Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. A. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad R. C. jų bendriems draugams pasakė, kad jį nori sumušti. Jis pradėjo aiškintis, kodėl R taip pasakė, nes jis nenorėjo problemų, todėl R parašė žinutę, vyko susirašinėjimas, R jam grasino, kad jį sumuš, sakė, kad „padės į vietą“. Jis norėjo R paaiškinti, kad nereikia pyktis. Porą dienų jis nėjo į mokyklą, nes nenorėjo konflikto, matė iš SMS žinučių, kad R gali jį sumušti. Tą dieną jis su I. R. atvažiavo į mokyklą, pamatė stovintį R ir šio draugus. Ten buvo daug žmonių, visas veiksmas vyko kieme, prie mokyklos kampo, mokytojų nebuvo. Jis su I priėjo, R. C. apspjovė I, nes I jį gynė, R trenkė I per veidą, tada I paėmė C už rankų, o jis pasiėmė peilį, dūrė vieną kartą R į sėdmenis ir pabėgo. Peilį jis turėjo kišenėje, tą kartą turėjo peilį dėl savigynos, šiaip peilio nesinešioja. Ne tik jis turėjo peilį, R irgi turėjo peilį, kurį išsitraukė iš vidinės kišenės. Jis pirmas išsitraukė peilį ir dūrė R, tada peilį išsitraukė R ir sakė: „nori peiliais, einam peiliais“. Po visko draugai iš jų atėmė peilius, Š atėmė iš jo, kas atėmė iš R – nežino. Kitais veiksmais gintis neišėjo, ten buvo daug R draugų, juos jis pažinojo. Kada į įvykio vietą atėjo mokytojai, nežino, nes tuo metu jau buvo pabėgęs. Viskas vyko pertraukos metu, prie pat mokyklos kampo. Kai jis įdūrė R, R nuėjo į mokyklą, parbėgo atgal iš mokyklos, pribėgo prie jo ir pradėjo jį spardyti, tai matė I. R.. Po to buvo susitikę su R, daug nešnekėjo, pasisveikino ir tiek, dabar išvis nebendrauja. Anksčiau bendraudavo, buvo tiesiog pažįstami, lankė vieną mokyklą. Žino, kad yra civilinis ieškinys, man o, kad reikėtų atlyginti 35,56 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai, 30 eurų už suplėšytas kelnes, 20 eurų už pirktus vaistus, bet moralinė žala 2000 eurų yra per didelė. Šiuo metu yra socializacijos centre, jis yra vaikų globos namų auklėtinis, nes jo tėvas miręs, mama yra alkoholikė. Iš globos namų į socializacijos centrą papuolė dėl narkotikų vartojimo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir nori pradėti naują gyvenimą, ateityje negalvoja spręsti konfliktų peiliu, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, atlygins žalą.

Nukentėjusysis liudytojas R. C. nurodė, kad rašinėjo M. A. žinutes dėl to, kad prie jo draugų jį pavadino „ožiu“. Draugai jam tai pasakė. Jis rašė, kad sumuš, bet nerašė, kad užmuš. M atėjo prie mokyklos kampo su I, jis spjovė I į veidą, tada ji paėmė jį už rankų, o M jam įdūrė. Jis pats to nepajuto, bet jam draugai pasakė, kad įdūrė. Prie mokyklos buvo apie 8 žmonės, gal mažiau, anksčiau pažinojo I, kaip pažįstamą. Spjovė, nes I jį pravardžiavo, kai susitiko, vadino jį „gaidžiu, lopu“, o tuo metu M nieko nedarė, tik stovėjo. I jį paėmė už rankų ir sakė: „baik, baik“, tada M jam įdūrė. Kai M įdūrė, nejuto, po kokios minutės, kai jie nuėjo nuo jo, draugas jam pasakė, kad jam įdūrė. Po viso įvykio M trenkė, praėjus apie 10 min., gal daugiau. Susinervino ir trenkė 3 smūgius į veidą. Kai trenkė M, šis pabėgo. Pas jį buvo peilis, bet nesinaudojo juo. Peilis buvo nedidelis, nesulenkiamas, šiaip nešiojosi, dabar nebesinešioja. Tą dieną nebuvo priežasties neštis peilį. Kai trenkė M, išėjo mokytojai iš mokyklos, jie pamatė jį ir sakė: „kvieskite greitąją“, bet greitąją iškvietė ne mokytojai, o jo draugai. Kelnės buvo sugadintos, suplėšytos, buvo peilio dydžio skylė, tos kelnės dabar namuose turbūt. Tepė kažkokį tepalą, gėrė raminamuosius, kuriuos išrašė daktaras, buvo pas gydytoją. Moralinė žala buvo padaryta tuo, kad jam skaudėdavo koją, nutirpdavo 5-10 sekundžių, dabar nebe taip tirpsta, bet kartais skauda. Pas gydytoją nevaikšto dėl tirpstančios kojos. Po to su M nekalbėjo. Konfliktas galėjo kilti dėl to, kad jis apspjovė I. Mokykloje yra socialinis darbuotojas, kuris sprendžia konfliktus, tačiau į jį jie nesikreipė. Nežino ar M jo bijojo, manė, kad nebijo, buvo draugai. Apspjovė merginą, nes ji jį išvadino visokiais žodžiais. Gal ir gynė M. I., nevertina šito, nesupranta. M matė, kad jis turi rankoje peilį, kai jis peilį išsitraukė. Jo sesė ištraukė peilį iš jo rankos, jis peiliu nebūtų dūręs M. Sesė viską matė, ji atėjo po to dūrio, jo sesės vardas A.

