Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. D. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 22 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir garažo prieigose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia asmeninio konflikto metu kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų K. K. į veido sritį, taip nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies kaulų lūžį bei grumtynių metu – poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą kairėje krūtinės pusėje – sužalojimus, priskiriamus nesunkiam sveikatos sutrikdymui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, kaltinamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai pasigamino šautuvą – savadarbį, vienašūvį, graižtvinį, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos .22 kalibro pneumatinio šautuvo vamzdį ir 5,6 mm kalibro TOZ šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) užraktą ir užrakto rėmą, šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą, kuris pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo (.22lr) šoviniais. Šį šaunamąjį ginklą kartu su įgytu 81 vnt. šaudmenų, o būtent: 4 vnt., pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudyti, 7,62X54R mm kalibro, „Mosin“ šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip: 1891/30 m šautuvams, 1938 ir 1944 m karabinams, Degteriovo kulkosvaidžiams ir kt., 75 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22lr) kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamų šaudyti šovinių, skirtų įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, 1 vnt. pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamu šaudyti medžiokliniu šoviniu, skirtu įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, 1 vnt., pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62X51 mm kalibro (.308 Win) šovinio sudėtine dalimi, neteisėtai, neturint leidimo laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. vasario 17 d. 01.35 val., kol kratos metu šį neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, kaltinamasis L. D. 2022 metų spalio mėnesį, tikslai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, netoli degalinės “O”, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos arbaletą CENTER POINT CROSSBOWS Nr. (duomenys neskelbtini), templinį nešaunamąjį B kategorijos ginklą, šį ginklą 2024 m. vasario 16 d., apie 20–21 val., atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur šį nešaunamąjį ginklą neteisėtai nešiojo, kol buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. D. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu jis buvo išgėręs, blaivus būtų pasielgęs kitaip.

Dėl šautuvo pasigaminimo – mirus tėvukui, mama pardavė sodybą ir, kraustydamas rakandus, jis rado spynelę su mažu galiuku. Turėjo sulūžusį pneumatinį šautuvą, kalibras panašus, beveik tas pats, ir surinko iš tų dviejų gabalų. Detalės buvo pramoninės gamybos. Vamzdis buvo pneumatinio šautuvo. Spynelė – tai užraktas. Pasigamino maždaug 2014 metais. Pritaikius pneumatinio šautuvo vamzdį, buvo galima šaudyti 22 kalibro šoviniais, 5,6 mm kalibro. Jis pabandė iššauti į taikinį, bet, kadangi šiek tiek skiriasi kalibrai: pneumatinio šautuvo vamzdis yra 5,5, o šoviniai 5,6, tai nieko gero nebuvo, todėl padėjo į lentyną ir viskas. Šūvis į taikinį „gavosi“. Šautuvą laikė garaže, lentynoje, ten ir buvo rastas kratos metu.

Jis žinojo, kad negalima laikyti. Medžiotojas buvo iki tol, kol atėmė arbaletą. Nuo 2013 metų neturi leidimo ginklui, ginklą atidavė į komisą. Medžiotojo statusą panaikino po šių įvykių. Už arbaleto nešiojimą „uždėjo“ 600 Eur baudos, buvo nubaustas administracine tvarka.

Dėl pas jį rasto 81 vnt. šaudmenų – 16 kalibro šovinys buvo likęs nuo to laiko, kai turėjo šautuvą, turėjo leidimą šautuvui. 75 šoviniai buvo rasti pas tėvuką garaže kraustant, juos pasiėmė. Tokiems šoviniams leidimo neturėjo. Nežino, kiek laiko jie buvo pas tėvuką, o pas jį jie buvo maždaug 10 metų. Vieno 7,62 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis, 4 „Mosin“ šoviniai yra iš sodybos, kurią yra nusipirkęs. Sodyba sena, medinė, dabar ją renovuoja beveik 10 metų. Plėšdamas vidines sienas, rado 4 šovinius, vienas kažkodėl buvo išardytas ir kulka įkišta antraip. Dar ten buvo 50 reichsmarkių. Neatidavė policijai, nes yra nukentėjęs nuo policijos, bijojo. Jis pripažįsta, kad neteisėtai laikė 81 šaudmenį, leidimo jiems neturėjo.

