- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 1-404-239/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- I. K.
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Andželika Vosyliūtė
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas - baudžiamasis nusižengimas (BK 284 str. 2d.)
- 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis 2010-12-17 apie 7 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su ranka sudavė savo buvusiai žmonai I. (B.) K. į veidą tris kartus į galvą vieką kartą į petį ir įspyrė į koją ir ranką tuo padarydamas nukentėjusiajai I. (B.) K. poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą Šiais savo veiksmais P. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusioji-jo buvusi žmona., su kuria susituokė 2001-07-20. 2001-10-09 pas juos gimė sūnus D. B.. Iš pradžių su žmona sutarė labai gerai. Prieš du metus gruodžio 15 dieną sužinojo, kad žmona turi kitą vyrą. 2010-12-17 atėjo pas savo motiną į butą. Tuo metu bute buvo nukentėjusioji. Kaltinamasis norėjo pasiaiškinti su žmona santykius, tačiau buvo labai susinervinęs ir sudavė kelis kartus su ranka į galvą, į petį. Neneigia, kad galėjo įspirti ir į koją bei ranką. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, žmonos atsiprašė, su ja susitaikė. Prašo bylą nutraukti susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis P. B. kaltu ir prisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais.
Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. –B. parodė, kad 2010-12-17 jai būnant pas kaltinamojo motiną bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apie 7 val. į butą atėjo jos buvęs vyras P. B., kuris buvo neblaivus. Užėjęs į butą P. B. pradėjo reikšti visokias pretenzijas. Vėliau P. B. paėmė jos telefoną ir jį rankose laikydamas sudavė jai į veidą, tada ranka tris kartus sudavė per galvą kumščiu dar sudavė smūgį į petį, smūgiavo koja vieną sykį į šlaunį ir įspyrė į dešinę ranką. Tačiau su vyru susitaikė, jis jos atsiprašė,atlygino žalą ir prašo bylą nutraukti
Sutinkamai su 2010-12-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4777/10 (01), I. B.- K. padaryta poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2010-12-17 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18, 19).
Žemesnės instancijos teismas
Kad kaltinamasis P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. K. parodymais apie tai, kad jai kaltinamasis sudavė smūgius į veidą bei spyrė koja. Kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir 2010-12-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Be to, ir pats kaltinamasis neneigia sudavęs smūgius I. K... Taigi, teismas laiko pilnai įrodyta, kad kaltinamasis P. B. 2010-12-17 apie 7 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su ranka sudavė savo buvusiai žmonai I. B. į veidą tris kartus į galvą vieką kartą į petį ir įspyrė į koją ir ranką tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
P. B. kaltinamas, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką o būtent:
kad kaltinamasis 2010-12-15 apie 12.31 vai. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pasireiškusiu tuo, kad atvykęs į parduotuvę „Maxima bazė" adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, prie parduotuvės apsaugos darbuotojų posto su ranka sudavė vieną smūgį savo žmonai I. (B.) K. į veidą tuo nukentėjusiajai I. (B.) K. sukeldamas fizinį skausmą ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais savo veiksmais P. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis P. B. parodė, kad nukentėjusioji-jo buvusi žmona. Mokėdamas už telefono paslaugas, pastebėjo, kad žmonos telefono sąskaitoje padaugėjo SMS žinučių ir pokalbių valandų.. 2010 m. gruodžio 15 d. jis gavo naują sąskaitą ir pastebėjo, kad buvusi žmona išsiuntė beveik tūkstantį SMS žinučių. Kilus įtarimams, patikrino išklotinę ir pamatė, kad visos žinutės buvo siunčiamos į vieną telefono numerį. Supratęs, kad buvusi žmona yra neištikima nutarė nuvažiuoti į buvusios žmonos darbą pasikalbėti, t.y. į „Maxima" bazę, adresu: Savanorių pr. 247, Vilniuje. Lauke prie parduotuvės jis pastebėjo stovinčią savo buvusią žmoną su apsaugos darbuotojo uniforma vilkinčiu vaikinu. Kaltinamasis surinko telefono numerį, į kurį buvusi žmona skambindavo ir rašydavo SMS žinutes. Šalia stovintis vaikinas paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir jo skambutį atmetė, galimai supratęs, kad jam skambina I. K. (B.) vyras. Po skambučio jie abu nuėjo į parduotuvę. Supratęs, kad tas vaikinas yra buvusios žmonos meilužis, kaltinamasis nuėjo iš paskos. Priėjęs prie apsaugos posto pasibeldė į duris ir jas atidarius buvusiai žmonai -paklausė, kodėl I. jam neištikima. I. pasakė išeiti ir tada jis ranka pastūmė ją ir palikęs jos telefono išklotines, išėjo. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir šokiruotas dėl tokio buvusios žmonos poelgio. Atėjo pasiaiškinti. Ar kas nors matė, kaip jis sudavė smūgį žmonai-nežino, nes iš karto išėjo.
Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).
Nukentėjusioji I. (B.) K. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs vyras. Santuoka su vyru nutraukta. 2010-12-15, apie 12.31 val. jos buvęs vyras atėjo į jos darbą adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje. Ji buvo apsaugos darbuotojų tarnybinėse patalpose. Pasibeldus į duris, ji jas atidarė ir pamatė savo vyrą P. B.. Kaltinamasis nieko nesakęs ranka sudavė į veidą. Ir numetęs sąskaitas-išėjo. Smūgis buvo nestiprus, jai visiškai neskaudėjo. Prašo bylą nutraukti, nes viešoji tvarka nebuvo pažeista, o smūgio sudavimu jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis dirba UAB „Maxima Lt", apsaugos darbuotoju, parduotuvėje „Maxima bazė", adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje nuo 2010 m. spalio mėnesio. Ten apsaugos darbuotoja dirba ir I. B.. 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksliai datos neprisiminė, kažkur apie pietus jis dirbo toje parduotuvėje ir stovėjo už kasų ir stebėjo aplinką. Pastebėjo, kaip prie apsaugos posto priėjęs vyriškis pasibeldė į apsaugos posto duris, o su juo atėjęs kitas vyriškis stovėjo netoliese. Tuo metu prie jo stovėjo kolega P. J.. Apsaugos posto duris atidarė I. ir tas vyriškis kaire ranka I. sudavė vieną sykį į veidą. Vyriškis į I. pusę numetė kažkokius dokumentus. Jis iškart suprato, kad tai I. vyras, kuris iš karto išėjo iš parduotuvės. Jis nuėjo link apsaugos posto ir I. klausė, kas atsitiko, bet pastaroji nieko nesakė. Ar apie tą incidentą buvo pranešta parduotuvės vadovybei nežino, niekam nepranešė. (b.l. 71 ).
Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis apie 14 metų pažįsta P. B. ir I. B.. Su pastaraisiais santykiai yra geri ir palaikė gerus ryšius. Su P. B. dirba toje pačioje tarnyboje. 2010 m. gruodžio mėnesį tiksliai datos neprisiminė kartu su P. B. susitiko prie Vilniaus r. PK, kuris su savimi turėjo telefonų išklotines. P. B. buvo susinervinęs, kadangi pasakė, kad žmonos numeris į vieną ir tą patį numerį išsiuntė apie 1000 SMS. P. B. paprašė kartu pavažiuoti iki jo žmonos darbo iki „Maxima bazės" Savanorių pr. 247, Vilniuje. Nuvažiavę prie „Maxima bazės" jie pastebėjo P. B. žmoną I. stovinčia lauke prie įėjimo durų su vaikinu vilkinčiu apsaugos darbuotojo uniformą. P. B. paskambino į numerį, į kurį buvo siunčiamos SMS. Vaikinui, stovėjusiam prie I., suskambo telefonas ir jie abu pažiūrėję į numerį atmetė skambutį. Tada P. B. pasiūlė eiti į parduotuvę pasikalbėti su savo žmona ir išsiaiškinti, kas vyksta. Užėjus į parduotuvę nuėjo link apsaugos darbuotojų posto. D. K. nėjo kartu su kaltinamuoju į apsaugos darbuotojų tarnybines patalpas. Duris atidarė I. Pastaroji kažką pasakė P. B., tada šis atsistūmė su ranka nuo jos peties ir paliko telefono išklotines ir jie išėjo iš parduotuvės. Jis paklausė P. B. ką jam pasakė žmona, o šis atsakė, kad pasiuntė tolyn. Jie išvažiavo į namus. Jis tikrai matė, kad P. B. jokio smūgio į veidą nesudavė. (b.l. 72 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, o nukentėjusioji-buvusi marti. 2011 m. gruodžio mėnesį apie savo žmonos neištikimybę sužinojo sūnus P. Jis nuvažiavo į I. darbą „Maxima bazė", Savanorių prospekte išsiaiškinti. Po šito I. į savo namus nebegrįžo ir nakvojo pas jos dukterį (duomenys neskelbtini). Kitą naktį I. B. nakvojo pas juos namuose. Tačiau neri ji , nei kiti šeimos nariai jokių mėlynių ant I. B. veido nematė. Marti nieko nepasakojo, jog ją vyras mušė.