Liudytoja, civilinė ieškovė S. C. nurodė, kad matė žinutes, kurias rašė tiek R, tiek M, abu rašė įvairius grasinimus vienas kitam. Ji liepė liautis, nes abu buvo draugai, M ateidavo pas juos į namus. Tą dieną R išėjo į mokyklą, po to vyresnė dukra A jai paskambino ir pasakė, kad jis sužalotas peiliu. Ši sakė, kad R visas kraujuotas, kad jam M dūrė. Jai paskambino mokytoja ir klausė: „ką daryti?“, ji liepė kviesti greitąją. Sužinojo, kad R peilį turi jau po to įvykio, matė, kad namuose trūksta peilio. R jai aiškino, kad peilį pasiėmė apsiginti. Kelnių, kurios buvo sugadintos, pirkimo čekio neturi, turi tik nuotraukas, kelnės buvo neseniai pirktos, naujos, mokėjo 25 eurus, 5 eurus kainavo apatinės kelnaitės, kurios buvo sugadintos. Vaistų kvitukus turi, sūnų vežė kelis kartus į klinikas pirmyn ir atgal, į 20 eurų sumą įskaičiavo ir vaistų pirkimą ir vežiojimą. Sūnus jautė skausmus, verkė, dar iki dabar jaučia pasekmes, skausmą, yra randas. Šiuo metu vaikšto pas šeimos daktarą, buvo pas chirurgą, pastarasis sakė, kad yra pažeisti raumenys, pasekmės liks visam gyvenimui. Galės pateikti išrašus iš gydytojų, nes viskas yra ligos istorijoje. Buvo pas psichiatrą, išrašė raminamuosius, R pasidarė nervingas.

Civilinis atsakovas P. V. nurodė, kad dirba Kauno vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ teisininku. Kai buvo įvykis, kaltinamasis buvo pas juos įstaigoje. Kauno teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir mano, kad reikėtų atlyginti, o dėl nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pareikšto civilinio ieškinio, tai mano, kad turtinė žala kol kas nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, įsigijimo dokumentais, o neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. Neturtinė žala, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, turėtų būti apie 200-300 eurų.