Dėl arbaleto – buvo matęs per televizorių arbaletą ir sugalvojo įsigyti. Susirado skelbimą, paskambino, susitarė susitikti, 2022 metų spalio mėnesį susitiko su pardavėju netoli (duomenys neskelbtini), “O” degalinėje, ir įsigijo iš nenustatyto asmens už 600 Eur. Jis neįtarė, kad įmanoma nusipirkti pagal skelbimą medžioklinį arbaletą, jie nesiskiria nuo turinčių silpnesnę jėgą. Jis po to išsiaiškino, nes arbaletas jam pasirodė per kietas. Arbaletą parsivežė į namus. Gal porą savaičių jį bijojo užtaisyti, paskui užtaisė, pabandė, šaudė. Strėlių nusipirko.

2024 m. vasario 16 d., apie 20–21 val., sugalvojo išeiti pasivaikščioti ir pasiėmė arbaletą. Jis gyvena kaimo pakraštyje. Ėjo per laukus iki pamiškės, palei kanalą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r. Arbaletą nešėsi, nes ten yra užtvenktas kanalas, galvojo, gal bebrą nušaus. Jis nieko nesumedžiojo. Jau buvo praėjęs sankryžą, kai pastebėjo iš dešinės pusės atvažiuojančią mašiną. Mašinoje važiavo medžiotojai, dairėsi per termovizorių ir pamatė jį, sulaikė.

Jis žinojo, kad tokios įtempimo jėgos arbaleto negalima laikyti, nes tai išsiaiškino. Svarstė gauti leidimą, bet neįmanoma gauti leidimo, kai turi ginklą, nes pirma turi gauti leidimą, o po to įsigyti ginklą. Žinojo, kad tokios įtempimo jėgos arbaletui reikalingas leidimas. Arbaletą administracinėje byloje konfiskavo. Kai išsiaiškino, kad arbaletas yra galingesnis, negu leistina, galėjo pranešti policijai. Jis gailisi. Buvo pirmas kartas, kai išėjo pamedžioti su arbaletu.

Jis užsiima miškų ruoša, individualią veiklą vykdo visoje Lietuvoje, bet daugiausia (duomenys neskelbtini) rajone.

Jis niekada nėra užpuolęs žmogaus. Per šitą tyrimą jis pamatė ekspertizės išvadas. Žino, kad K. K. turi lygtinumą už muštynes, nebuvo jokios prasmės pastarąjį pasodinti, tai susitaikė. Visos muštynės prasidėjo nuo to, kad K. K. pradėjo spardyti T. T., o jis (L. D.) pastarąjį gynė.

3. Kaltinamajam L. D. visiškai pripažinus kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bylos duomenys, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti juos išvardijant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

4. 2024-02-16 / 2024-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-463996-24 ir fotolentelėje Nr. IBPS-V-464001-24 užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r., važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo žvyruota danga link (duomenys neskelbtini) kaimo. Privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini), 250 m atstumu nuo sankryžos link (duomenys neskelbtini) k., dešinėje pusėje prie griovio ant žolės rastas juodos spalvos medžiaginis dėklas, kuriame yra arbaletas su optiniu taikikliu Center Point Crossbows Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėkle yra naktinio matymo žiūronas su taikikliu, strėlių dėklas, dvi strėlės, ant vienos strėlės rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, virvė su dviem rankenėlėmis, šviesiai margas užtiesalas, baltas maišas. Minėti daiktai paimti (t. 1, b. l. 179–185).

5. 2024-03-25 Šiaulių AVPK KTT specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-823553-24 nurodyta, kad tirti pateiktas medžioklinis arbaletas yra pramoninės gamybos, B kategorijos templinis nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 190–198).

