Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-561-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
2A-561-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V.F.
Atsakovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A340-561/08Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 44.2.4.1; 45.5; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų R.Gudžiūnienės, V.Volskienės,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant ieškovui (apeliantui)V.F.,ieškovo atstovui advokatui K.Pusčiui,atsakovo atstovams V.Šimanskienei, R.Liachovičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V.F. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo 112-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 702,91 Lt nuostolių atlyginimo, kaip nepagrįstai skaičiuotus mokesčius, periodu nuo 2005-12-01 iki 2007-01-01; 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo ir 112-osios DNSB, kurios nariu yra ir ieškovas, atstovai 2005-06-06 pasirašė sutartis Nr. 403, Nr. 404, Nr. 405, kurių pagrindu name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengta daliklinė šilumos sistema. Suderinus su bendrijos pirmininku, buvo nustatyta tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuojama butams tenkančios šilumos energijos kiekis. Ieškovas nesutinka su atsakovo paskaičiuotu mokesčiu už šilumą, kadangi jam atsisakius įsirengti daliklinę sistemą, atsakovas nepagrįstai skaičiavo šilumą ne pagal jo buto naudingą plotą, o pagal bute instaliuotą šilumos galią, bei mokestį už daliklinės sistemos priežiūrą. Skaičiavimo tvarka yra diskriminacinė, nes tokio paties išplanavimo ir ploto butai už šilumą moka skirtingai, nes penktame aukšte, kuriame gyvena ieškovas, yra didesnė instaliuota galia, todėl jam priskaičiuotas mokestis skiriasi apie 100 Lt, lyginant su kituose aukštuose esančiais tokio paties ploto butais. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, todėl jam prieštaraujant daliklinės sistemos įdiegimui, atsakovui skaičiuoti mokesčių pagal sudarytas sutartis ir nustatytą tvarką nebuvo pagrindo. Nurodė, jog tvarka, pagal kurią atsakovas skaičiuoja mokesčius už šilumą, yra neteisėta, nes nesuderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Šilumos paskaičiavimas turi būti atliekamas pagal nuostatas, įtvirtintas šios komisijos 2005-12-30 nutarime Nr. O3-86 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“, 2003-12-22 nutarime Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“, 2003-11-11 nutarime Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“. Šilumos vartotojo patalpai, kurioje neįrengtas daliklis, šilumos kiekiui nustatyti turi būti taikomas vidutinis šilumos sąnaudų normatyvas, kurio paskaičiavimą ieškovas pateikė teismui. Be to, šiuo laikotarpiu jam nepagrįstai buvo skaičiuojami mokestis už daliklinės sistemos priežiūrą, kuris sudaro 94,51 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, bendrija sprendimą dėl sistemos įdiegimo priėmė balsų dauguma, todėl sudarytos Sutartys ir suderinta Tvarka yra teisėta, todėl atsakovui, kaip bendrijos nariui, atsirado pareiga vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimą. Sutarčių sudarymo metu VKEKK nebuvo patvirtinusi metodų, todėl Tvarkos baigiamosiose nuostatose buvo nurodyta, kad ji gali būti pakeista valstybinėms institucijoms patvirtinus šilumos ir karšto vandens paskirstymo gyvenamuosiuose namuose metodus. VKEKK patvirtintas Paskirstymo metodas Nr. 6 įsigaliojo 2006-01-06, tačiau pagal jo nuostatas jis gali būti taikomas tik vartotojams pasirinkus šį metodą ir su šilumos tiekėju sudarius sutartį, o Tvarka bendrijos iniciatyva nebuvo keista. Vartotojai turi teisę skirstyti šilumos energiją pagal parengtus ir su VKEKK suderintus metodus, taigi derinti skirstymo metodus yra vartotojo, o ne tiekėjo, tai yra atsakovo, pareiga. Kadangi nebuvo Tvarkos pakeitimų ir nebuvo pasirinktas kitas VKEKK rekomenduojamas metodas, Tvarka galiojo ir atsakovas pagrįstai skaičiavo atsakovui mokestį už šilumą pagal instaliuotą šilumos prietaisų galią. Ieškovas, apskaičiuodamas tariamą žalą, vadovaujasi savo paties išvestais skaičiais, o ne visais duomenimis apie name suvartotos šilumos energijos kiekį. Ieškovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pastato dalininkas, jei tame pastate įrengta paskirstymo sistema, tai privalo mokėti tiek priežiūros mokesčius, tiek pagal Tvarkoje nurodytas formules apskaičiuotą ir paskirstytą šilumos energijos kiekį.

