstatyta), o motyvas, kad neužstatytame ginčo žemės sklypo plote esantys takai, aikštelės, skirti viešam naudojimui ir visuomenės poreikiams, pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į A. G. prašymus, nurodė, kad buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4 užimtas VĮ “Rergistrų centras” įregistruotais kadastriniais sklypais. Rytinė sklypo dalis patenka į fizinių asmenų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o vakarinė dalis – į valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ( b.l. 10-12 ). Kadangi žemės sklypas panaudos sutartimi neatlygintinai suteiktas naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, todėl, jis nelaikytinas laisvu ir nuosavybės teisės į žemės sklypą natūra pareiškėjui šioje vietoje negali būti atkurtos. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsniu A. G. 1999 11 17 įsakymu Nr. 2343 buvo įrašytas į eilę piliečių, kuriems bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai Palangos mieste, kurioje yra iki šiol. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 07 15 įsakymu Nr. 4-5063-(1.3) A. G. yra piliečių, kuriems bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai už turėtą žemę Palangos mieste, eilėje numeriu 49 (nuosavybės teisių atkūrimo byla). A. G. už valstybės išperkamą žemę ne kartą buvo siūlyta pasirinkti naują žemės sklypą, tačiau A. G. atstovė pagal įgaliojimą S. J. G. 2006 11 23 pareiškime prašė sklypo pasirinkimą atidėti ir palikti eilėje, kol išsispręs žemės sklypo grąžinimas natūra ( b.l. 10-11, 21 bei nuosavybės teisių atkūrimo byla).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams ( statomiems arba pastatytiems ) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso ( energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga ) teritorijų, žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti, gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram ( viešam ) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-01-21 sprendimu Nr. 95 žemės sklypas 11014 kv.m., į kurį patenka ir dalis R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ( b.l. 38 – 42). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalis yra užstatyta statiniais ir įregistruota nekilnojamojo turto registre ( b.l. 67- 74 ). Naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 01 21 sprendimą Nr. 95 nėra pagrindo, nes suteikimo naudotis žemės sklypu Lietuvos respublikos Seimo kanceliarijai procedūros atliktos vadovaujantis 1995 11 13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar statiniais neužimta ginčo žemės sklypo teritorija gali būti skirta rekreacijai, visuomenės poreikiams, ar ji turėtų būti laikoma laisva ( neužstatyta ) ir sugrąžinta pareiškėjui natūra. Pareiškėjas mano, kad dalis vakarinio, Seimo kanceliarijai panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai naudotis suteikto žemės sklypo, t.y. 0,1842 ha nėra užstatyta, joje auga tik pavieniai medžiai ir krūmai, yra seni ir nenaudojami asfaltuoti takai, todėl šioje dalyje bent iš dalies galima atkurti A. G. nuosavybės teises į žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Iš VĮ “Registrų centras” duomenų, ištraukos iš informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dalyje ginčo žemės sklypo yra statinių, o kitoje dalyje nei pastatų, nei statomų objektų nėra ( b.l. 100-112, 127-128, 88-89 ), tačiau pagrindinė tikslinė viso žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, visas žemės sklypas skirtas ar naudojamas paminėto Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintiems objektams ar reikmėms. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau -Įstatymas). Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka. Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama, o už ją turi būti teisingai atlyginama. Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams-, eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio" ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.

Tarp šalių nėra ginčo, kad teritorija, į kurią pretenduoja nuosavybės teises atkurti pareiškėja, patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 05 25 sprendimu Nr. 32. Pagal detalaus plano sprendinius žemės sklypas patenka į kvartalą U. 13 ( sklypai Nr. 4 ir 3 ). Faktinė R. G. priklausiusio žemės sklypo buvimo vieta pažymėta Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane ( t. 1 , b. 81-89). Valstybinės žemės sklypu 11014 kv.m. ploto naudojasi panaudos sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (b.l. 38-41, t. 1). Žemės sklypas suformuotas Palangos miesto valdybos 1998 12 10 sprendimo Nr. 388 1.45 punktu. Ginčo teritorija pagal detalųjį planą, kuris nenuginčytas, yra užimta statiniais bei skirta rekreacijai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 12 10 nutartimi atsisakyta priimti patikslintą skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 06 25 sprendimo Nr. 160 ir 2000 05 26 sprendimo Nr. 32 panaikinimo, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 75-77, t. 2).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktas reglamentuoja žemės sklypų ribų ir dydžių nustatymą. Tačiau šis teisės aktas nereguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, nes Palangos miesto valdybos 1998 12 10 sprendimas Nr. 388, kuriuo patvirtintas žemės sklypo dydis ir ribos, priimtas iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, eksploatuoti. Be to, 2008 03 14 ekspertizės išvada nustatyta, teritorijos paskirtis- rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, šaligatviais turi teisę naudotis visi poilsiautojai, nepriklausomai kur jie apsistoję (b.l. 93, t. 1). Todėl laikytina, kad šiai konkrečiai žemei yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų nuginčijančių šią ekspertų išvadą.