6. 2024-12-17 kratos protokole Nr. IBPS-V-463824-24 užfiksuota, kad L. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paskelbus nutarimą kratai daryti, L. D. paaiškino, kad gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose bei automobiliuose ginklų, šaudmenų ir kitų draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu patekus į garažo patalpas, po dešine puse prie durų ant lentynos pirštinėje rasti 5 vnt. šovinių, 7,62 mm, ir 1 šovinys, 16 kalibro. Šalia pirštinės rastos trys dėžutės, kuriose mažo kalibro graižtvinio šautuvo šoviniai, 5,6 mm, 75 vnt., ir juoda plastikinė dėžutė, kurioje yra pneumatinio šautuvo dėžutė su 58 šoviniais. Garažo patalpoje po kaire puse ant lentynų viršuje po daiktais rastas savadarbis šaunamasis ginklas su optika, ant ginklo numerio nėra. Patekus į ūkinį pastatą, jame stovinčiame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės rasta 11 vnt. strėlių ir dėžutė pavadinimu „EASTON“, kurioje yra 7 vnt. strėlių (t. 2, b. l. 21–35).

7. 2024-03-26 Šiaulių AVPK KTT specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-840158-24 nurodyta, kad tirti pateikti 4 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent: pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 7,62X54R mm kalibro, „Mosin“ šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip: 1891/30 m šautuvams, 1938 ir 1944 m karabinams, Degteriovo kulkosvaidžiams ir kt. Pateikti 75 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent: pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22lr) kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudyti šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62X51 mm kalibro (.308 Win) šovinio sudėtinės dalys (t. 2, b. l. 40–48).

8. 2024-03-28 Šiaulių AVPK KTT specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-874062-24 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, vienašūvis, graižtvinis, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, .22 kalibro pneumatinio šautuvo vamzdį ir 5,6 mm kalibro TOZ šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) užraktą ir užrakto rėmą, šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, kuris pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo (.22lr) šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų (t. 2, b. l. 63–68).

9. Iš 2024-04-03 Administracinių nusižengimų registro išrašo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad 2024-03-18 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo L. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 4 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirta 600 eurų bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas bei specialiosios teisės (Teisė medžioti) atėmimas 3 metams (t. 2, b. l. 96–101).

