Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Narbutienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dviems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš B. K. priteista 8228,00 Lt žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteista už tai, kad 2007 m. gruodžio 12 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, apipylė verdančiu vandeniu savo sugyventinį A. D. , jam padarydama 2A-2B-3 laipsnio veido, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, abiejų žastų, dešinio dilbio, sėdmenų odos nudegimus, apimančius 29 procentus kūno paviršiaus, tuo padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą.

Po to, turėdama pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, jam nepagelbėjo kai grėsė pavojus gyvybei, o išėjo iš namų ir į juos negrįžo iki to laiko, kol nukentėjusysis A. D. , sūnaus R. K. iniciatyva buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 135 str. 1 d., nes B. K. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, bei pagal LR BK 144 str., nes B. K. sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir turėdama pareigą pasirūpinti juo bei suprasdama, kad gresia pavojus, kad gali padėti, sąmoningai susilaikė nuo pagalbos suteikimo išeidama iš namų, tačiau B. K. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigia ir kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., BK 144 str. neginčija, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, tai yra neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai B. K. bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas skirdamas bausmę įvertino tai, kad B. K. neteista, tačiau padarė du baigtus tyčinius - sunkų ir nesunkų - nusikaltimus. Teismas pripažino B. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš byloje esančios B. K. charakteristikos matyti, kad nuteistoji nuolat girtauja, niekur nedirba, nesirūpina namais, elgiasi netinkamai (b. l. 33).

Pirmosios instancijos teismas B. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 1 d. ir BK 144 str. skyrė laisvės atėmimo bausmes žymiai mažesnes nei sankcijoje numatytų tokių bausmių vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistosios padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei pagrįstai jos veikas kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., BK 144 str., bet atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jų apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrindamas apėmimo būdu teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. nuostatas, kadangi B. K. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo B. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

Nuteistosios B. K. nurodytos aplinkybės, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, turi nepilnametį, psichiškai neįgalų sūnų, kuriuo reikia rūpintis yra svarbios aplinkybės, tačiau jos negali būti pakankamu pagrindu bausmei švelninti, be to, iš byloje esančių liudytojo R. K. parodymų matyti, kad nuteistoji netinkamai rūpinasi neįgaliu sūnumi, jo gaunamą invalidumo pensiją kartais išleidžia alkoholiui, K. K. pragyvenimui užsidirba pats dirbdamas pas žmones.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajai B. K. paskyrė teisingą bausmę. Įvertinus tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo B. K. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios B. K. apeliacinį skundą atmesti.