- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-969-520/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. ir atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. M. ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, turto padalijimo (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja T. M., E. M., Ž. B., UAB „Kartonas“, Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Lateko lizingas“, byloje išvadą teikiančia institucija dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. 2008-12-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį vėliau patikslino ir prašė jos ir atsakovo D. M. 1986-06-21 įregistruotą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja; sūnui T. M. iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 550 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (2012-01-27) ir iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą (2013-06-30), lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jai; padalyti santuokoje įgytą turtą: 9 400 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, 14 200 Lt vertės, esančio tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), ½ 815 Lt vertės pastato – tvarto, esančio tuo pačiu adresu, 459 Lt vertės J. M. firmą padalyti šalims lygiomis dalimis, buitinę virtuvės techniką – elektrinę viryklę su kaitlente ir orkaite ir gartraukį priteisti jai, o iš jos atsakovui priteisti 550 Lt piniginę kompensaciją; kreditorinius įsipareigojimus padalyti taip: 14 306 Lt skolą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pripažinti asmenine jos skola, 6 000 Lt skolą Ž. B. pripažinti asmenine atsakovo skola, 180 000 Lt skolą ir 36 000 Lt palūkanų Nordea bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pripažinti solidaria sutuoktinių (abiejų šalių) skola, padalyti 11 135 Lt skolą UAB „Kartonas“, 4 732 Lt skolą UAB „Žaibo ratas Vilnius“ lygiomis dalimis, t.y. po 7 933,50 Lt abiem šalims; priteisti iš atsakovo D. M. T. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-12-31, viso 13 200 Lt, kurį priteisti nekilnojamuoju turtu – ½ žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, 14 200 Lt vertės, esančio tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) dalimi, ½ 815 Lt vertės pastato – tvarto, esančio tuo pačiu adresu, dalimi, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 213 Lt piniginę kompensaciją; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2006-11-22 ir išėjo gyventi pas kitą moterį, todėl santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, nelojalumo sutuoktinei. Atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino. Atsakovui palikus šeimą, jai prireikė medikų ir psichologų pagalbos, dėl nervinės įtampos susirgo, sumažėjo darbingumas. Šeimą atsakovas paliko su didžiulėmis skolomis, šeima nesirūpino, neteikė sūnui T. materialinio išlaikymo. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi sūnus gyvena su ja. Sūnui išlaikyti reikalinga suma per mėnesį, atsižvelgus į sūnaus poreikius – papildomai mokosi matematikos ir anglų kalbos (valanda kainuoja 30 Lt), lanko teniso treniruotes VšĮ „Teniso akademija“ (lanko nuo 2000 m., vieno mėnesio treniruočių kaina 1 050 Lt), teniso sportinei aprangai ir avalynei, raketėms būtinos išlaidos, - iš tėvo pusės turėtų sudaryti 550 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės (2012-01-27) ir iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą (2013-06-30). Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 13 200 Lt už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-12-31, išlaikymo įsiskolinimą priteisiant nekilnojamuoju turtu, iš ieškovės priteisiant atsakovui 993 Lt piniginę kompensaciją. Žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ir jos vardu registruota įmonė dalytini lygiomis dalimis, automobiliu naudojasi atsakovas, todėl automobilis turi būti priteistas atsakovui. J. M. firmos įsipareigojimai tretiesiems asmenims UAB „Kartonas“ (11 135 Lt) ir UAB „Žaibo ratas Vilnius“ (4 732 Lt) turi būti padalyti lygiomis dalimis abiem šalims, nes šeimos turtas neatskirtas nuo įmonės turto, šios skolos atsirado dėl įmonės veiklos ir nebuvo būtinos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl jos yra bendrosios dalinės sutuoktinių prievolės ir turi būti padalytos lygiomis dalimis, skola Nordea bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (180 000 Lt skola ir 36 000 Lt palūkanų) turi būti pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių skola, o įsipareigojimai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (14 306 Lt) po santuokos nutraukimo laikytina ieškovės asmenine skola, o 6 000 Lt skola Ž. B. – asmenine atsakovo skola.
Atsakovas D. M. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 1994-01-27, gyvenamąją vietą nustatyti su motina; iš jo sūnui išlaikyti priteisti periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį, ieškovę skiriant sūnui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; santuokoje įgytą turtą padalyti taip – jam priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, kurių vidutinė rinkos vertė yra 50 000 Lt, ieškovei priteisiant išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VLI5091601P (2005-09-16) įgytą virtuvės buitinę techniką, 6 535,80 Lt vertės; UAB „Lateko lizingas” išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 706612222 (2006-12-22) įgytus baldus, 6 999 Lt vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės; J. M. firmą, ir 20 000 Lt piniginę kompensaciją už jam paliekamą didesnės vertės turtą; nustatyti, kad 20 000 Lt piniginę kompensaciją jis ieškovei išmoka per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, UAB „Lateko lizingas”, Sampo bankui, UAB „Kartonas“, UAB „Citadele lizingas ir faktoringas“ po santuokos nutraukimo palikti ieškovei, o kreditorinius įsipareigojimus Ž. B. po santuokos nutraukimo palikti jam. Nurodė, kad dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai – ieškovė nuolat keldavo konfliktus, žemindavo jį vaikų akivaizdoje, 2006 m. gruodžio mėnesį pradėjo važinėti į Druskininkus – išvažiuodavo iš namų ilgam laikui, kaip paaiškėjo vėliau, ten ketino atidaryti įmonės filialą, faktiškai nuo to laiko sutuoktiniai nebegyveno santuokinio gyvenimo, ieškovė pradėjo reikalauti, kad jis išeitų. 