Liudytojas R. M. nurodė, kad buvo rytas, jis su R ėjo parūkyti, tada atėjo I ir M, prasidėjo peštynės. Kai atėjo I, R, I, M pradėjo „koliotis“, bet dėl ko „koliojosi“, nežino. Neatsimena, kuris pirmas ką pasakė. Pažįsta tuos vaikus: I, R, M. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 metų kovo mėn. pradėjo mokytis Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ten mokosi iki dabar. 2016 m. pavasarį, tiksliai dienos pasakyti negali, rytą per vieną pamoką buvo mokyklos kieme, ten rūkė. Kartu su R. C. ir R, pavardės nežino, buvo ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jiems rūkant, prie jų priėjo I ir M. A.. R spjovė ant I, tada I suėmė R už rankų o M. A. tuo metu bėgiojo R už nugaros ir mosikavo peiliu. Matė, kaip M dūrė R į sėdmenį ir iš pradžių nesuprato, kad padūrė, tik po to kai pradėjo bėgti kraujas, suprato, kad R padūrė. Tuo metu prie jų kieme atsirado daug žmonių, visi klausinėjo kas atsitiko, tada mokyklos pavaduotoja iškvietė policiją ir greitąją. Kas atėmė peilį iš M, jis neprisimena, bet peilį išmetė į konteinerį trečias vaikinas, kuris buvo kartu su jais, nes atvykus policijos pareigūnams vaikinas jiems pasakė, kad peilį išmetė. Atvykus policijos pareigūnams, M jau nebuvo, šis jau buvo pabėgęs. Pareigūnai peilį surado, kas jiems parodė kur peilis yra, jis nežino. Po to kai išvažiavo policija ir greitoji, jie visi grįžo į mokyklą. M jo klasės mokinys, bet apie jį nieko pasakyti negali, nes jo mokykloje nebūna (1 t., b. l. 56-57).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad R spjovė ant I, tarp jų anksčiau buvo konfliktas. Ką sakė I, kai priėjo, neatsimena. Matė, kad M turėjo peilį. R nesureagavo, kai Iveta jį paėmė už rankų, šis bandė išsilaisvinti iš I rankų. Tuo metu buvo pertrauka ir visi išėjo į kiemą. Apklausoje minima ,,I, I, I“, tai galėtų būti I. R.. Iš pradžių jie buvo keturiese, po to atsirado daugiau moksleivių. Nukentėjęs kruvinas stovėjo kieme, visi buvo pasimetę, jis taip pat buvo pasimetęs. Po konflikto nematė ar R. C. turi peilį.

Liudytojas R. J. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį iš matymo, nes mokosi vienoje mokykloje. Jis atėjo vėliau, kai visi buvo kieme, tada kaltinamojo jau nebebuvo, buvo greitoji, policija ir kiti mokiniai, Ruslanas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 8 klasės pradėjo mokytis Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ten mokosi iki dabar. 2016 m. pavasarį, tiksliai dienos pasakyti negali, girdėjo tokį įvykį, kad mokyklos kieme peiliu buvo subadytas R. C., šis mokėsi tuo metu 8-oje klasėje. Kas R įdūrė, jis negirdėjo, pats įvykio nematė, į kiemą atėjo jau po įvykio, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, todėl mano, kad visi pagalvojo, kad jis matė įvykį (1 t., b. l. 49).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad neatsimena ar įvykis įvyko per pertrauką, ar pamokų metu. Tuo metu, kai buvo policija ir greitoji, buvo mokytojai.

Liudytojas H. B. nurodė, kad su R buvo mokykloje ir tik po to atėjo į kiemą. Matė, kad R kraujuoja, šis jo mano klasiokas. M nematė. R kraujavo iš sėdmenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus.

Liudytojas H. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai dienos pasakyti negali, taip pat negali pasakyti kada: ar per pertrauką, ar per pamoką, buvo mokyklos kieme, kartu su juo buvo R. C., Š. K.. Daugiau kas buvo kieme, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jiems rūkant, prie jų priėjo M. A. su I. R.. I, atėjusi prie R, suėmė šį už rankų ir laikė, o M tuo metu šokinėjo aplink juos ir paskui netikėtai dūrė peiliu R į užpakalį. Kad dūrė peiliu suprato tik po to, kai R atsisuko ir šiam iš užpakalio bėgo kraujas, tada ir suprato, kad buvo durta. M dar kažką su jais pakalbėjo ir pasišalino. Peilį iš M atėmė Š ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Ką darė I tuo metu, nežino. Jie paskui laukė atvykstant policijos pareigūnų ir greitosios med. pagalbos, atvykus policijos pareigūnams, Š jiems pasakė, kad peilį išmetė į konteinerį. Atvykusi greitoji med. pagalba išsivežė R, o jie grįžo į mokyklą. M daugiau tą dieną mokykloje nepasirodė (1 t., b. l. 52).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie atėjo iš mokyklos, nerūkė su R, tada melavo, nors ir pasirašė, kad nemeluoja. Nelabai atsimena, ar I ėmė R už rankų. Nežino, ar prieš tai kažką darė R. I.. Nematė, kas peilį išmetė į šiukšlinę, nežino, kodėl melavo. Po įvykio toliau vyko pamokos, matė, kaip atvyko policija ir greitoji, mokykloje nesutriko nei mokytojų darbo grafikas, nei pamokų laikas, jam taip atrodo.