10. Iš 2024-04-19 rašto dėl konfiskuotų daiktų perdavimo Nr. IBPS-S225072-24 matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo vyr. specialistui prie administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskuoti daiktai, priklausę L. D., paimti 2024-02-16 įvykio vietos apžiūros metu: medžiaginis juodos spalvos dėklas su uždėta plomba (duomenys neskelbtini), kuriame supakuoti: arbaletas CENTER POINT CROSSBOWS Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, naktinio matymo žiūronas su taikikliu (naktinio matymo monokuliaras), strėlių dėklas su strėlėmis (2 vnt.), virvė su dviem rankenėlėmis (1 vnt.). Kartu taip pat išsiųsti plombuotame dėkle buvę šviesiai margas užtiesalas (1 vnt.) ir baltas maišas (1 vnt.), priklausę L. D. (t. 2, b. l. 102–103).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. M. parodė, kad 2024-02-16, apie 21 val., su draugais A. S. ir T. S. važiavo medžioti. Važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ties žirgynu, tikslaus adreso nežino, su termovizoriumi T. ir A. pastebėjo ant melioracijos griovio krašto gulintį objektą, kuris skleidė šilumą. Pagalvojo, kad objektas gali būti žmogus. Jie su automobiliu link objekto pradėjo važiuoti, ir objektas pradėjo bėgti, tada suprato, kad tai yra žmogus, ir gali būti brakonierius. Jiems išlipus iš automobilio, žmogus peršoko melioracijos griovį. Jis su A. bėgo vytis žmogaus, o T. pasiliko prie žmogaus paliktų daiktų ant griovio krašto. Jis su A. pasivijo žmogų ir pamatė, kad tai vyriškis. Pribėgus prie vyriškio, šis pasakė, kad pasiduoda, ir visi kartu ėjo atgal prie automobilio. Jiems einant atgal prie automobilio nepažįstamas vyriškis jiems pradėjo sakyti, kad leistų pasiimti naktinio matymo įrangą, kruviną strėlę, nes nori išmesti. Visi kartu grįžo prie automobilio ir iš vyriškio paliktų daiktų pamatė, kad dėkle yra arbaletas, kuris skirtas medžioti gyvūnus. Jiems vyriškis paaiškino, kad anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, bet iš ten išėjo ir šiuo metu medžiotojo bilietą turi, bet bilieto galiojimas prieš daug metų pasibaigęs. Vyriškis aiškino, kad nieko nėra sumedžiojęs, o dabar medžiojo kiškius. Įvykio vietoje termovizoriaus pagalba aplink jokio sumedžioto gyvūno, kraujo pėdsakų, nematė. Draugas A. apie įvykį pranešė pagalbos centrui ir jie visi laukė atvykstančių tarnybų. Po kurio laiko į vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (t. 2, b. l. 124–128).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2024-02-16, apie 21 val., jis su draugais T. S. ir I. M. važiavo medžioti. Jiems važiuojant automobiliu adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., atviroje vietoje su termovizoriumi pastebėjo melioracijos griovyje gulintį žmogų. Pagalvojo, kad gali būti brakonierius, ir privažiavo prie žmogaus. Jiems privažiavus, žmogus pradėjo bėgti ir bėgdamas paliko savo daiktus ant melioracijos griovio krašto. Jis su I. M. išlipo iš automobilio ir bėgo vytis žmogaus. Bėgant žmogus pats sustojo ir pasakė, kad viskas, nebebėga. Jam vyriškis buvo nematytas, nepažįstamas. Visi sugrįžo prie automobilio. Paklausė vyriškio, ar ką nors sumedžiojo, šis pasakė, kad nieko. Jiems visiems būnant prie automobilio, T. pratraukė dėklą ir pamatė, kad dėkle yra arbaletas su dviem strėlėmis, viena iš strėlių buvo kruvina. Vyriškis pasakė, kad tai jo daiktai. Paskui nepažįstamas vyriškis iš kišenės ištraukė naktinio matymo priedėlį ir pasakė, kad leistų jam jį paslėpti. Jiems visiems būnant kartu, jis paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jiems būnant vietoje, aplinkui su termovizoriumi niekur sumedžioto gyvūno nematė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (t. 2, b. l. 131–135).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2024-02-16, apie 21 val., jis su draugais A. S. ir I. M. važiavo medžioti. Važiuojant adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., tikslaus adreso pasakyti negali, bet buvo atvira vietovė, ūkininkų pasėliai, su termovizoriumi pastebėjo melioracijos griovyje įdomų objektą. Jiems stebint toliau, suprato, kad griovyje guli žmogus, kuris dar juda. Suprato, kad gali būti brakonierius. Su automobiliu privažiavo, ir žmogus pradėjo bėgti. A. S. su I. M. išlipo iš mašinos ir vijosi žmogų, o jis pasiliko prie žmogaus paliktų daiktų. Jis pažiūrėjo, kokius daiktus paliko. Buvo paliktas medžiaginis dėklas, kurį pradarė ir pamatė, kad viduje yra daiktas, panašus į ginklą. Uždarė dėklą, grįžo draugai į vietą su bėgusiu vyriškiu. Jam vyriškis buvo nepažįstamas, nematytas. Vyriškis jiems pasakė, kad dėkle yra arbaletas su strėlėmis. Suprato, kad vyriškis gali būti brakonierius. A. S. apie įvykį pranešė paskambinęs į pagalbos centrą, ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Su draugais ieškojo, ar vyriškis sumedžiojo kokį gyvūną, bet nieko nerado. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (t. 2, b. l. 138–142).