2008 m. jis išėjo iš namų. Sūnui T. išlaikyti gali teikti tik periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį. Turtą prašo padalyti pagal jo pasiūlytą variantą, kadangi baldai ir virtuvės buitinė technika yra bute, kuriame gyvena ieškovė, automobilis registruotas ieškovės vardu ir juo važinėja ieškovė, jis dažnai vyksta į sodybą, ją prižiūri ir šiuo turtu naudojasi, todėl prašo jam priteisti žemės sklypą su ½ statinių dalimi, priteisiant iš jo ieškovei 20 000 Lt piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. santuoką, įregistruotą 1986-06-21 tarp D. M. ir J. M., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei J. M. paliko santuokinę pavardę – M., nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 1994-01-27, gyvenamąją vietą nustatė su motina J. M., priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 550 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2008-12-19) iki sūnaus T. M. pilnametytės, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo D. M. 12 062,10 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui T. M. už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, po santuokos nutraukimo atsakovui D. M. nuosavybės teise priteisė turtą: 0,1484 ha žemės sklypą, ½ pastato – gyvenamojo namo, ir ½ ūkinio pastato – tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei J. M. priteisė J. M. firmą, automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės buitinę techniką, baldus, iš atsakovo ieškovei priteisė 20 000 Lt piniginę kompensaciją, kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo paskirstė taip: J. M. po santuokos nutraukimo tenka asmeninė prievolė įvykdyti visus iš 2006-12-22 su UAB „Lateko lizingas“ sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 70661222, pagal 2009-04-08 sprendimą UAB „Kartonas“ ir 2010-04-15 sprendimą UAB „Žaibo ratas Vilnius“ kylančius įsipareigojimus, sumokėti skolą UAB „Citadele lizingas ir faktoringas“; D. M. po santuokos nutraukimo tenka asmeninė prievolė įvykdyti visus iš 2009-02-09 su Ž. B. sudarytos paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus; J. M. ir D. M. po santuokos nutraukimo tenka solidarioji prievolė įvykdyti visus iš 2008-07-09 su Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sutarties Nr. LL/08/07/32J, sudarytos su J. M., ir 2009-07-09 laidavimo sutarties Nr. LL/08/07/33J, sudarytos su D. M., kylančius įsipareigojimus. Teismas, ištyręs įrodymus, padarė išvadą, kad aplinkybių, numatytų CK 360 str. 3 d., byloje nenustatyta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis sūnumis, šeimos gerove bei šeimos išsaugojimu. Kadangi teismas konstatavo, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, į tai, kad šalių sūnus turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su papildoma užklasine veikla (teniso treniruotės), pastangų, skirtų siekti geresnių mokymosi rezultatų, išlaidomis, vaiko amžių, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, CK 3.192 str. 3 d., padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti didesnį nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, t. y. po 550 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, laikė įrodyta tai, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas nebuvo teikiamas, kad iš atsakovo sūnui priteistinas 12 062,10 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19, išlaikymo mėnesinę sumą skaičiuojant pagal atskiru laikotarpiu nustatytą minimalią mėnesinę algą, pridedant po 150 Lt išlaidų teniso užsiėmimams ir užklasiniams mokymams. Teismas, susipažinęs su teismui šalių pateiktais rašytiniais įrodymais dėl turto verčių, savo argumentus dėl dalytino turto vertės grindė atsakovo pateiktais paaiškinimais, kadangi jie atitinka ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis CK 3.119 str., remdamasis atsakovo pateiktų paaiškinimų pagrindu nurodytomis dalytino turto vertėmis, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl turto, padalijo santuokoje įgytą turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai kaip šeima kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2006-11-22, padarė išvadą, jog šalių skyrium prisiimti turtiniai įsipareigojimai pagal sutartis buvo atlikti po to, kai šalys kartu nebegyveno, sandorių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl padarė išvadą, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam asmeniškai iš sutuoktinių pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, jog įsipareigojimai tretiesiems asmenims UAB „Lateko lizingas“, UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“ yra ne ieškovės įsipareigojimai, o J. M. firmos įsipareigojimai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2008-07-09, gyvendama skyrium su atsakovu, su Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarė kredito sutartį dėl 180 000 Lt kredito, kad įsipareigojimams pagal šią sutartį įvykdyti, laidavo skyrium gyvenantis sutuoktinis, padarė išvadą, jog pagal šią sutartį abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės valstybei priteisė 1 143,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteisė 528,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas papildomą sprendimą priėmė, kadangi sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos nepriteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo yra nepagrįsta, neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Pagal CK 3.60 str. 3 d. jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina yra pagal įstatymą preziumuojami faktai ir dalyvaujantis byloje asmuo atleidžiamas nuo pareigos juos įrodinėti. Atsakovas ir pats pripažino, kad daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima, nes 2009-10-22 teismo posėdžio metu patvirtino, kad „vaikui išlaikymo neteikiau, dabar su vaiku nebendrauju ir visą laiką nebendravau”, „kai išsituoksime, tada bus santykiai normalūs su vaiku“. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus šioje byloje, minėtų teisės normų netaikė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgos, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas privalėjo pripažinti, kad santuoka iširo dėl D. M. kaltės, o jai priteisti padarytą neturtinę žalą. Teismas neteisingai sudarė dalijamo turto balansą, todėl neteisingai ir nepagrįstai nustatė dalytino turto vertę (žemės sklypo ir jame esančių statinių vidutinę rinkos kainą). Žemės bei statinių rinkos vertės yra nustatytos VĮ Registrų centro 2002-02-01 masinio vertinimo būdu bei žemės verčių žemėlapiais. Šio įvertinimo atsakovas nenuginčijo. Teismas žemės sklypą, ½ gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis nutarė natūra priteisti atsakovui, kadangi atsakovas dažnai vyksta į sodybą, kur žvejoja, prižiūri sodybą, ja rūpinasi, remontuoja. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja jos ir nepilnamečio sūnaus turtiniams interesams, teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į nepilnamečio sūnaus turtinius interesus, o ne į atsakovo žvejybos ar kitus jo pomėgius. Atsakovas nuo 2006-12-01 yra įsiskolinęs už sūnaus išlaikymą 12 062,10 Lt. Jai priteisus žemės sklypą, ½ gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis, būtų užtikrinti jos sūnaus turtiniai interesai. Sklypas ir nekilnojamasis turtas jai reikalingas ne žvejoti ar jame iškylauti, o tam, kad, jį pardavus, gautomis lėšomis būtų atlygintas įsiskolinimas ir taip sudarytos sąlygos išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismas, paskirstydamas kreditorinius įsipareigojimus, jai po santuokos nutraukimo pripažino asmenine prievole įvykdyti visus iš 2006-12-22 su UAB „Lateko lizingas” sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 70661222 kylančius įsipareigojimus. Teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. reikalavimus, kadangi, pateikdama galutinį patikslintą ieškinį, ji atsisakė pradinio reikalavimo pripažinti 2 184,30 Lt jos asmenine skola UAB „Lateko lizingas”, nes bylos nagrinėjimo metu skolą grąžino. Nesant reikalavimo, teismas negalėjo pripažinti asmenine prievole buvusią skolą. Teismas nepagrįstai jos asmenine skola pripažino J. M. firmos 11 135 Lt skolą UAB „Kartonas” ir 4 732 Lt skolą UAB „Žaibo ratas Vilnius”, kadangi tokiu būdu paskirstydamas skolas teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad prievolės, atsiradusios iš įmonės veiklos, yra ne solidariosios, o bendrosios dalinės sutuoktinių prievolės ir jos turi būti padalytos lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Teismas sprendime nepasisakė apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 12 062,10 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui T. M. priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. M. po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendro turto padalijimo, jį papildant, kad jam natūra priteisiamas 0,1484 ha ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 000 Lt; ½ dalis gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė 9 850 Lt, ir ½ dalis tvarto, kurio vidutinė rinkos vertė 815 Lt, esantys (duomenys neskelbtini), o J. M. natūra priteisiama „Siemens” dujinė kaitlentė, indaplovė, elektrinė orkaitė ir bėgeliai orkaitei, „Esco euro” elektrinė viryklė, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 6 535,80 Lt; baldai, kurių vidutinė rinkos vertė 6 999 Lt; J. M. firma, kurios vidutinė rinkos vertė 459 Lt, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 20 000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo ir priteisti iš jo J. M. 2 835,60 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti ieškovės turtinę padėtį ir jos gaunamas (negaunamas) pajamas bei neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas bei jo pasiryžimą mokėti pusę vaikui reikalingo išlaikymo, nenustatė šalių vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingos išlaikymo sumos, neįvertino aplinkybės, kad ieškovei vaiką padėdavo išlaikyti kiti asmenys (ieškovės motina, šalių pilnametis sūnus, liudytoja G. U.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Teismas nustatė, jog nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19 jis neteikė vaikui jokio išlaikymo, tačiau teismo išvada yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė įvertinti atsakovo paaiškinimus kaip savarankišką įrodinėjimo priemonę. Jis minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui (duodavo grynaisiais pinigais, apmokėjo interneto paslaugas, sumokėjo antstoliui už įgytus baldus ir t. t.). Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. sausio iki teismo sprendimo priėmimo prievolę išlaikyti T. M. už šalis vykdė tretieji asmenys, kurie ir gali pareikalauti iš jo jos įvykdymo, tačiau toks reikalavimas (tarpusavio įsiskolinimas) nėra šeimos bylos dalykas, todėl iš jo vaikui išlaikymo įsiskolinimas negalėjo būti priteisiamas. Automobilis (duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realiai neegzistuoja, t. y. nėra nei vienos šalies valdomas ir naudojamas, todėl šioje byloje minėtas automobilis pagal CK 3.118 str. 1 d. neįtrauktinas į šalių bendro turto balansą. Nustatant šalių bendro nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, teismas turėjo būti aktyvus ir, nustatydamas šalių bendro nekilnojamojo turto vertę, vadovautis oficialiais rašytiniais įrodymais, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, o tai sudarė prielaidas sprendimo dalies dėl šalių bendro turto neteisėtumui. Jis ir ieškovė santuokoje įgijo bendro turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 33 658,80 Lt. Kadangi byloje pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra, todėl kiekvienai šaliai turi atitekti po 16 829,40 Lt vidutinės rinkos vertės bendro turto. Jis sutinka su teismo sprendimu šalims natūra priteistu turtu, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini) nes jis neįtrauktinas į bendro turto balansą.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė iškreipia ir savaip interpretuoja jo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad jis patvirtina, jog neturėjo galimybės teikti išlaikymą vaikui tik iškėlus bylą teisme 2009 m. sausio mėn. Jis su ieškove kartu negyvena nuo 2008 m., tačiau jis nuolat rūpinosi vaikais, teikė jiems išlaikymą. Kadangi ieškovė nuolat buvo skolinga įvairiems kreditoriams, su kuriais laiku neatsiskaitydavo, buvo areštuota jos atsiskaitomoji sąskaita ir jų nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymą ieškovės prašymu jis teikė pinigais. Jis perduodavo ieškovei po 500-600 Lt. Be to, iki 2008 m. lapkričio mėn. niekur nedirbo ir pilnametis sūnus L. M., todėl dalis pinigų buvo skiriama ir jam. Jis rūpinosi šeima, kentėjo ieškovės nuolatinius konfliktus, keliamus nepilnamečio vaiko akivaizdoje, užgauliojimus ir pan., todėl ieškovės argumentai apie tai, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad jis nesirūpina šeima, yra nepagrįsti. Ieškovės argumentai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis kategoriškai nesutinka, kad nekilnojamasis turtas būtų natūra priteistas ieškovei, nes tokiu atveju jis bus areštuotas ir, tikėtina, parduotas iš varžytynių, nes ieškovė nevykdo kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovė jam už priteistą turtą natūra neturės galimybės sumokėti kompensacijos, todėl bus pažeisti teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principai, taip pat ir šalių nepilnamečio vaiko interesai. Jis tinkamai teikia išlaikymą šalių vaikui, todėl priteisti iš jo išlaikymą vaikui turtu nėra jokio pagrindo. Jam nėra žinoma, nuo kada ir kokiam tikslui bei kokiu pagrindu ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „Žaibo ratas Vilnius”. Tai reiškia, kad ji pagal tokią prievolę gautą naudą panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl konstatuoti minėtam trečiajam asmeniui šalių solidariąją prievolę nėra pagrindo. Ieškovės individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl tik esant įrodymams, patvirtinantiems, jog nepakanka šios individualios įmonės turto jos prievolėms atlyginti, gali būti sprendžiamas šalių subsidiarios prievolės klausimas, tačiau ieškovė tokių įrodymų nenurodo ir jų nepateikia. Ieškovės reikalavimas, kad jos individualios įmonės skola trečiajam asmeniui UAB „Kartonas” būtų pripažinta solidaria šalių prievole, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovė, reikalaudama bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą, kuris ir taip tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, todėl darytina išvada, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Ieškovė J. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo D. M. įsiskolinimas už nepilnamečio sūnaus T. M. išlaikymą nuo 2006-12-01 iki 2008-12-31 sudaro 13 750 Lt. Nepriemoka už nepilnamečio sūnaus išlaikymą nuo 2009-01-01 iki 2011-04-31 sudaro 4 200 Lt. Viso atsakovas už nepilnamečio sūnaus išlaikymą yra skolingas 17 400 Lt. Atsakovas visiškai neteikia sūnui išlaikymo. Aplinkybė, kad vieną kartą prieš keletą metų apmokėjo sūnaus interneto paslaugas, negali būti pripažinta, kad jis tinkamai rūpinosi ir prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ji viena iki dabar rūpinasi ir išlaiko sūnų. Teismo priteista nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma nėra per didelė ir negalėtų būti mažinama. Atsakovas siekia gauti visą nekilnojamąjį turtą, kur galėtų poilsiauti, o nerodo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą ir prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės J. M. ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo D. M. kaltės, nepriteisė ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai nustatė dalytino nekilnojamojo turto vertę, padalijo kreditorinį įsiskolinimą UAB „Lateko lizingas“, nustatė, kad J. M. po santuokos nutraukimo tenka asmeninė prievolė įvykdyti visus pagal 2009-04-08 sprendimą UAB „Kartonas“ ir 2010-04-15 sprendimą UAB „Žaibo ratas Vilnius“ kylančius įsipareigojimus, tačiau pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui po 550 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, mokant išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, 12 062,10 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CPK 176-185 str., 320 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1986-06-21, santuokoje 1988-04-14 gimė sūnus L., kuris yra jau pilnametis, 1994-01-27 gimė sūnus T. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad nuo 2006-11-22 atsakovas gyvena skyrium nuo šeimos, šalys nebegyvena kartu kaip šeima, nebeveda bendro ūkio. Ieškovė 2008-12-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylos nagrinėjimo metu ieškinį patikslino ir prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 550 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (2012-01-27) ir iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą (2013-06-30), 13 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, padalyti santuokoje įgytą turtą, kreditorinius įsiskolinimus, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką, nustatant kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo sūnui išlaikyti po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą, kreditorinius įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių pareikštus reikalavimus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalių reikalavimai tenkintini iš dalies, t. y. sprendimu šalių santuoką nutraukė, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nustatė nepilnamečio sūnaus T. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui po 550 Lt per mėnesį nuo 2008-12-19 iki sūnaus pilnametystės, mokant išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo 12 062,10 Lt išlaikymo įsiskolinimo, padalijo santuokoje šalių įgytą turtą lygiomis dalimis, padalijo kreditorinius įsiskolinimus, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Nepripažintini pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai, kad ieškovė nesutinka su tuo, kaip buvo išspręsti jos ir atsakovo reikalavimai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliaciniame skunde nurodomi procesinės teisės pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo taip pat daryti išvadą, kad dėl to turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog yra pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas tuo pagrindu, kad buvo pažeistas viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, t. y. buvo neištikimas, nelojalus, smurtavo, paliko šeimą ir ja nesirūpino, nuolat ją žemino vaikų, tėvų, draugų akivaizdoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2006-11-22 paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, šeimą paliko su didžiulėmis skolomis, nuo tos dienos visai nesirūpino šeima ir nepilnamečiu sūnumi T., sūnui neteikė jokio materialinio išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jis iš namų išėjo 2008 m. ir laikinai apsigyveno ne pas kitą moterį, o pas kaimynystėje gyvenančius tėvus, vėliau išsinuomojo kambarį 2 kambarių bute, kad jis nuolat rūpinosi šeima, kentė ieškovės nuolatinius konfliktus, keliamus net nepilnamečio vaiko akivaizdoje, užgauliojimus ir pan., brangino šeimą ir visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi ją išlaikyti, o tai patvirtina tai, jog 2008 m. liepos mėnesį sutiko būti ieškovės laiduotoju jai paėmus 180 000 Lt dydžio kreditą, nors tuo metu kartu negyveno. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Savo reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė nuolat keldavo konfliktus dėl kiekvieno mažmožio, reikalaudavo, jog viskas šeimoje vyktų pagal jos valią, jis brangino šeimą, todėl nusileisdavo ieškovei, dėl ieškovės keliamų konfliktų kentė jų vaikai, dėl nepakenčiamos įtampos namuose sūnui T. reikėjo psichologo pagalbos, prašė ieškovės, jog ji tramdytų savo agresiją, nors prie vaikų nekeltų konfliktų, bet į jo prašymus audringai reaguodavo ir kaltino viskuo tik jį, 2006 m. gruodžio mėn. ieškovė pareiškė, kad išvažiuoja iš namų ilgam laikui, iš vaikų sužinojo, kad ieškovė ketina Druskininkuose atidaryti įmonės filialą, o nuo 2007 m. balandžio vidurio ji nebevažiavo į Druskininkus, visą jos buvimo laiką Druskininkuose jis rūpinosi šeima, ją išlaikė, ieškovė tik apmokėdavo už komunalines paslaugas. Ieškovė reikalavo, kad jis išeitų iš namų. Atsakovas taip pat nurodė, kad išeidamas iš namų ieškovei padavė 1 000 Lt, vėliau kas mėnesį jai į darbovietę, o kelis kartus per sūnus perdavė 400-500 Lt, 2008 m. vasarą ieškovei davė 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, remdamasis tuo, kad šalys nurodė, jog santarvės šeimoje nebuvo jau seniai, atsakovas dažnai išeidavo iš namų, tačiau ieškovė, turėdama įtarimų dėl atsakovo neištikimybės, nereikalavo nutraukti santuokos, sutikdavo gyventi kartu su atsakovu, kai jis grįždavo, kad konfliktai buvo dažnas reiškinys, ieškovę tenkino atsakovo periodinis išėjimas iš namų, o toks šalių elgesys negali būti pripažįstamas normaliu šeiminiu gyvenimu, atsakomybė už šalių sukurtus santykius šeimoje tenka abiem sutuoktiniams. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nuo 2006-11-22 šalys nebegyvena kartu kaip šeima dėl ieškovės kaltų veiksmų. Ieškovės elgesys iki 2006-11-22, kai atsakovas išeidavo iš namų, o jam grįžus ieškovė vėl su juo gyvendavo, nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, negali būti pripažintas kaip elgesys, dėl kurio ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad konfliktai kildavo dėl ieškovės kaltės, o pagal bylos duomenis šeima iširo dėl to, jog atsakovas 2006-11-22 išėjo gyventi skyrium nuo šeimos ir nustojo pakankamai rūpintis šeima.