Apklausta liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis jos brolis, o nukentėjusioji-buvusi brolienė. 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje tiksliai dienos neprisiminė, jai skambino brolis P. ir pasakė, kad jo žmona I. jam yra neištikima. Ta pačią dieną vakare pas ją į namus atėjo I. B. ir paprašė pernakvoti. I. B. pasakė, kad nenori eiti namo pas savo vyrą. I. B. pati nieko nesakė, kas nutiko šeimoje. I. B. veide nebuvo jokių žymių, kad butų sumušta ir pati nieko neminėjo, kad vyras ją būtų nuskriaudęs. I. B. nakvojo vieną naktį ir kažkur išvažiavo. Ji neklausinėjo I. B. apie jų šeimyninius santykius. Ji žino, kad kitą naktį I. B. nakvojo pas jos mamą. (b.l. 73 ).
Taigi, kaltinamasis P. B. kaltinamas, kad jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pasireiškusiu tuo, kad atvykęs į parduotuvę „Maxima bazė" adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, prie parduotuvės apsaugos darbuotojų posto su ranka sudavė vieną smūgį savo žmonai I. (B.) K. į veidą tuo nukentėjusiajai I. B. sukeldamas fizinį skausmą ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis, atėjęs į parduotuvėje „Maxima bazė" adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, esančias apsaugos darbuotojų tarnybines patalpas ir tarpduryje sutikęs nukentėjusiąją I. K.-ją pastūmė, suduodamas jai vieną smūgį į vaidą. Kaip parodė liudytojai, viešoji bei visuomenės tvarka nebuvo pažeista, taip pat nebuvo nustatyta, kad kas nors iš apsaugos darbuotojų arba parduotuvės lankytojų būtų matę šį įvykį. Pati nukentėjusioji neigia, kad jai suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą.
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūlūs, kokie – grasinimais, o kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. P. B. kaltinamas, kad jis „įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pasireiškusiu tuo, kad atvykęs į parduotuvę „Maxima bazė" adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, prie parduotuvės apsaugos darbuotojų posto su ranka sudavė vieną smūgį savo žmonai I. (B.) K. į veidą tuo nukentėjusiajai I. B. sukeldamas fizinį skausmą ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką.”
Įžūlus elgesys BK 284 str. 1 d. prasme reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Liudytojai A. B. ir D. K. parodė, kad nukentėjusiosios darbo vietoje t. y. parduotuvės Maxima“ patalpose esančiame apsaugos darbuotojų kambaryje įvykus konfliktui taro kaltinamojo P. B. bei jo žmonos-nebuvo nutrauktas nei parduotuvės, nei apsaugos darbuotojų darbas, tiek minėti asmenys, tiek aplinkiniai nepasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, jokios žalos nebuvo padaryta, nebuvo sutrikdyta normali parduotuvės veikla ar žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Be to, ir pati nukentėjusioji parodė, kad jokio fizinio skausmo, kaip teigiama, sudavus P. B. ranka jai per veidą-ji nejuto, viskas vyko labai greitai. LR BK 140 str. numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą. Taigi, kaip jau buvo minėta, pati nukentėjusioji neigia, kad kaltinamojo suduotas smūgis sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, ir liudytojai M. B., I. B., A. B. bei D. K. parodė, kad ant nukentėjusiosios veido jokių mušimo žymių nematė.