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju. Dirbo ekipaže kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK Reagavimo skyriaus vyr. patrule K. P. 2024-02-16 gavo pranešimą, kad yra sulaikytas asmuo su arbaletu ir reikalinga pareigūnų pagalba. Apie 23.45 val. atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, pastebėjo asmenį, kuris, kaip vėliau sužinojo, yra L. D., taip pat įvykio vietoje buvo du gamtos apsaugos pareigūnai bei (duomenys neskelbtini) APVK (duomenys neskelbtini) RPK RS pareigūnai – vyr. patrulis Ž. G. ir vyr. patrulė D. R. Atvykus jiems buvo paaiškinta, kad L. D. galimai brakonieriavo ir buvo sulaikytas atsitiktinai pro šalį vykusių medžiotojų. Kai jie atvyko į įvykio vietą, medžiotojų jau nebuvo. Sulaikius medžiotojams L. D., prie pastarojo buvimo vietos buvo rastas arbaletas, jo dėklas, dvi strėlės, optinis taikiklis ir virvė su dviem rankenėlėmis. Dėl šių aplinkybių ir buvo pakviesti gamtos apsaugos pareigūnai, kad užfiksuotų, jog L. D. su arbaletu bandė medžioti. Kadangi L. D. su savimi turėti daiktai buvo draudžiami civilinėje apyvartoje, be to, jis pats pasakė, kad leidimo šiems daiktams neturi, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. L. D. nurodė, kad arbaletą buvo pirkęs pagal skelbimą iš jam nepažįstamo asmens. Leidimo, leidžiančio arbaletą laikyti, po įsigijimo L. D. nesusitvarkė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, L. D. buvo sulaikytas. O siekiant patikrinti, ar savo gyvenamojoje vietoje turi daugiau civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų, pas L. D. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Krata buvo atliekama vėlyvu – nakties metu. Atliekant kratą, ūkiniame pastate šone esančiame garaže, viduje ant lentynos padėtoje pirštinėje buvo rasti šoviniai. Toliau šalia tos pačios pirštinės rastos dėžutės su šoviniais. Kitoje lentynoje po daiktais buvo rastas savadarbis šaunamasis ginklas be numerio. Krata vėliau buvo tęsiama ūkiniame pastate, kur pastebėjo stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio jau nepamena. Automobilyje ant galinės sėdynės buvo rastos padėtos niekur neįdėtos strėlės ir dėžutė su strėlėmis. Kratos metu buvo rasta iš viso 17 vnt. strėlių, tačiau jau vėliau, surašant protokolą, įvyko techninė klaida ir buvo įrašyta, kad palaidų strėlių buvo 11 vnt., o dėžutėje 7 vnt. strėlių. Nors palaidų strėlių buvo rasta ir paimta 10 vnt. Kratos metu ūkiniame pastate buvo rasta pneumatinio šautuvo spyruoklė, oro pompa, oro filtras. Kratos metu dalyvavęs L. D. nurodė, kad visi kratos metu rasti daiktai priklauso jam. Po atliktos kratos L. D. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę, o sugrįžus į tarnybines patalpas, surašyti procesiniai dokumentai, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas (t. 2, b. l. 145–148).

Įrodymų vertinimas, kaltinamojo padarytų veikų juridinė kvalifikacija

15. Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo, veikas padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis

16. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis numatyta BK 253 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

17. Anksčiau išdėstytų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei leidžia spręsti kaltinamojo L. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma – kratos protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. K. parodymais (nuosprendžio 6–8, 14 punktai) bei paties kaltinamojo L. D. parodymais visiškai pripažįstant savo kaltę – neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. D. pasigamino šautuvą, t. y. tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą, kurį bei įgytą 81 šaudmenį laikė jam priklausančiame garaže iki 2024 m. vasario 17 d. Kaltinamasis L. D. kaltinime nurodytu šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimas disponuoti kaltinime nurodytais šaudmenimis jam nebuvo išduotas, o savadarbiai šaunamieji ginklai, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinėje apyvartoje apskritai yra draudžiami. Kadangi, kaip jau nurodyta, kaltinamasis L. D. neginčija savo kaltės dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu (jo gaminimo ir laikymo) bei šaudmenimis (jų įgijimo ir laikymo), neneigia, jog tai darė sąmoningai ir valingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia, teismas plačiau neaptaria kaltinamojo kaltės turinio ir faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių jo kaltę.

