- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- AS-261-80-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišaukso,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą perkelti jos netekto darbingumo pensijos bylą iš Užsienio išmokų tarnybos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, perskaičiuoti jai paskirtą pensiją, įskaičiuojant 15 litų padidėjimą, numatytą Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 512, priteisti jai iš atsakovo 375 litų turtinę žalą, atsiradusią dėl nepriskaičiuotos sumos per 25 mėnesius, priteisti iš valstybės neturtinę 50000 Lt žalą.
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė administracinės bylos nagrinėjimą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Atsakovo atstovė savo prašymą motyvavo tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai į jos skundą atsakė 2008 m. birželio 26 d. raštu Nr. (6.5)I-480. Pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo 4 d., t. y., praleidusi įstatymo nustatytą 20 dienų apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė su tokiu atsakovo atstovės prašymu nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai savo sprendimą dėl ginčo išsiuntė 2008 m. birželio 26 d. (b.l. 13-15). Pareiškėja pripažįsta, kad šį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštą ji gavo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pareiškėja įteikė tik 2008 m. rugsėjo 4 d., t. y., praėjus daugiau negu dviems mėnesiams (b.l. 2-4). Pareiškėja atnaujinti praleistą terminą teismo neprašė, nors ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu į administracinį teismą gali kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktą paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, teismas bylą nutraukė.
III.
Pareiškėja A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
1. Pareiškėja skundu neprašė panaikinti atsakovų sprendimo, kuriam skųsti būtų praleistas terminas. Pareiškėja prašė įpareigoti atlikti veiksmus, kurie pareiškėjos manymu nereikalauja jokio atsakovų sprendimo naikinimo.
2. Bylą nutraukti dėl žalos atlyginimo tuo pačiu pagrindu valstybės atstovas neprašė, nebuvo pagrindo prašyti, o bylos nutraukimas dėl žalos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktą yra neteisėtas.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas užkirto galimybę tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Šiame straipsnyje nurodyta, kad VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjai nesutikdama su VSDFV sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos galėjo kreiptis į administracinį teismą (ABTĮ 32 str. 1 d.), tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo mėnesį.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos argumentai, kad skundui paduoti neturėjo būti taikomi jokie terminai, nepagrįsti. Skundų (prašymų) teismui pateikimo terminai nustatyti ABTĮ 32 ir 33 straipsniuose.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjos suformuluotas reikalavimas teismui įpareigoti atlikti veiksmus, iš esmės reiškia 2008 m. birželio 26 d. VSDFV sprendimo panaikinimą ir naujo sprendimo priėmimą. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – VSDFV savo sprendimą dėl ginčo išsiuntė 2008 m. birželio 26 d., o pareiškėja skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė tik 2008 m. rugsėjo 4 d. Taigi 2008 m. gruodžio 11 d. nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. skundas įteiktas praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų apskundimo terminą ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pareiškėja tokio prašymo nepareiškė.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti neteisėtumo sąlygos taikymą sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą. Ši norma nustato, kad valstybės <...> civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Būtent ši norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teisės nustatytus teisėtumo standartus yra būtina žalos atlyginimo sąlyga. Be to, LR CK komentare nurodyta, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalis civilinės atsakomybės atsiradimą sieja su valstybės aktų prieštaravimu įstatymui, t. y. su jų neteisėtumu. Akto neteisėtumas turi būti konstatuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK komentare bei Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtinta bendra taisyklė dėl neteisėtumo nustatymo privalomumo, todėl nenustačius 2008 m. birželio 26 d. Fondo valdybos sprendimo neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo nagrinėti administracinės bylos dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mano, kad pareiškėjai nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos A. Š. skundą nagrinėjo iš esmės ir užbaigė bylą, priimdamas procesinį sprendimą – bylą nutraukti. Todėl šiai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarčiai taikomos ABTĮ 86 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 3 dalį teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
Pareiškėja skundu prašė įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą perkelti jos netekto darbingumo pensijos bylą iš Užsienio išmokų tarnybos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, perskaičiuoti jai paskirtą pensiją, įskaičiuojant 15 litų padidėjimą, numatytą Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 512, priteisti jai iš atsakovo 375 litų turtinę žalą, atsiradusią dėl nepriskaičiuotos sumos per 25 mėnesius, priteisti iš valstybės neturtinę 50000 Lt žalą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti visus pareiškėjo skundo reikalavimus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos reikalavimų dėl žalos atlyginimo nenagrinėjo ir dėl šių reikalavimų 2008 m. gruodžio 11 d. nutartyje nepasisakė. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pažymėtina, kad bylos baigiamasis procesinis aktas turėjo būti sprendimas, o ne nutartis, nes skundu buvo keliami ir kiti reikalavimai, kurie turėjo būti sprendžiami nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja praleido terminą vienam iš skundo reikalavimų paduoti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad A. Š. iš esmės nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2006 m. gegužės 25 d. (b.l. 9), 2008 m. vasario 1 d. (b.l. 8) ir 2008 m. gegužės 13 d. (b.l. 109) sprendimais, kuriais jai buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjai teismas turi išaiškinti jos teisę tikslinti skundo reikalavimus ir prašyti panaikinti sprendimus, su kuriais pareiškėja nesutinka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai buvo išaiškina ginčo nagrinėjimo procedūra ir pareiškėja šia tvarka pasinaudojo – kreipėsi į VSDFV. VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir 2008 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi, sprendžiant ar praleistas terminas skundui paduoti, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada tiksliai pareiškėja gavo VSDFV 2008 m. birželio 26 d. sprendimą, tikslios datos skunde nenurodė ir pati pareiškėja. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi nustatyti konkrečią datą, nuo kada skaičiuojamas terminas skundui paduoti ir tada spręsti ar nepraleistas skundo padavimo terminas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatęs, kad skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukė. ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas numato, kad jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (b.l. 1) pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad jos skundas bus išnagrinėtas iš esmės. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus ir tai yra pagrindas bylą nutraukti, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis) ir išaiškinti pareiškėjai jos teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir neišaiškinus teisės prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjai buvo apribota teisė ginti galimai pažeistas teises.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teismas
nutaria:
A. Š. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.