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, jog sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė pažeidė minėtą lojalumo pareigą ir dėl to tarp šalių kilo konfliktas, dėl kurio šalys nustojo gyventi kartu. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė santuokos metu pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str., todėl daryti išvadą, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ir ieškovė, negalima. Atsakovo nurodymas apie ieškovės nesugyvenamą būdą, nuolatinius konfliktus, įžeidinėjimus, teigimas, kad šeima pradėjo irti nuo pirmos vestuvių dienos, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės kaltės dėl to, kad atsakovas 2006 metais paliko šeimą, nes atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos santuokos iširimo priežastimi, kai šalys gyveno santuokoje nuo 1986-06-21 ir atsakovo nurodytos aplinkybės nebuvo kliūtis santuokiniam šalių gyvenimui. Atsakovas nenurodė, koks konfliktas kilo 2006 metais, kad jis 2006-11-22 turėjo palikti šeimą, pradėti gyventi skyrium nuo ieškovės ir šeimos. Byloje buvo pateikta atsakovo 2003-06-28 rašyto raštelio kopija, kurioje nurodoma, kad atsakovas pasižada visada nakvoti namuose, kur yra jo vaikai ir žmona, niekada nevairuoti automobilio, kai yra neblaivus, neužsilaikyti su „reikalais“ nesuderinus su žmona (T. 2, b. l. 56). Tai, kad ieškovė su atsakovu konfliktavo dėl to, jog atsakovas išeidavo iš namų ir tam tikrą laiką nebūdavo namuose, negali būti laikoma, jog ji kalta dėl šeimos iširimo. Atsakovo prašymu buvo apklausta liudytoja A. M. (atsakovo sesuo) (T. 3, b. l. 182), kuri nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2006 metais atsakovas paliko šeimą dėl ieškovės kaltės, t. y. kad tuo metu ieškovė atliko tokius veiksmus, kuriais pažeidė santuokines pareigas. Liudytoja G. U. (T. krikštamotė) parodė, kad jai šalių sūnus pasakė, jog tėtis išėjo gyventi pas kitą tetą, tai buvo 2006 metų kalėdos, kad kvietė išeiti kartu, kad vaikui buvo labai sunku (T. 3, b. l. 182). Taip pat liudytoja parodė, kad ji ieškovei padėjo išlaikyti sūnų. Teismo posėdyje buvo apklausiamas šalių sūnus T., tačiau jis jaudinosi ir jo apklausa buvo nutraukta ir jis nenurodė aplinkybių, susijusių su šeimos iširimu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams 2009-01-27 T. nurodė, kad juo rūpinasi vien tik mama, tėvas niekada neaplanko, nepasveikina švenčių progomis, niekada nieko nenuperka, neduoda pinigų, nesidomi jo pasiekimais, negalėtų pasakyti, kada paskutinį kartą matė tėvą (T. 1, b. l. 66-69). Liudytoja B. R. parodė, kad atsakovas nuo 2008 metų gyveno pas ją, jis padeda prižiūrėti jos dukrą R. S., jie pažįstami seniai, atsakovas būna su dukros sūnumi (T. 3, b. l. 183). Ieškovė nurodė, kad jai atsakovas pasakė, jog turi moterį vardu R. S. (T. 3, b. l. 144). Atsakovas nurodė, kad jis su R. S. gyvena nuo 2008 m. antro pusmečio, kad iš namų išėjo ne dėl R. S. (T. 2, b. l. 175). Pats atsakovas yra nurodęs, kad nuo 2008 m. gruodžio mėnesio neteikė vaikui išlaikymo, su vaiku nebendrauja ir visą laiką nebendravo (T. 2, b. l. 94). Tokie atsakovo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo lojalumo pareigos pažeidimo iširo šeima. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas, nes tokių konkrečių įrodymų nepateikta. Atsakovo bendravimas su kita moterimi ir jos šeima, rūpinimasis ta moterimi ir jos vaiku, o ne rūpinimasis savo šeima, tvirtina, kad atsakovas nebuvo lojalus. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas, pradėjęs gyventi skyrium nuo šeimos, neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, juo nesirūpino, ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė santuokines pareigas, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma prezumpcija, numatyta CK 3.60 str. 3 d., t. y. kad šeima iširo ir dėl to, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino. Atsakovas yra nurodęs, kad jis rūpinosi šeima, nes jis 2008 m. sutiko būti ieškovės laiduotoju, jai paėmus 180 000 Lt dydžio kreditą, pilnamečiam sūnui perleido automobilį, kad 2007-03-06 apmokėjo antstolio kvitą už lizingo būdu įsigytas prekes (4000 Lt), 2007-09-19 sumokėjo už internetą, įdiegtą ieškovės motinos vardu registruotame sodo name, esančiame SB „Vaguva“. Šios aplinkybės neleidžia pripažinti, jog atsakovas visiškai nesirūpino šeima nuo to laiko, kai paliko šeimą. Sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendroji jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 4.86 str. 1 d., bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Pagal bylos duomenis šalys santuokos metu yra įsteigusios individualią (personalinę) įmonę. Už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė J. M. firma, kuri 1995-10-23 yra įregistruota ieškovės vardu. Ši firma buvo skolinga Šiaulių bankui, nes buvo paėmusi kreditą, kreditas grąžintas 2008-07-16 (T. 1, b. l. 149). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad kreditas buvo grąžintas jai paėmus paskolą, už kurią atsakovas laidavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nenusišalino nuo prievolių, susijusių su bendru daiktu (turtu), vykdymo, iš dalies rūpinosi šeima.
CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 d. yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; kt.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė ieškiniu prašė 10 000 Lt neturtinės žalos, kuri pasireiškė patirtu dvasiniu išgyvenimu, emocine depresija, pažeminimu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog atsakovas paliko šeimą ir ja visai nesirūpino, ji patyrė didžiulę nuoskaudą ir stresą, jai ir sūnui reikėjo psichologų ir medikų pagalbos, ji dėl nervinės įtampos susirgo, sumažėjo jos darbingumas, padidėjęs jautrumas trukdo pilnaverčiam gyvenimui. Ieškovė pateikė įrašus iš medicininių dokumentų, gydytojo įrašą (T. 1, b. l. 96-98), tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad juose nurodyti ieškovės negalavimai ir ligos yra santuokos išrimo pasekmė, kad vien dėl atsakovo veiksmų ieškovė susirgo. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų sutriko ieškovės sveikata, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti nustatyta, kad jai padaryta 10 000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 str.).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir iš dalies tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. priteistina 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis šalių vaikas T. gyvena su ieškove ir teismo sprendimu nustatyta jo gyvenamoji vieta su ieškove. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas savo nepilnamečiam vaikui turi teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 550 Lt iki vaiko pilnametystės. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią sprendimo dalį ir prašo pakeisti šią sprendimo dalį, nustatant 400 Lt išlaikymo dydį. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį, šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nepažeisdamas įstatymų nuostatų, nustatė išlaikymo, kurį turi teikti atsakovas savo nepilnamečiam vaikui, dydį.
CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingas tik 800 Lt išlaikymas kas mėnesį. Byloje akivaizdu, kad šalių vaiko poreikiams užtikrinti yra reikalinga žymiai didesnė pinigų suma, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas aktyviai sportuoja, dalyvauja teniso čempionatuose, sporto stovyklose. Ieškovė byloje detaliai nurodė, kokios reikalingos lėšos tam, kad būtų užtikrinti vaiko kasdieniniai poreikiai bei poreikiai, susiję su sveikata ir papildomais užsiėmimais – teniso treniruotėmis, anglų kalbos mokymusi. Taip pat teismo posėdyje pats vaikas nurodė, kad teniso treniruotes lanko nuo pirmos klasės, Lietuvos čempionate užėmė devintą vietą, 2010 metais laimėjo tarptautinį turnyrą, nurodė, kokios lėšos yra reikalingos, jog jis galėtų sportuoti ir dalyvauti turnyruose, dėl kokių priežasčių papildomai mokosi anglų kalbos (T. 3, b. l. 172-173). Pirmosios instancijos teismas nustatė didesnį išlaikymo dydį nei kad 800 Lt, atsižvelgdamas į vaiko lankomas teniso treniruotes, anglų kalbos pamokas. Pagal bylos duomenis šalių vaikas teniso treniruotes pradėjo lankyti, kai dar atsakovas gyveno kartu su šeima, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikui turi būti pablogintos sąlygos sportuoti dėl to, kad atsakovas nebegyvena kartu su šeima, kad šeima iširo. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Pagal bylos duomenis atsakovas su vaiku nebendrauja, nepraleidžia su juo savaitgalių, dalies atostogų, kurių metu pirktų maistą, aprangą, rūpintųsi jo sveikata, higiena, poilsiu, kultūriniu ir kitokiu ugdymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tam, jog būtų užtikrinti visi jo vaiko poreikiai, jo vaikui yra pakankama 800 Lt pinigų suma ir vaikui pakaktų, jei jis teiktų tik 400 Lt išlaikymą. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei kad atsakovo, ir ji gali ir turi teikti žymiai didesnį išlaikymą vaikui, nei kad jį gali ir turi teikti atsakovas. Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie realiai gaunamas pajamas, nes pagal bylos duomenis atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą (yra baigęs architektūrą), pateikė pažymas apie tai, kad gauna 450 Lt atlyginimą, o sutinka mokėti 400 Lt išlaikymą sūnui kas mėnesį, pagal nuomos sutartį turi mokėti 400 Lt nuomos mokestį už kambario nuomą. Santuokoje šalių įgytas turtas padalytas lygiomis dalimis, atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nepilnamečiam vaikui neteikė išlaikymo laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19 ir priteisė 12 062,10 Lt įsiskolinimą. Atsakovas ginčija šią sprendimo dalį ir nurodo, kad jis šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui (duodavo grynaisiais pinigais, apmokėjo interneto paslaugas, sumokėjo antstoliui už įgytus baldus), kad iš jo negalėjo būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikui, nes pagal ieškovės ir liudytojos G. U. parodymus prievolę išlaikyti vaiką vykdė tretieji asmenys, kurie ir gali pareikalauti iš jo prievolės įvykdymo. Šie atsakovo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jis reguliariai laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19 teikė vaikui pakankamo dydžio išlaikymą, t. y. kad jis vaikui ar ieškovei davė pinigus, kad apmokėjo vaiko interneto paslaugas, kurios vaikui buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19, kad baldai, už kuriuos atsakovas apmokėjo antstoliui 4 000 Lt, taip pat buvo skirti vaikui šiuo laikotarpiu. Atsakovo pateiktuose įrodymuose tokių duomenų nėra. Minėtu laikotarpiu vaikas nebuvo perduotas globoti tretiesiems asmenims, kurie vaiku nuolat rūpinosi ir teikė pakankamo dydžio išlaikymą, todėl teigti, kad tretieji asmenys turi reikalauti, jog prievolę atsakovas įvykdytų jiems, nėra pagrindo. Liudytoja G. U. parodė, kad ji prisidėjo prie T. išlaikymo, per šventes dovanojo dovanas, duodavo pinigus per šventes, kartais „mėnesio-dviejų bėgyje“ (T. 3, b. l. 181). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra atskiras reikalavimas santuokos nutraukimo bylos dalyviui ar dalyviams. Jis dėl šeimos santykių specifikos, santuokos nutraukimo ypatumų, CK trečiosios knygos ir CPK normų pagrindu yra nagrinėjamas kartu su reikalavimu nutraukti santuoką. Nagrinėjamoje byloje tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, šalių vaikas nebuvo pilnametis. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomoje kasacinio teismo 2010-03-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010, nurodyta, jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymą nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 0,1484 ha ploto žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad šalių vaikui išlaikymas turėjo būti priteistas turtu. Pati ieškovė pateikė įrodymus, kad viso šio to turto vertė yra 12 000 Lt, o tai reiškia, kad to turto ½ dalies, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui, vertė yra 6 000 Lt. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad pastatų būklė prasta (T. 4, b. l. 40). Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Pirmiausia, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovas nėra mokus. Byloje nepateikti įrodymai, kad šalių vaikas galėtų pasirūpinti minėtu nekilnojamuoju turtu, kad galėtų šį turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti. Jei atsakovas nevykdys teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, išieškojimas galės būti nukreiptas į atsakovui nuosavybės teise priteistą nekilnojamąjį turtą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus apie santuokoje įgytą turtą ir to turto vertę, nustatė, kad šalys santuokoje įgijo šį turtą: 0,1484 ha žemės sklypą, ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) (turto vertė 50 000 Lt); automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Lt ), J. M. firmą (vertė 459 Lt); buitinę techniką (SIEMENS dujinę kaitlentę, SIEMENS indaplovę, SIEMENS elektrinę orkaitę, SIEMENS bėgelius orkaitėms, ESCO EURO elektrinę viryklę) už 6 535,80 Lt; baldus už 6 999 Lt. Šis turtas buvo padalytas lygiomis dalimis. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą nekilnojamojo turto vertę ir nurodo, kad visas nekilnojamasis turtas turėjo būti priteistas jai, nes tokiu būdu būtų užtikrinti sūnaus turtiniai interesai, kad jai turtas yra reikalingas tam, jog jį pardavus gautomis lėšomis būtų atlygintas įsiskolinimas ir taip sudarytos sąlygos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą nekilnojamojo turto vertę, nurodo, kad į dalijamo turto balansą neturėjo būti įtrauktas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo, sutiktina tik su šalių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nekilnojamojo turto vertė 50 000 Lt. CK 3.119 str. numato, kad teismas, padalydamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatytų dalijamo bendro turto vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tam, kad būtų nustatyta byloje šalių dalijamo nekilnojamojo turto reali vertė, šalims apeliacinės instancijos teisme buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius šalių nekilnojamojo turto rinkos vertę, nurodant, kad tam, jog būtų nustatyta reali rinkos vertė, būtinos ir specialios žinios. Ieškovė pateikė turto vertintojos R. K. (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. A 000375, išduotas 2007-02-28) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. V-11-51 (T. 4, b. l. 3059), iš kurios matyti, kad remiantis lyginamosios vertės metodu buvo nustatyta, jog turto rinkos vertė 2011-11-24 yra 12 000 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojos išvadą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vertinant šį turtą turėjo būti vadovaujamasi VĮ Registrų centro direktoriaus 2007-01-23 įsakymu Nr. V-12 patvirtintais dokumentais: savivaldybių teritorijų statinių verčių žemėlapiais ir vertinimo modeliais, publikuojamais internete. Atsakovas nurodo apie tai, kad turėjo būti nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, tačiau, kaip jau buvo minėta, turi būti nustatoma reali turto rinkos vertė. Remiantis ieškovės pateiktu įrodymu nustatytina, kad nekilnojamojo turto vertė yra 12 000 Lt. Dėl to pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta dalijamo nekilnojamojo turto vertė ir atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistina 1 246,90 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas ar perėjęs tretiesiems asmenims, šis automobilis yra registruotas ieškovės vardu, t. y. nėra išregistruotas iš registro, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo šį turtą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teisingai nustatyta J. M. firmos vertė. Po to apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad įmonės turto vertė padidėjo iki 20 559 Lt, nes firma visiškai atsiskaitė su lizingo bendrove už automobilį OPEL ASTRA (T. 3, b. l. 264-265), tačiau įrodymai apie atsiskaitymą nebuvo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl turto padalijimo, žemės sklypą ir statinius natūra priteisė atsakovui, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dažnai vyksta į sodybą, kur žvejoja, sodybą prižiūri, ja rūpinasi, remontuoja. Teismas nurodė, kad sodybos priteisimas ieškovei neatitiktų ne tik atsakovo interesų, bet ir pačios ieškovės interesų, nes ji posėdyje negalėjo prisiminti, kada buvo sodyboje, šalių įgyta tik ½ gyvenamojo pastato ir ūkinio pastato dalis, gyvenamąjį namą sudaro 2 kambariai, todėl sodybos priteisimas lygiomis dalimis taip pat neatitiktų šalių turtinių interesų, nes pastatai yra nedalūs, o šalys tarpusavyje nuolat konfliktuoja. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiktina, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė rūpinasi, prižiūri, remontuoja statinius, kad naudojasi šiais statiniais ir žemės sklypu, kad ji ir jos vaikas ten atostogauja. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nekilnojamasis turtas natūra jai turėjo būti priteistas dėl to, kad jį pardavus būtų atlygintas atsakovo įsiskolinimas sūnui ir sudarytos sąlygos išlaikyti nepilnametį vaiką. Šie argumentai nesudaro pagrindo priteisti ieškovei natūra šio turto, nes išlaikymo įsiskolinimą turi sumokėti atsakovas, o, jei jis jo nemokės, įsiskolinimo išieškojimas galės būti nukreiptas į tą turtą.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovė yra prisiėmusi kreditorinius įsipareigojimus pagal 2006-12-22 su UAB „Lateko lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 70661222, J. M. firmos vardu yra pasirašyta 2006-06-13 lizingo sutartis Nr. 1060621A dėl automobilio išperkamosios nuomos, 2008-07-09 pasirašyta su Nordea bank Finland Plc kredito „Laisvai“ sutartis Nr. LL 08/07/32J dėl 180 000 Lt kredito suteikimo, už kurios vykdymą laidavo atsakovas 2010-04-08 laidavimo sutartimi Nr. LLL 08/07/33J, 2010-04-15 preliminariu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu iš J. M. firmos kreditoriui UAB „Žaibo ratas Vilnius“ buvo priteistas 3 172,29 Lt įsiskolinimas, 476,91 Lt palūkanos ir 55 Lt žyminio mokesčio, 2009-04-08 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu iš J. M. firmos kreditoriui UAB „Kartonas“ priteista 7 831,66 Lt skola už įmonės nuomotas gamybines patalpas, 409,70 Lt delspinigių bei 1 309,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas santuokos metu yra prisiėmęs kreditorinius įsipareigojimus pagal 2009-02-09 su Ž. B. sudarytą paskolos sutartį dėl 9 000 Lt paskolos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2008-07-09 kredito sutartį, sudarytą su Nordea bank Finland Plc dėl 180 000 Lt kredito, laidavimo sutartį abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 6.6 str.). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalis, nustatė, kad sutuoktiniai kaip viena šeima kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2006-11-22, ir todėl padarė išvadą, kad šalių skyrium prisiimti turtiniai įsipareigojimai pagal sutartis buvo atlikti po to, kai šalys kartu negyveno, sandorių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos, o jų asmeniniams poreikiams tenkinti, nurodė, kad po santuokos nutraukimo atitenka kiekvienam asmeniškai pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o įsipareigojimai tretiesiems asmenims UAB „Lateko lizingas“, UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“ yra ne ieškovės įsipareigojimai, o J. M. firmos. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad yra skola UAB „Lateko lizingas“, kad pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus plenarinės sesijos pateiktus išaiškinimus 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, buvo nustatyta, kad jos asmeninė skola yra J. M. firmos skola kreditoriams UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nėra skolos UAB „Lateko lizingas“, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su kreditoriumi UAB „Lateko lizingas“, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovė turi apmokėti skolą UAB „Lateko lizingas“. Atsakovas, kreditorius Ž. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad atsakovas atsiskaitė su kreditoriumi Ž. B., todėl taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog atsakovas turi apmokėti skolą Ž. B..
Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 3 p., priskiriamos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, bendraturčius sutuoktinius įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad individuali įmonė, registruota ieškovės vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog iš šios įmonės veiklos atsiradusios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad J. M. firmos skolas UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“ turės apmokėti tik ieškovė. Pagal bylos duomenis yra pagrindas nustatyti, kad šių prievolių pobūdis yra solidariosios prievolės. Pagal CK 2.50 str. 4 d. juridinio asmens dalyviai (savininkai) už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios (personalinės) įmonės) prievoles atsako, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto. Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys (UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“) nėra pareiškę reikalavimų dėl skolų iš ieškovės ir atsakovo priteisimo, o byloje yra tik sprendžiamas klausimas dėl skolų pobūdžio nustatymo tuo atveju, jei skolos nebus išieškotos iš J. M. firmos turto. Pagal bylos duomenis dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteista firma, kuri nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams, už kurios veiklą buvo atsakingi abu sutuoktiniai, byloje nepateikti įrodymai, kad nustatant priteistinos firmos vertę buvo įskaičiuotos firmos skolos kreditoriams UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Kartonas“. Nagrinėjamoje byloje UAB „Kartonas“ nurodė, kad neprieštarauja, jog sutuoktinių M. solidariąją prievolę įvykdytų ieškovė, tačiau į teismo sprendimą turi būti įtraukta nuostata, kad prievolė išlieka solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole (T. 2, b. l. 166), UAB „Žaibo ratas Vilnius“ nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu (T. 3, b. l. 134). 2010-04-15 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo preliminariame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad skola kreditoriui UAB „Žaibo ratas Vilnius“ susidarė dėl J. M. kaltės (T. 3, b. l. 19) ir todėl tik ji viena turi būti atsakinga už šią firmos skolą. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad dėl J. M. kaltės susidarė skola kreditoriui UAB „Kartonas“ dėl to, kad ji neatsakingai ir aplaidžiai vykdė savo įmonės finansinę veiklą – nemokėjo už patalpų nuomą, kad tik ji viena yra atsakinga už šią skolą, kaip kad buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį. Tai, kad minėtos skolos susidarė po to, kai atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos ir ieškovės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už skolas turi būti atsakinga tik ieškovė. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad jam nežinoma, nuo kada ir kokiam tikslui bei kokiu pagrindu ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus UAB „Žaibo ratas Vilnius“, o tai reiškia, kad ji pagal prievolę gautą naudą panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl konstatuoti šiam kreditoriui šalių solidariąją prievolę nėra pagrindo. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovas, kaip individualios įmonės bendrasavininkis, turėjo domėtis įmonės veikla, byloje nepateikė įrodymų, kad jis tokių galimybių neturėjo ir negalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu įmonė buvo skolinga UAB „Žaibo ratas Vilnius“. Atsakovas neteikė įrodymų, kad pagal prievolę gautą naudą ieškovė panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne įmonės ar šeimos poreikiams tenkinti. Kaip jau buvo minėta, už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-03-31 priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad yra pakeistas sprendimas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, pakeistinas ir papildomas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi šalims padalytas turtas, kurio vertė 26 493,80 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytą šalims priklausančio turto vertę, kad abi šalys prašė turtą padalyti lygiomis dalimis, į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta tiksli turto vertė, o apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta 26 493,80 Lt turto vertė, šalys už ieškinį ir priešieškinį nėra sumokėjusios viso žyminio mokesčio pagal pareikštus reikalavimus, darytina išvada, kad šalys turėjo sumokėti po 397,41 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalijimo. Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo turėjo būti apmokėti žyminiu mokesčiu, kurio dydis 133 Lt, o atsakovo – 131 Lt, atsižvelgiant į reikalavimų pareiškimo metu taikytą indeksą. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ji turėjo sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, t. y. į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo valstybei priteistina 193 Lt už šiuos patenkintus ieškinio reikalavimus, taip pat 54 Lt už išlaikymo skirtumą, dėl kurio buvo kilęs ginčas byloje ir šis ginčas išspręstas pagal ieškovės reikalavimą. Ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio valstybei už turto padalijimą ir už nepatenkintą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Už nepatenkintą ieškinio reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės valstybei priteistina 240 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė padalyti lygiomis dalimis turtą, kurio vertė 24 965, Lt, o atsakovas priešieškiniu prašė padalyti turtą, kurio vertė 64 036 Lt (nenurodė firmos vertės, nors prašė dalyti ir ją), atsakovas nurodė žymiai didesnę nekilnojamojo turto vertę, nei kad ji yra, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog 397,41 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalijimo valstybei turi mokėti atsakovas. Atsakovas yra sumokėjęs valstybei 256 Lt žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki buvo priimtas teismo sprendimas. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 388,41 Lt suma, kuri apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteistas ieškovės nurodytas išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis, kad atsakovas turi sumokėti 397,41 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalijimo, atimant atsakovo sumokėtą 256 Lt sumą. Atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus, į reikalavimų patenkinimą, į tai, kad ieškovė nėra apskundusi papildomo sprendimo ir nėra nurodžiusi nesutikimo su šiuo sprendimu argumentų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo motyvais, kad ieškovei iš atsakovo nepriteistina 500 Lt už advokatės atstovavimą, o pašto išlaidos (225,45) priteistos iš šalių lygiomis dalimis po 112,73 Lt.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių papildomas sprendimas pakeistinas nurodant, kad iš ieškovės valstybei priteistina 352,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 501,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 970 Lt, atsakovas sumokėjo 331 Lt, pirmosios instancijos teismas 600 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovui atidėjo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nustatytą nekilnojamojo turto vertę, darytina išvada, kad šalys už reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo turėjo sumokėti po 180 Lt žyminio mokesčio, šis žyminis mokestis vienai šaliai iš kitos nepriteistinas. Įvertinus ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, t. y. tai, kad yra patenkinti apeliacinio skundo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, priteista 2 000 Lt ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 193 Lt žyminio mokesčio, iš valstybės jai grąžintina 597 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo turėjo mokėti 54 Lt, už nekilnojamojo turto ir automobilio padalijimą 195 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis buvo 249 Lt. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 331 Lt, todėl jam grąžintina iš valstybės 82 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt (T. 4, b. l. 1), už atliktą turto vertinimą sumokėjo 363 Lt (T. 4, b. l. 60). Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovei atstovavo ta pati advokatė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis jos sumokėtos sumos už atliktą turto įvertinimą (181,50 Lt), nes šis vertinimas buvo būtinas tiek nagrinėjant ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus, juo remiantis turtas padalytas šalims lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 36,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalių apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, į patenkintų reikalavimų dalį ir pobūdį, iš ieškovės priteistina 1/3 dalis šių išlaidų (12,27 Lt), o iš atsakovo 2/3 dalys šių išlaidų (24,53 Lt) į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1986 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2389, tarp D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (iki santuokos sudarymo – M.) (a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl D. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. M. palikti santuokinę pavardę M.
Ieškovės J. M. ir atsakovo D. M. nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 1994-01-27, gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. M.
Priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M., gim. 1994-01-27, periodinėmis išmokomis po 550 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2008-12-19) iki sūnaus T. M. pilnametytės, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną J. M., sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. M. 12 062,10 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui T. M., gim. 1994-01-27, už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-12-19, nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant motiną J. M.
Atsakovui D. M. nuosavybės teise priteisti turtą: 0,1484 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovei J. M. priteisti J. M. firmą, automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės buitinę techniką, baldus.
Iš ieškovės J. M. atsakovui D. M. priteisti 1 246,90 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Nustatyti, kad ieškovės J. M. asmeninė prievolė yra įvykdyti įsipareigojimus AB „Parex faktoringas ir lizingas“.
Nustatyti, kad J. M. ir D. M. solidariosios prievolės yra įsipareigojimai, kylantys iš 2008-07-09 su Nordea Bank Finland Plc sudarytos sutarties Nr. LL/08/07/32J su J. M., 2009-07-09 laidavimo sutarties Nr. LL/08/07/33J, sudarytos su D. M., 2010-04-15 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš J. M. firmos kreditoriui UAB „Žaibo ratas Vilnius“ priteista skola, palūkanos ir žyminis mokestis, 2009-04-08 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš J. M. firmos kreditoriui UAB „Kartonas“ priteista skola, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos.
Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo D. M. sūnui T. M., gim. 1994-01-27.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui ir Vedybų sutarčių registrui.“
Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. papildomą sprendimą, t. y. priteistą valstybei iš ieškovės J. M. 1 143,73 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 352,73 Lt, priteistą valstybei iš atsakovo D. M. 528,59 Lt bylinėjimosi sumą sumažinti iki 501,14 Lt.
Priteisti J. M. iš atsakovo D. M. 193 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Grąžinti iš valstybės biudžeto J. M. 597 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-04-11 AB „Swedbank“, D. M. 82 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-03-23 AB „Swedabank“. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovės J. M. 12,27 Lt, o iš atsakovo D. M. 24,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.