Tretysis asmuo 112-oji DNSB atsiliepimu nurodė, kad sutarčių dėl daliklinės sistemos įdiegimo su atsakovu sudarymui pritarė daugiau kaip pusė – 32 bendrijos nariai. Šilumos energija butams, kuriuose nebuvo įrengta minėta sistema, buvo skirstoma pagal instaliuotą šildymo prietaisų galią, pagal Tvarką.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-02-19 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš V.F. į valstybės biudžetą 36,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog ieškovas yra 112-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB), kuri 2005-05-31 vykusiame narių susirinkime 32 balsų iš 60-ies dauguma nubalsavo už šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimą, narys. Bendrijos pirmininkas 2005-06-06 su atsakovu sudarė Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį Nr. 403, Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartį Nr. 404 ir Šilumos energijos paskirstymo sistemos pasaugos sutartį Nr. 405. Pagal šias sutartis name, (duomenys neskelbtini) buvo įdiegta individuali butų (patalpų) sunaudotos šilumos energijos paskirstymo sistema šilumos energijos reguliavimui, mokėjimų už sunaudotą šilumą bei karštą vandenį bei sistemos priežiūrą paskaičiavimui. Atsakovas, paskaičiuodamas mokesčius butų savininkams, vadovavosi Šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga, rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarka ir pateikė ieškovui sąskaitas, kurias šis apmokėjo. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog atsakovas, skaičiuodamas mokestį už suvartotą šilumos energijos kiekį, turėjo vadovautis 2003-12-22 VKEKK nutarimu Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“, kadangi šiuo nutarimu patvirtinta metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti nustatymo tvarką skaičiuojant kompensacijas, taigi, jo paskirtis yra tikslinė, todėl negali būti taikoma plečiamai. VKEKK 2003-11-11 nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 5.11 p. nuostatos, apibūdinančios vidutines šilumos sąnaudų normas, taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal nutarimą jos taikomos tuomet, kai pastate neįrengtas arba laikinai neveikia atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, o šiuo atveju įrengto šilumos apskaitos prietaiso nebuvo tik ieškovui priklausančiame bute, o pastate buvo. VKEKK 2005-12-30 nutarimu Nr.O3-86 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtinto rekomenduojamo šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 nuostatos taip pat netaikytinos, kadangi metodas buvo patvirtintas ir įsigaliojo jau po sutarčių tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarymo ir Tvarkos suderinimo. Teismas pažymėjo, jog sutarčių sudarymo metu nebuvo jokio VKEKK patvirtinto šilumos paskirstymo vartotojams metodo, kuris galėjo būti taikomas paskirstyti šilumą įrengus šilumos daliklius, tačiau pagal 2003-05-20 priimto Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., tokiu atveju galėjo būti taikomi kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai, suderinti su VKEKK. Teismas konstatavo, jog paskirstymo metodo pasirinkimas yra ne atsakovo UAB „Vilniaus energija“, o vartotojo – šiuo atveju 112-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiga, todėl atsakovas nėra atsakingas už metodo pasirinkimą ir jo derinimą. Teismas konstatavo, jog ieškovas turi įrodyti, jog nuostolius turintis atlyginti asmuo pažeidė teisę ir kad yra visa bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visuma, nurodyta CK 6.246 – 6.249 str. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Ieškovas, reiškia reikalavimus atsakovui dėl žalos, susidariusios šiam skaičiuojant mokesčius už šilumą ir sistemos priežiūrą, priteisimo, tačiau nereiškia reikalavimo pripažinti negaliojančiomis sudarytų sutarčių ir Tvarkos atitinkamų dalių ar nuostatų. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutartys ir parengta Tvarka yra galiojančios, todėl pagal suinteresuoto asmens ieškinį teismine tvarka nenuginčijus ar nepripažinus negaliojančiomis sutarčių ir Tvarkos, jų dalių ar atitinkamų nuostatų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo veiksmai, atliekant paskaičiavimus už šilumą ir sistemos priežiūrą, yra neteisėti. Ieškovo argumentai, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. nuostatas jis, kaip bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, jog įstatymas nereglamentuoja, kokia forma turi būti išreikštas bendrijos nario sutikimas dėl tokių išlaidų apmokėjimo. Ieškovas, nors ir nebalsavo už daliklinės sistemos įdiegimą, pripažino dalyvavęs bendrijos narių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinomos priimto sprendimo pasekmės. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovas jam pateikia apmokėti mokesčius, apskaičiuotus sudarytų sutarčių ir atitinkamos Tvarkos pagrindu, šiuos mokesčius mokėjo, todėl teismas padarė išvadą, jog konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą dėl tokių išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti bei procesinių teisės normų pažeidimo. Apelianto teigimu jam buvo neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už šilumos energiją, kadangi jis nedavė sutikimo diegti jo bute daliklinę apskaitos sistemą ir skaičiuoti mokesčius už šildymą ir šilumos energiją, dėl to Sutartys ir Tvarka apelianto atžvilgiu netaikytinos, o mokestis už šildymą ir šilumos energiją buvo skaičiuojami neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant CK 4.83 str. 4 d. bei daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą dėl daliklinės sistemos įdiegimo ir apskaitos išlaidų; nurodyti teisės aktai aiškiai reikalauja savininko sutikimo ir atsakovo pareiga įrodyti, kad toks sutikimas