Liudytoja A. S. nurodė, kad paties įvykio nematė, atėjusi pamatė, kad jos brolis kruvinas, po to skambino tėvams, atėjo mokytojai, atvažiavo tėvai, greitoji ir išsivežė brolį. Nematė, kad brolis turėtų peilį, neėmė peilio iš brolio rankų. Pažįsta kaltinamąjį, jie buvo bendraklasiais. Nežino, kas vyko tarp jos brolio ir kaltinamojo, jie anksčiau bendraudavo. I pažįsta, kaip buvusią bendraklasę, bendraudavo tarpusavyje. Kai atėjo į įvykio vietą, buvo žmonių grupelė, mokytojai buvo atėję, visi aplinkiniai buvo šokiruoti, nes peiliu padūrė žmogų. Jos brolis pergyveno, gėrė vaistus. Po įvykio, sudavė vieną smūgį M už brolį.

Liudytoja I. R. nurodė, kad M gyveno prieš ją, jie labai gerai sutardavo, jis ateidavo pas ją ir jie kartu važiuodavo į mokyklą. Vieną rytą jis atėjo ir jai pasakė, kad R jam rašo grasinančias žinutes. M vieną dieną nenuvažiavo į mokyklą, po to ji parašė R, kad šis negąsdintų M, bet R pradėjo jai grasinti, sakė, kad ją sumuš. M ji sakė, kad šis nebijotų. Į mokyklą jie nuvažiavo kitą dieną, nuėjo už mokyklos kampo, ten visi stovėjo lauke ir rūkė. Ji su M pradėjome eiti link jų, nesitikėjo nieko blogo, galvojo, kad išsiaiškins. Priėjus, ji su visais pasisveikino ir juoko forma pavadino R ,,ereliu“. R griebė ją už gerklės, ji jį bandė nustumti, R jai sudavė porą smūgių į veidą, jie susistumdė, R griebė ją už rankų, tada ir ji griebė R už rankų, M išsitraukė peilį. R, pamatęs peilį, irgi išsitraukė peilį ir sakė: „jeigu tu su peiliu šoki ir aš su peiliu šoksiu“. Ji laikė R rankas, kad šis nieko nepadarytų M, nespėjo susigaudyti, kaip viskas įvyko, nepastebėjo, kaip M įdūrė R. Visa tai gavos todėl, kad M ją gynė. Po to R nuėjo į mokyklą, ji su M ėjo link mokyklos, kai išėjo A, kuri sudavė smūgius M, tada M pabėgo. Visas šis pyktis buvo todėl, kad R. M. draugo draugas pasakė, kad M. R. pavadino ,,gaidžiu“. Tada prasidėjo grasinančios žinutės, M taip pat kažką atrašė, vyko apsižodžiavimai, prasidėjo grasinimai. Kai ji parašė R žinutę, kad negąsdintų, tada prasidėjo grasinimai jai. Kai ji pavadino R ,,ereliu“, šis spjovė į ją, ji jam sakė: „ką tu čia darai?“, tada R griebė ją už gerklės. Kiti tai matė, ten stovėjo Š, E, dar R bendraklasių, šiaip kiti iš mokyklos. Dėl to, kad buvo sumušta, niekur nesikreipė, galvojo, kad išsiaiškins ramiai, kaip visada, kai visi susėda pas psichologę ir išsiaiškina, susitaiko. Nematė, kur buvo peilis pas M, R išsitraukė peilį iš vidinės striukės kišenės. Kai M pabėgo, R buvo labai susinervinęs, jis dar kartą puolė ją mušti, budintis mokytojas traukė R nuo jos. Jos mama, važiuodama troleibusu, pamatė, kaip ją mušė, išlipo iš troleibuso ir liepė jai važiuoti namo.

Liudytojas Š. K. nurodė, kad tą dieną stovėjo prie mokyklos su R. C., matė, kaip atėjo I ir M. R apsižodžiavo su I, matė, kaip M šokinėjo su peiliu, įdūrė R, šiam bėgo kraujas. Jis atėmė iš M peilį ir išmetė į konteinerį, pasakė pareigūnams, kur padėjo peilį. Nematė, ar pas R buvo peilis. Jie stovėjo keturiese: jis, R, E ir dar kažkas. Jam atrodo, kad viskas vyko per pertrauką. Policiją iškvietė mokytojai.

