Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
1S-156-319/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
G. K.
Bylos Nr. 1S-156-319/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo G. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. K. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-čiajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-28 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-11-30 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 1 p. – 6 metams laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2010-11-30, bausmės pabaiga – 2016-11-29.

Atsiliepimas

2014-10-28 nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. skunde prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad teismas komisijos nutarimą atsisakė tvirtinti vertindamas tik jo padarytų veikų pavojingumo pobūdį, pažeidžiant BVK 157 str. nuostatas vienpusiškai vertino tik jo atliktos bausmės laiką ir išvadą dėl galimų nusikaltimų darymo ateityje grindė tik prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis nurodo, kad pagal BVK nuostatas numatyta lygtiniam paleidimui reikiama atlikti bausmės dalis, ir nėra skirstoma į didelę ar labai didelę neatliktos bausmės dalį. Teigia, kad teisingumo principo užtikrinimas yra net ik tinkamai nubausti asmenį, bet ir gerai besielgiančiam asmeniui suteikti galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.

BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 8 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo, pataisos įstaigoje nuteistasis išreiškė norą dirbti, dirbo, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 16 balų. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis vertina save pakankamai teigiamai, negeba įvardinti savo neigiamos pusės, tam trūksta savikritiškumo, emocijos adekvačios, tačiau pavartojus alkoholio gali būti impulsyvus, nuteistasis suvokia šią problemą, sieks alkoholio nevartoti. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad G. K. palaiko santykius su žmona bei vaikais, tame tarpe ir nukentėjusiuoju, tačiau psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad santykiai su žmona ir jos sūnumi yra silpni, planuojamos skyrybos, išėjęs į laisvę gyventų ne su jais, bet pas tėvus.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.

G. K. bausmę atlieka už tyčinį, smurtinį, labai sunkų nusikaltimą prieš mažametį asmenį. Apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimą kartu su aukščiau aptartomis aplinkybėmis, pagrįstai ir teisingai aptarė padarytą nusikaltimą, ir paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykį. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis G. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas