Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Print In“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Print In“ ieškinį atsakovei UAB „Redagra“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Swedbank lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis, ieškovė pagamino reklaminį piloną, kuriame buvo reklamuojamos trys įmonės: UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Swedbank lizingas“ (anksčiau – UAB „Hansa lizingas), UAB „Redarga“ (t. 1, b. l. 19). Ieškovė UAB „Print In“ (anksčiau – UAB „Dizaino linija“) 2008-10-31 darbų atlikimo–perdavimo aktu patvirtino, kad pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą RRM Nr. 20042921 pagamino fotografavimo stendą „BRC“ automobilių aiškštelėje ir reklaminį piloną bei perdavė jį užsakovei UAB „Swedbank lizingas“. Užsakovė neturi vykdytojui jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų ir kokybės (t. 1, b. l. 24), ieškovė 2008-10-31 išrašė trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ PVM sąskaitą faktūrą RRM Nr. 20042921 5 192 Lt sumai, trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ – PVM sąskaitą faktūrą RRM Nr. 20042995 2 950 Lt sumai ir atsakovei UAB „Redargai“ – PVM sąskaitą faktūrą RRM Nr. 20042996 3 540 Lt sumai (t. 1, b. l. 5, 18, 20). Tretieji asmenys UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sąskaitas faktūras apmokėjo (t. 1, b. l. 21, 23). Tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2008-02-21 sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 2008-02-01/1 (t. 1, b. l. 35–38).

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos ar paslaugų teisinių santykių tarp šalių UAB „Print In“ ir UAB „Redarga“ egizistavimo bei atsakovės prievolės mokėti ieškovei už atliktus darbus – reklaminio pilono gamybą su įmonių logotipais. Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl reklaminio pilono gamybos tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo, ieškovė teigia, kad vykdė žodinį atsakovės ir kitų bendraužsakių užsakymą, todėl mano, kad tarp šalių susiklostė faktiniai rangos teisiniai santykiai, kurių egzistavimą patvirtina tai, jog atsakovė UAB „Redarga“, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ pateikė užsakymą – pagaminti reklaminį piloną, kuriame būtų reklamuojamos šios visos trys įmonės, užsakymas buvo priimtas, sutarta dėl atsisiskaitymos formos, galutinės kainos, atlikti darbai buvo priimti, visiems bendraužsakiams išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jas UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Swedbank lizingas“ apmokėjo, šalys naudojosi atliktais darbais. Tuo tarpu atsakovė UAB „Redarga“ teigia, kad susitarimas dėl reklaminio pilono gamybos su ieškove nebuvo sudarytas, niekada neįgaliojo jokio bendraužsakio dėl reklaminio pilono projektavimo ir gamybos, todėl tarp jos ir ieškovės nesusiklostė rangos teisiniai santykiai ir ji neturi prievolės apmokėti ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros už atliktus darbus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sadoriai, taigi ir sutarys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustatyto rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 2 d.). CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį galėjo sudaryta bet kokia forma, taip pat ir žodžiu. Kad šalys galėtų pasiekti susitarimą ir sudarytų sutartį, būtina, kad viena šalis pasiūlytų sudaryti sutartį, o kita šalis – sutiktų su šiuo pasiūlymu. Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 str. 1 d.). Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str.). Esminė rangos sutarties sąlyga – rangos sutarties dalykas. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo teismo procesinį sprendimą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, išvadą, kad tarp šalių neegzistavo nei rangos, nei paslaugų santykiai, padarė tinkamai įvertinęs ir išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertinęs įrodymus, teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl sutarties sąlygų šalys sutaria žodžiu ar susitarimas nustatomas iš konkliudentinių veiksmų, nustatyti visas sutarties sąlygas esant ginčui, gali būti neįmanoma. Tokiais atvejais pripažįstama, kad šalys susitarė dėl tų sąlygų, kurios įrodytos, arba jos nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja, kai nekyla esminių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir bylos aplinkybių visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą dėl reklaminio pilono gamybos, kuriame būtų reklamuojama atsakovė, užsakymo, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su konkrečia užduotimi ir ginčo šalys susitarė dėl esminės rangos sutarties sąlygos dalyko – reklaminio pilono pagaminimo su atsakovės logotipu, kad su atsakove buvo suderintas užsakymo projektas, kad buvo tartasi dėl darbų atlikimo sąlygų, termino, kainos bei atsiskaitymo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė, teikiant užsakymą reklaminio pilono gamybai, buvo įgaliojusi trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovą, tačiau UAB „Swedbank lizingas“ atstovės duoti parodymai tai paneigia. UAB „Swedbank lizingas“ atstovė patvirtino, kad nebendradarbiavo su atsakove ir jokių būdu nebuvo jos įgaliota. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendradabiavimas ir faktiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, bet ne tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė dalyvavo reklaminio pilono gamybos užsakyme, derino šios užduoties projektą, atsiskaitymo tvarką bei kainą, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė iš ieškovės jos atliktus darbus. Priešingai, byloje esantis darbų atlikimo–priėmimo aktas patvirtina, kad užsakovė buvo UAB „Swedbank lizingas“, ji ir priėmė darbų vykdytojos – ieškovės pagamintą reklaminį piloną. Be to, pažymėtina ir tai, kad darbų atlikimo–priėmimo akte nurodyta, kad darbai perduodami pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą RRM Nr. 20042921, kuri buvo pateikta apmokėti būtent trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“. Įrodymų, kad atsakovė būtų įgaliojusi UAB „Swedbank lizingas“ atstovauti jai bei priimti iš ieškovės atliktus darbus, byloje nėra, be to, UAB „Swedbank lizingas“ atstovė patvirtino, kad jokie atstovavimo santykiai jos ir atsakovės nesiejo. UAB „Swedbank lizingas“ taip pat patvirtino, kad visi reklaminio pilono projekto gamybos darbai buvo derinami tik su trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos realizacijos centras“, o su atsakove nebendradarbiavo, todėl ieškovė neįrodė, kad darbai buvo perduoti atsakovei ir ji juos priėmė per įgaliotą asmenį UAB „Swedbank lizingas“. UAB „Swedbank lizingas“ atstovė pažymėjo, kad su atsakove bendradarbiavo UAB „Baltijos realizacijos centras“. UAB „Baltijos realizacijos centras“ teigdamas, kad bendradarbiavo su atsakove, nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir atsakovės vyko derybos dėl reklaminio pilono gamybos, kad atsakovė buvo įgaliojusi ją bendradarbiauti ir atstovauti santykiuose su ieškove dėl reklaminio pilono gamybos. Nepaisant to, kad atsakovė ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti reklamuodamos viena kitos teikiamas paslaugas ir siūlomas prekes, tačiau ši sutartis nesuteikė įgaliojimų UAB „Baltijos realizacijos centras“ už atsakovę priimti sprendimus bei jai atstovauti santykiuose su kitais asmenimis, sudarinėti atsakovės vardu sutartis. Vien tai, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kuri atsakovei buvo išsiųsta apmokėti praėjus daugiau nei 28 mėnesiems nuo tariamų darbų atlikimo, neįrodo, kad atsakovė sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus pas ieškovę užsakė bei juos priėmė ir naudojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės išsiųsta PVM sąskaita faktūra sukūrė atsakovei prievolę sumokėti už joje nurodytus darbus. Byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad darbų užsakovės buvo UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“, visas reklaminio pilono projekto derinimas, priėmimas vyko tarp šių užsakovių ir ieškovės, o atsakovė nebuvo šių santykių dalyvė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo vykdyti ir, kaip teigia ieškovė, nevykdė prievolės atsiskaityti už darbus (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių (ieškovę ir atsakovę) nesiejo rangos teisiniai santykiai.

Apeliantė nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Bylos duomenimis, atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 844,80 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 84–85), už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios insancijos teisme patyrė 1 590 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 44-46). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei turi būti ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovo pateiktą atstovavimo išlaidų detalizaciją ir atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalus dydžius, į šios bylos pobūdį bei apimtį, į tai, kad joje nauji ar sudėtingi teisės klausimai nebuvo nagrinėjami, į atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į posėdžių skaičių ir jų trukmę, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, todėl protingomis, atitinkančiomis bylos sudėtingumą bei atstovo darbo laiko sąnaudas laikytinos 1 700 Lt išlaidos. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 700 Lt (CPK 98 str.; Rekomendacijų 2, 5, 8, 10 p.; CK 1.5 str.).

Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš ieškovės UAB „Print In“ atsakovei UAB „Redagra“ priteistas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą nuo 2 434,80 Lt iki 1 700 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.