Liudytojas Š. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. pavasarį, dienos tikslios pasakyti negali, rytą, per pertrauką, buvo kieme su R. C. ir R, pavardės nežino. Jie stovėjo prie mokyklos ir rūkė. Jiems stovint, prie jų priėjo M. A. ir I. R.. R susistumdė su I, tuo metu M pradėjo šokinėti su peiliu aplink R. Jie net nepastebėjo, kuriuo metu M įdūrė peiliu R. I tuo metu kažką rėkavo ant R. Kai pamatė, kad R bėga kraujas, atėjo prie M ir atėmė peilį, kurį išmetė į šiukšlių konteinerį. Paskui atvažiavo R tėvas, greitoji ir policininkai. Dar neatvykus R tėvui, R sudavė M tris smūgius, po ko M pabėgo. Pareigūnai peilį surado. I tuo metu, kai M dūrė R, laikė R už rankų, po dūrio ji pabėgo į mokyklą (1 t., b. l. 45).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad R su I apsižodžiavo, nesistumdė. R trenkė M tris smūgius, kai buvo įdurta.

Liudytojas E. S. nurodė, kad jo įvykio metu nebuvo, jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas.

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio metu, kuris įvyko 2016 m., mėnesio neprisimena, buvo klasėje. Išėjęs į kiemą per pertrauką, iš kitų ten buvusių mokinių sužinojo, kad R „šoko“ ant I, nes turėjo eiti muštis su M, o I norėjo užstoti M, tada R trenkė I per veidą. Po to M šoko iš už I ir dūrė „R“. Pats įvykio nematė, tai jam papasakojo kiti mokiniai. Jam išėjus į kiemą, jis pats nematė nei I, nei M, nei R (1 t., b. l. 65).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-03-31 apie 10 val., jai dirbant Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje soc. darbuotoja, paskambino pavaduotoja ugdymui L. Š. ir pasakė, kad greičiau eitų į gimnazijos kiemą, nes vyksta konfliktas tarp mokinių. Ji su budinčiu administratoriumi M. B. išėjo į gimnazijos kiemą ir pamatė stovinčius 8 – 10 klasės moksleivius. Jai priėjus ir pasiteiravus kas čia įvyko, niekas jai nieko neaiškino ir vijo šalin. Ji pamatė nueinantį ir verkiantį R. C., šis bendrauti nenorėjo. Ji priėjo prie R. C. sesers A. S. ir ši pasakė, kad M. A. peiliu sužalojo jos brolį. Ji pasikvietė, kad prie jos prieitų M. V. ir I. R.. I pasakė, kad R. C. jai į MRT rašinėjo grasinančias žinutes ir šiandien, jiems rūkant šalia mokyklos, R. C. ją puolė mušti, jiems besistumdant, prie jų priėjo M. A. ir peiliu įdūrė į sėdmenį. Sužinojusi visas aplinkybes ir matydama, kad R. C. kraujuoja, ji apie tai informavo policijos pareigūnus (1 t., b. l. 42-43).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-31 apie 10.04 val. buvo gautas pranešimas iš A. K., kad sukonfliktavo apie 10 vaikų, kurie yra 8-9 klasių moksleiviai. Konflikto metu buvo panaudotas peilis, sužeistas vienas iš moksleivių. Išsiaiškinta, kad buvo sužalotas R. C., kurį peiliu sužalojo M. A. (1 t., b. l. 6).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-31 apie 9.15 val. po pirmos pamokos per pertrauką gimnazijos skyriaus kieme įvyko konfliktas tarp II gimnazijos klasės mokinio M. A. ir 8 AJ klasės mokinio R. C.. Buvo iškviesta policija ir greitoji, nes R. C. šlubavo, o mokiniai rėkė, kad jam buvo durta peiliu ir pataikyta į koją (1 t., b. l. 19).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti R. C. įvykio metu vilkėti rūbai ir peilis, rastas įvykio vietoje. Kelnėse, kairėje pusėje, sėdmenų srityje matyti 2 cm kelnių įplyšimas, t. y. galimai durtinė skylė, vidinėje kelnių pusėje matyti sukrešėjusio kraujo dėmės. Apžiūrint apatines kelnaites, matyti 2 cm įplyšimas, t. y. galimai durtinė skylė, matosi gausi sukrešėjusio kraujo dėmė. Apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris yra 19,5 cm ilgio, matuojant nuo smaigalio iki rankenos viršūnės, geležtė yra 8,5 cm ilgio (1 t., b. l. 26-29).