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis P. B. 2010-12-15, apie 12.31 val. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pasireiškusiu tuo, kad atvykęs į parduotuvę „Maxima bazė" adresu Savanorių pr. 247, Vilniuje, prie parduotuvės apsaugos darbuotojų posto su ranka sudavė vieną smūgį savo žmonai I. B. į veidą tuo nukentėjusiajai I. (B.) K. sukeldamas fizinį skausmą ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad P. B. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. veiką , numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 (LR BPK 303 str. 5 d., 1 p.). Todėl P. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų finansinei operacijai inicijuoti panaudojimo
Taip pat, P. B. kaltinamas, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:
kad kaltinamasis 2010-12-23 neteisėtai panaudojo AB „Swedbank" elektroninės mokėjimo priemonės duomenis išduotus savo žmonos I. B. vardu, prisijungdamas internetu prie I. B. sąskaitos padarė 860 Lt pavedimą į savo sąskaitą banke AB „Swedbank" nurodydamas „MOKESTIS UŽ NEIŠTIKIMYBĘ", t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. ld.
Kaltinamasis P. B. parodė, kad 2010-12-23 iš žmonos sąskaitos pervedė 860,00 Lt į savo sąskaitą, nes buvo susitarę už tokią sumą nupirkti sūnui Kalėdinę dovaną. Buvusi žmona naudodavosi jo internetine bankininkyste „Swedbanke" ir tam jis neprieštaravo. Jis, taip pat, naudojosi jos internetine bankininkyste. Jie buvo sutarę su žmona, kad ši duos pinigų Kalėdinei vaiko dovanai ir kad jis persivestų iš jos sąskaitos į savo sąskaitą 860 Lt, kadangi tiek kainavo rankinis žaidimas „Playstation". Jis sūnui ir nupirko šį žaislą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. (B.) parodė, kad iš tikrųjų jie su vyru, gyvendami santuokoje, naudojosi vienas kito elektronine bankininkystę ir pervesdavo pinigus vienas iš kito sąskaitos. Minėtu atveju, jie buvo sutarę nupirkti sūnui žaislą, todėl vyrui jokių pretenzijų neturi.
Taigi, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. atsiranda tada, kada „asmuo neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių...“. Bylos nagrinėjimoi metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai panaudojo I. K. (B.) elektroninę mokėjimo priemonę-elektroninę mokėjimo kortelę, pervesdamas į savo sąskaitą 860,00 Lt. Tiek kaltinamasis, tiek ir pati nukentėjusioji parodė, kad tuo metu jie dar gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį, naudodavosi vienas kito elektroninę bankininkystę ir buvo sutarę, kad sūnui nupirks žaislą už 860,00 Lt iš pinigų, esančių nukentėjusiosios asmeninėje sąskaitoje.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis P. B. 2010-12-23 neteisėtai panaudojo AB „Swedbank" elektroninės mokėjimo priemonės duomenis išduotus savo žmonos I. B. vardu, prisijungdamas internetu prie I. B. sąskaitos padarė 860 Lt pavedimą į savo sąskaitą banke AB „Swedbank" nurodydamas „MOKESTIS UŽ NEIŠTIKIMYBĘ", t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 1 p.). Todėl P. B. pagal LR BK 215 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. K. (B.) ir kaltinamasis P. B. pareiškė, kad jie susitaikė, kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, todėl prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja ir yra pagrindo manyti, kad nedarys nusikalstamų veikų, neteistas. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas laiko, kad kliūčių atleisti kaltinamąjį P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja I. K. (B.) (BK 38 str.) nėra.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d.,5 d. 1 p., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja I. K. (B.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. padarymo, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.