18. L. D. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir 81 šaudmeniu kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, šaudmenų kiekį – 81 vnt. – laikant dideliu kiekiu, ir tai yra esminis požymis, lėmęs L. D. aptariamos veikos kvalifikavimą ne pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad didelis šaudmenų kiekis yra vertinamasis požymis. Teismo nuomone bei remiantis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-P-178-2012, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-851/2024), vien tik didesnio skaičiaus šaudmenų turėjimas pagal pavojingumą negali būti prilygintas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus (šiuo atveju – BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto) nusikaltimo padarymas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaudmenis, taigi šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas nuo 2011 m. kovo 1 d. leidžiamų laikyti šovinių kiekis apskritai neberibojamas. Anksčiau fiziniai asmenys galėjo įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi, o dar anksčiau (iki 2008 m. birželio 5 d.) – ne daugiau kaip 300 vienetų. Atsižvelgiant į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atitinkamai spręstinas ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kaip pažymėta minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojantį BK 253 straipsnį.

19. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. D. padarytos veikos – neteisėto vieno šaunamojo ginklo pagaminimo ir jo bei 81 vnt. pramoninės gamybos šovinių neteisėto įgijimo bei laikymo, nesant byloje jokių duomenų, kad šia nusikalstama veika būtų sukeltos neigiamos pasekmės ar jos grėstų kitiems asmenims, – pavojingumas nesiekia sunkaus nusikaltimo lygio, kaltinamojo L. D. neteisėtai įgytas ir laikytas šaudmenų kiekis – 81 vnt. – nelaikytinas dideliu kiekiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, todėl nuteistojo veika iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 253 straipsnio 1 dalį iš kaltinimo pašalinant kvalifikuojantį požymį – didelį šaudmenų kiekį.

20. Kaltinime L. D. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis nurodyta, kad jis laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą 81 vnt. šaudmenų. Kaltinamasis L. D. teisme paaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis įsigijo kaltinime nurodytus šaudmenis. Kaltinamojo teigimu, 16 kalibro šovinys buvo likęs nuo to laiko, kai jis turėjo leidimą šautuvui, 75 šoviniai buvo rasti mirusio tėvo garaže, vieno 7,62 mm kalibro šovinio sudėtinė dalis, 4 „Mosin“ šoviniai yra iš sodybos, kurią renovuodamas sienoje rado šovinius. Todėl iš kaltinimo L. D. šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo kaltinime nurodytus šaudmenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, kadangi, kaip jau aptarta, byloje nustatytos šaudmenų įgijimo aplinkybės.

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu

21. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Ši nusikalstama veika yra baigta nuo nešaunamojo ginklo įgijimo ar nešiojimo, neturint leidimo, pradžios momento.

22. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, ir leidžia spręsti kaltinamojo L. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, rašte dėl konfiskuotų daiktų perdavimo nurodytais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų I. M., A. S., T. S., M. K. parodymais (nuosprendžio 4–5, 9–14 punktai) bei paties kaltinamojo L. D. parodymais visiškai pripažįstant savo kaltę – neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo pramoninės gamybos arbaletą CENTER POINT CROSSBOWS Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį ginklą 2024 m. vasario 16 d., apie 20–21 val., atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur nešiojo, kol buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnų. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-823553-24, kaltinamasis L. D. disponavo medžiokliniu arbaletu, t. y. pramoninės gamybos, B kategorijos templiniu nešaunamuoju ginklu. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 68 punkte nurodyta, kad templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas, 4 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 500 niutonų (N) iki 1 200 niutonų (N), priskiriami B kategorijos ginklams, o tokios kategorijos ginklams reikalingas leidimas, kuris išduodamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaltinamasis L. D. leidimo įsigyti ir nešiotis kaltinime nurodytą ginklą – pramoninės gamybos arbaletą CENTER POINT CROSSBOWS Nr. (duomenys neskelbtini) – neturėjo, todėl juo disponavo (įgijo, nešiojo) neteisėtai. Bylos duomenys bei paties kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis L. D., turintis ne tik gyvenimišką patirtį (virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) žmogus, bet ir buvęs medžiotojas, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja nešaunamuoju ginklu, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam L. D. inkriminuotoje aptariamoje veikoje.

Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

24. 2022 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2022 m. sausio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. atžvilgiu nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio, BPK 212 straipsnio 5 punkto pagrindu) (t. 1, b. l. 145–150). 2024 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. atžvilgiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 3, 4 dalimis, BPK 217 straipsnio 4 dalimi, atnaujintas, ir prie šio ikiteisminio tyrimo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 11–13).

25. 2022 m. sausio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, kuria patvirtintas 2022 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą L. D. atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, buvo išaiškintos BK 38 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytos sąlygos, kurių nesilaikius gali būti sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Kaltinamasis L. D. šių sąlygų nesilaikė, todėl buvo pagrindas pripažinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis L. D. pripažįstamas kaltu padarius naują tyčinį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi (jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas), turi būti sprendžiama dėl L. D. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taigi ir už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 138 straipsnio 1 dalis). Remiantis suformuota teismų praktika, sprendžiant dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir kas ją padarė, nes šios nusikalstamos veikos padarymo faktas ir asmuo, ją įvykdęs, jau yra nustatyti. Tuo aspektu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka laikomas to paties buvusio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu (kasacinė nutartis Nr. 2K-269-303/2020). Taigi įrodymai, kuriais pagrįstos išvados dėl L. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju pakartotinai netiriami ir nevertinami (tiriami tik bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti). Laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, kaltinamajam L. D. bus skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

26. Kaltinamasis L. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27. Parinkdamas skiriamų bausmių rūšis ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam L. D., teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

28. Vertindamas kaltinamojo L. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 258 straipsnio 2 dalis), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). Visos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

29. Vertindamas kaltinamojo L. D. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis L. D. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 8–10), baustas administracine tvarka tik už su tais pačiais nagrinėjamais įvykiais susijusius padarytus nusižengimus (Medžioklių taisyklių pažeidimai) pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 4 dalį, 290 straipsnio 5 dalį, paskirtą 600 Eur baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 96–101), byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, jis dirba – vykdo individualią veiklą (t. 3, b. l. 14–15). Kaltinamasis L. D. pripažino savo kaltę, atskleidė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, šią aplinkybę, kaip jau minėta, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios bausmių parinkimui reikšmingos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Teismas įvertina ir tai, kad byloje nustatyta ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė darant veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

30. Įvertinęs jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamojo L. D. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam įstatymo už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas bausmes: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis), pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą vieniems metams be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis), pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

31. Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, kaltinamajam L. D. subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, nes šios padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) pagal BK 10 straipsnį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas), bei iš dalies sudedant – prie apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Kaltinamasis L. D. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.

32. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kaltinamajam L. D. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

33. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šautuvas su optiniu taikikliu (paketas POLICIJA S 44016), šoviniai (61 vnt.), strėlės (2 vnt.), rasti ir paimti 2024-02-17 kratos metu pas L. D. garaže ir ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21–35), perduoti saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui pagal 2024-04-22 kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109), – nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip uždraustos veikos rezultatas, konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu, gautu iš BPC, paliktina prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą vieniems metams be intensyvios priežiūros;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams trims mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kaltinamajam L. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką L. D. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 17 d. 3 val. iki 2024 m. vasario 17 d. 11.53 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti L. D., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. D. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šautuvą su optiniu taikikliu (paketas POLICIJA S 44016), šovinius (61 vnt.), strėles (2 vnt.), perduotus saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui pagal 2024-04-22 kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu, gautu iš BPC, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.