Pareiškėjos prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 2 punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje (duomenys neskelbtini) ir Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimo Nr. 160 2 punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas ir Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei ir per 3 mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nepagrįstas, nes prieštarauja Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui, nustatančiam kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, rekreacijai ir kt. pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą bendruoju teritorijų planavimu rezervuojamos visuomenės poreikiams tenkinti reikalingos teritorijos. Būtent minėtu detaliuoju planu pareiškėjos prašomas formuoti sklypas patenka į teritoriją, skirtą rekreacijai, todėl ši teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, neformuojant sklypų grąžinimui natūra. Nustatyta, kad ginčo teritorija yra užimta statiniais, pagal detalųjį planą teritorijos paskirtis-rekreacinė, todėl darytina išvada, kad ši nuosavybė negali būti grąžinama pareiškėjai natūra, nes pagal įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas yra valstybės išperkama. Pažymėtina, kad tuo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumatė galimybės mieto teritorijoje grąžinti žemę natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Be to galiojęs Įstatymas, jo 12 straipsnio 3 punktas, nustatė, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn.

A. G. žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėja, jokių pastatų nuosavybės teise neturi, todėl A. G. prašyme išreikšta valia – grąžinti žemę natūra – negalėjo būti įgyvendinta.

Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ir po to, kai LR Seimas 2002 04 02 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832 pakeitė atitinkamas įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatas, buvo numatyta galimybė mieto teritorijoje grąžinti žemę buvusioje vietoje, t.y. natūra, tačiau visi minėti sklypai suteikti naudotis ir valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti iki 2001 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsniu už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama minėtame straipsnyje nurodytais būdais.

Pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas tuo laikotarpiu, kai Įstatymas tokią žemę numatė kaip valstybės išperkamą, kai Įstatymas nenumatė galimybės grąžinti žemę mieste natūra, jei pilietis toje žemėje nuosavybės teise neturi gyvenamojo namo ar kitų statinių, todėl Palangos miesto valdyba, priimdama ginčo sprendimą neturėjo jokio įstatyminio pagrindo priimti kitokį sprendimą, tuo pačiu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Palangos miesto valdybos sprendimas būtų neteisėtas ar pažeidžiantis pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Palangos miesto valdyba veikė pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir A. G. valia buvo atkurti nuosavybės teises natūra , ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant už turėtus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimo byla).

Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 9d. nutarimu Nr. 260 priimtai Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkai, todėl šis teisės aktas šioje byloje nėra aktualus, o visi pareiškėjos argumentai, susiję su neva atsakovo padarytais šio teisės akto reikalavimų pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kaip ir nurodyta jo paties aprašomojoje dalyje, priimtas vadovaujantis ir galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. liepos 17d. nutarimui Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas numatė, kad sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant pareiškėjos ginčijamą Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) buvo įvertinti teisiniai žemės sklypo suteikimo dokumentai, faktinis žemės sklypo naudojimas bei galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, t.y. Palangos miesto tarybos 1998 06 25 sprendimu Nr. 160 patvirtintas miesto kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (Žemės tvarkymo byla b.l. 1-38), kuriuo kvartale esantys žemės sklypai suformuoti tokiomis ribomis, kokios vėliau yra nustatytos ginčijamu Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 388. Darytina išvada, kad Palangos miesto valdyba 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) priėmė nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. liepos 17d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas pagrįstas.

Pareiškėja šioje byloje iškeltu ginču siekia realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra. Šiam procesui aplinkybė - ar valstybinė žemė yra išnuomota ar suteikta panaudos teise – esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia – žemės yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teises. Valstybinė žemės gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Įstatymo 12 straipsnyje numatytas sąlygas. Tarp šių sąlygų kaip savarankiškų sąlygų žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise nėra numatyti.

Vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą), konstatuotina, kad šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas tiesiogiai susijęs su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio nuostatomis, t.y. būtinumu įvertinti ar žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja priskirtina valstybės išperkamai.

Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijai (visam kvartalui) įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto tarybos 1998 06 25 sprendimu Nr. 160 yra patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskiriama trečiojo suinteresuotojo asmens pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta rekreacinei teritorijai. Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nėra.Taip pat, nėra duomenų apie 2000 m. gegužės 5 sprendimą Nr. 31, nes šalys tokio įrodymo teismui nepateikė. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 12 10 nutartimi pareiškėjos patikslintas skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 06 25 sprendimo ir 2000 05 25 sprendimo Nr. 32 panaikinimo atsisakytas priimti, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 75-77, t. 2). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neaptverta ginčo teritorija bei laisvas priėjimas prie sporto aikštelės – patvirtina, kad ginčo teritorija realiai naudojama rekreacijai. Atsižvelgiant į aptartus detalių planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą kolegija konstatuoja, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – ši teritorija buvo Palangos miestui priskirta iki 1995m. birželio 1d., ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, be to ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra skirta rekreacijai.

