Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., D. J., I. V. L., R. R., E. B. ir A. B. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymų, santuokos liudijimo, mirties liudijimo) matyti, kad pareiškėjas S. S. ir J. S. (mirusi (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, suinteresuoti asmenys D. J. ir G. S. yra jų vaikai. Palikėja J. S. turėjo dar vieną sūnų E. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti E. B. vaikai I. V. L., R. R., E. B. ir A. B. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2021 m. liepos 21 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Mainų sutarties pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Sąskaitos ir jų apmokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties mokėjo už į butą, esantį (duomenys neskelbtini). tiekiamą šilumą, vandenį, komunalinių atliekų tvarkymą. Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2022 m. spalio 19 d. išdavė pareiškėjui nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad dėl J. S. palikimo priėmimo po jos mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjo S. S. pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. S. po sutuoktinės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau iki šios dienos gyvena likusiame bute, jį prižiūri, tvarko ir moka komunalinius mokesčius. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. S. su palikėjos J. S. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 24,29 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai J. S. priklausiusį turtą.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,29 Eur (dvidešimt keturių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.