yra, norint skaičiuoti mokesčius pagal Tvarką. Pažymi, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta neteisėta atsakovo praktika ir mokesčio skaičiavimas, Tvarka nėra suderinta su VKEKK; atsakovas nepagrįstai bando perkelti visą pareigą suderinti šilumos energijos skaičiavimo metodą vartotojui, t.y. apeliantui. Apelianto nuomone, kadangi jam netaikytinos Sutartys ir Tvarka, mokestis už šildymą ir šilumos energiją turi būti apskaičiuojamas laikantis teisės aktų nustatytų faktinių vidutinių šilumos energijos suvartojimo normatyvų, kurie nustatyti VKEKK nutarimais. Apelianto nuomone, jis diskriminuojamas kitų vartotojų atžvilgiu, kadangi skirtingai skaičiuojami mokesčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, materialinės teisės normos pritaikytos teisingai, sistemiškai ir kompleksiškai, procesinių teisės normų pažeidimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės. Bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra 112-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos narys. 2005-05-31 vykusiame narių susirinkime 32 bendrijos nariai iš 60-ies nubalsavo už šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimą (protokolas, b.l. 151, t.1). Paminėto susirinkimo nutarimo pagrindu bendrijos pirmininkas V.Urbonas 2005-06-06 su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ sudarė Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį Nr. 403, Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartį Nr. 404 ir Šilumos energijos paskirstymo sistemos pasaugos sutartį Nr. 405. Šių bendrijos sutarčių pagrindu atsakovas skaičiavo ieškovui priežiūros už šilumos paskirstymą mokestį bei už buto šildymą, pagal atsakovo parengtą bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nepatvirtintą Šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga, rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarką. Apelianto teigimu, jam buvo neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už daliklinės sistemos aptarnavimą ir šilumos energiją pagal paminėtą metodiką, kadangi jis nedavė sutikimo diegti jo bute daliklinę apskaitos sistemą, dėl to Sutartys ir Tvarka apelianto atžvilgiu netaikytinos, o mokestis už šildymą ir šilumos energiją buvo skaičiuojami neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant CK 4.83 str. 4 d. bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d.

Kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka iš dalies. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2000-06-20 Įstatymo Nr. VIII-1741 red.) 3 str. numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi ši įstatymo norma nustato, kad bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo priima bendrijos narių susirinkimas. Apeliantas neginčija, kad 2005-05-31 vykusiame narių susirinkime 32 balsų iš 60-ies dauguma nubalsavo už šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimą, t.y. sprendimas priimtas savininkų balsų dauguma, sutinkamai su 112-sios daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatų nuostatomis (b.l. 121-129, t.1). Bendrijos nariai – butų savininkai (jų tarpe ir ieškovas) yra šilumos tinklų, esančių name, bendraturčiai, kuriems pagal daiktinės teisės normas keliama pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (CK 4.76 str.). Dėl išdėstyto kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad mokestis už daliklinės sistemos įdiegimą ir aptarnavimą buvo skaičiuojamas apeliantui neteisėtai ir nepagrįstai; daugiabučio namo savininkų bendrijos nutarimas dėl daliklinės sistemos įdiegimo daugiabučiame name jam, kaip bendrijos nariui, yra privalomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, narinėdamas bylas dėl ginčų, kylančių iš energijos pirkimo-padavimo sutarčių, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Dėl to pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ar ji būtų sudaryta individualiai su kiekvienu energijos vartotoju – fiziniu asmeniu, ar su Bendrija, tiekiamos energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija privalo mokėti už tiekiamą energiją. Ieškovo ir atsakovo buto šildymo ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis neabejotinai yra vartojimo sutartis, pagal CK 6.383 str. ir CK 6.193 str. 4 d. šios sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojų (abonentų) naudai. Bylos duomenimis, ieškovui buvo tiekiamas buto šildymas ir karštas vanduo pagal ieškovo ir atsakovo 1999-08-07 sutarties sąlygas; duomenų, kad sutarties šalys susitarė pakeisti šios sutarties sąlygas ir taikyti ieškovui kitą šildymo išlaidų skaičiavimo metodiką – Šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga, rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarka, byloje nėra. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad buto šildymo ir karšto vandens tiekimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo prievoliniai ir jie negalėjo būti nutraukti arba pakeisti daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo sprendimais ir daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovo atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį neterminuota 1999-08-07 sutartis nebuvo nutraukta ir galioja. Be to, byloje nėra duomenų kad naujos šildymo išlaidų skaičiavimo metodikos (Šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos dalikliais bei distancinio duomenų nuskaitymo įranga, rekonstrukcijos, remonto ir apskaitos tvarka) taikymo klausimas buvo apsvarstytas 2005-05-31 gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkime – į bylą pateiktas tik balsavimo dėl šilumos paskirstymo ir individualios sistemos įdiegimo protokolas; duomenų, kad susirinkime namo gyventojams buvo pristatyta ir nauja šildymo išlaidų skaičiavimo metodika, byloje nėra (b.l. 164, t.1).

Buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartis yra neabejotinai vartojimo sutartis, sudaryta vartotojų prisijungimo prie sutarties būdu, kaip jau buvo minėta, tiekiamos energijos vartotojas daugiabučiame name yra fizinis asmuo – buto savininkas; dėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad paskirstymo metodo pasirinkimas yra ne atsakovo – UAB „Vilniaus energija“, o vartotojo, nagrinėjamoje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos pasirinkimas. Vartotojas buto šildymo ir karšto vandens tiekimo santykiuose yra fizinis asmuo – buto savininkas; būtent atsakovas privalėjo pasiūlyti kiekvienam iš daugiabučio namo buto savininkų-vartotojų pasirinkti šildymo išlaidų skaičiavimo metodiką. Sistema buvo įdiegta 2005 m. gruodžio pradžioje, o jau 2005-12-30 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu O3-86 patvirtino metodiką, kurios B variantas, idealiai atitiktų faktiškai susiklosčiusiems šalių energijos tiekimo-vartojimo santykiams, kai daugiabučiame name dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip ½ pastato vartotojų nuosavybės teise priklausančių butų ar patalpų šildymo prietaisų. Atsakovas kaip šilumos tiekėjas, savo pareigos pasiūlyti vartotojams atsiskaityti pagal patvirtintą metodiką neįvykdė, taigi privalėjo tiekti ieškovui buto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas pagal 1999-08-07 sutarties su ieškovu sąlygas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas be pagrindo įvertino ieškovo dalyvavimą bendrijos narių susirinkime bei atsakovo teikiamų sąskaitų apmokėjimą kaip sutikimą, išreikštą konkliudentiniais veiksmais, su nauja išlaidų skaičiavimo metodika. Apeliantas (ieškovas) neneigia, kad buto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos jam buvo tiekiamos, sutinka už jas mokėti, tačiau ginčija skaičiavimo metodikos teisingumą. Kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija yra sąžininga ir atsakovo pateiktų sąskaitų apmokėjimo faktas neatima iš ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl, jo manymu, nepagristai priskaičiuotos sumos grąžinimo. Dėl analogiškų motyvų atmestinas atsikirtimo skundui argumentas, kad ieškovo ir atsakovo santykiuose taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 nuostatos, kad kelių vartotojų suvartotas šilumos kiekis pastate turi būti paskirstomas vartotojams, nes tiekiama šilumos energija yra ir resursas daiktui išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neatsisako mokėti jam tenkančią namo bendrų patalpų šildymo išlaidų dalį, ginčas vyksta dėl paskirstymo metodikos, taigi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Pagal šalių 1999-08-07 neterminuotos sutarties 2 punktą tiekėjas (atsakovas) įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti informaciją apie apskaičiuotus mokesčius įstatymų nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis už buto šildymą ir karštą vandenį.

Apeliantas (ieškovas) permokėtą mokesčio už buto šildymą ir karštą vandenį dalį (702,91 Lt) paskaičiavo pagal vidutinius šilumos energijos sunaudojimo normatyvus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. O3-116 patvirtintą metodiką. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo nutarimu patvirtinta metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų bei faktinių išlaidų būsto šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti nustatymo tvarką skaičiuojant kompensacijos ir negali būti taikoma plečiamai, sutinka, kad 2003-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtinta metodika taip pat negali būti taikoma.

Pasikeitus šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sąlygoms – įdiegus daugiabučiame name daliklinę sistema, atsakovas, kaip paslaugos tiekėjas nesuderino su apeliantu (ieškovu) naujos šildymo išlaidų skaičiavimo metodikos, todėl energijos tiekimas ir atsiskaitymas už ginčo laikotarpį turėjo būti apskaičiuotas pagal 1999-08-07 sutarties sąlygas. Tokių duomenų kolegijai pateikta nebuvo, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir nėra galimybės išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjos R.GudžiūnienėV.Volskienė