Padarius išvadą, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, teisinio pagrindo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra R. G. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esančius sklypus Nr. 4, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 2004, Nr. 134-4863) (toliau -Tvarkos), 106 punktu, Palangos miesto savivaldybė parengė ir perdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui medžiagą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, apie laisvas (neužstatytas) teritorijas Palangos miesto dalyje, kurias bus galima grąžinti piliečiams natūra.

Buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas Nr. 4 yra užimtas valstybės įmonės Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais. Rytinė sklypo dalis patenka į fizinių asmenų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini)). Palangos miesto valdybos 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 63, G. M. suteiktas neatlygintinai individualiai statybai 0,2079 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Palanga. Vadovaujantis Palangos miesto valdybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 339 1.2. punktu patvirtintu detaliuoju planu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 575, šis žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Vakarinė dalis patenka į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suformuotą valstybinį žemės sklypą(duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (1999 m. vasario 23 d. panaudos sutartis Nr. PAN25/99-055). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių šio sprendimo keisti nėra pagrindo.

Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą 1991 m. gegužės 23 d. bei pakartotinai 1992 m. sausio 20 d. padavė A. G. . 1991 m. gegužės 23 d. A. G. pareiškimu „Dėl išlikusio nekilnojamo turto grąžinimo" Palangos miesto valdybos prašo grąžinti natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuoti seneliui R. G. Palangos mieste priklausiusius žemės sklypus. Pakartotiniu 1992 m. sausio 20 d. prašymu pareiškėjas nepakeitė savo valios ir žemės sklypus prašo grąžinti natūra arba ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant

Piliečių eilė yra sudaroma vadovaujantis Tvarkos 37 punkto nustatyta tvarka ir eiliškumu pagal prašymo padavimo datą. A. G. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais „Dėl piliečių eilės tvirtinimo" patvirtintoje piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje yra įtrauktas nuo 1999 metų (Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 2343).

2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. A. G. buvo kviečiamas atvykti į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų posėdžius dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau neatvyko, apie neatvykimo ar atsisakymo rinktis sklypą priežastis neinformavo. 2006 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu A. G. įgaliotas asmuo S. G. pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai paprašė atidėti, kol nebus išspręstas natūra grąžinamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) klausimas (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Nei A. G., nei jo teisių perėmėja Stanislava J. G. neatsisakė nuosavybės teisės grąžinimo ekvivalentine natūra, todėl laikytina, kad palaikė įstatymu nustatytu terminu išreikštą valią

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.142, kuriuo pakeistos kai kurios Atkūrimo tvarkos nuostatos, 3 punkte detalizuojant šią Atkūrimo įstatymo normą nurodyta, jog iki nurodytosios datos, t.y. 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Atkūrimo tvarkos 10 punktas (šiuo metu galioja 2005 m. rugpjūčio 4 d. Nutarimo Nr.814 redakcija) ne kartą buvo keistas, jame nuo 2003 m. vasario 5 d. (Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 įsigaliojimo) išliko nepakitusi nuostata, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

A. G. buvo pareiškęs valią dėl žemės grąžinimo turėtoje vietoje natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant už turėtus žemės sklypus. Sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo A. G. buvo priimtas 1992 09 25 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 202, nenurodant atkūrimo būdo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pretendentas A. G. iki įstatymu nustatyto termino pareiškė valią dėl būdo, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teisės į žemę natūra, ekvivalentine natūra arba atitinkamai kompensuojant ir savo valios iki 2003 m. balandžio 1 d. raštu nepakeitė. Iš byloje esančių dokumentų spręstina, kad A. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. buvo žinoma, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra negalimas, nes buvo pasiūlytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra ir A. G. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2343 įrašytas į eilę gauti neatlygintinai žemės sklypą Palangos mieste (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais A. G. eilė buvo tikslinama 2001 01 29, 2003 07 242005 02 03, 2005 08 12, 2005 11 09, 2006 03 17, 2006 07 27, 2007 04 11, 2007 09 11, 2008 02 27, 2008 07 15. Šių įsakymų nei A. G. nei teisių perėmėja S. J. G. neginčijo, tai yra sutiko su vienu iš A. G. nuosavybės teisių grąžinimo būdu- ekvivalentine natūra.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjos S. J. G. (A. G. teisių perėmėjos) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.