- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1-3693-992/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42583-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, vedęs, profesinio išsilavinimo nedirbantis, teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2016 m. gegužės 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: jis, 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bute adresu (duomenys neskelbtini), išėmęs kambario durų stiklą, įsibrovė į kambario vidų ir iš jo pagrobė T. K. priklausantį 219 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 9.00 val., jo močiutė A. S. išėjo iš namų palikdama jį užrakintą bute, apie 9.30 val. nusprendė paimti tetos T. K. nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, kuris visada buvo rakinamame T. K. kambaryje. Kompiuteriu, niekam nežinant, yra naudojęsis daug kartų, kartais kompiuterį imdavo močiutei leidžiant. K. T. kambaryje yra nuo 2015 metų. B. T. negyvena jau 5 metus. Kiek žino, kompiuteris buvo pirktas už T. pinigus, kodėl ji jo neišsivežė išsikraustydama, nežino. Jis nuėjo prie T. kambario, išėmė kambario durų vieną stiklą, pralindo pro tarpą (tarpas išėmus stiklą yra 40 cm x 40 cm) ir tokiu būdu pateko į kambarį. Kambaryje ant komodos stovėjo T. kompiuteris "Lenovo", kurį jis paėmė. Kambaryje rado atsarginius kambario ir buto raktus, kuriais atrakino T. kambario duris iš vidaus ir taip iš jo išėjo, tada vėl užrakino kambario duris ir įstatė atgal stiklą. Atsarginiais buto raktais atsirakino buto duris ir išėjo iš buto. Kompiuterį pridavė lombarde, kurio tikslaus nežino. Pasiėmė kompiuterį be leidimo, nes skubiai reikėjo pinigų skolai grąžinti. Už kompiuterį gavo 50 eurų, atidavė skolą. Labai gailisi, nenorėjo vogti minėto daikto, tačiau labai reikėjo pinigų. Kvitus, gautus lombarde už kompiuterį, tą pačią dieną atidavė močiutei, kad močiutė išpirktų kompiuterį, nes pats pinigų tam neturėjo. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. (b. l. 93, 96)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. K. parodė, kad yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkė yra jos motina A. S.. Visą laiką ji gyveno minėtame bute, tik maždaug prieš 4 metus iš jo laikinai išsikraustė. Bute yra du kambariai. Vienas iš kambarių yra jos kambarys, jame ji laiko savo daiktus. Kambarys yra rakinamas, nes prieš 9 mėnesius jos motina bute leido gyventi savo anūkui (T. K. sūnėnui) S. S., kuris daug metų vartoja narkotines medžiagas. Raktus nuo jos kambario iki 2018 m. rugsėjo 3 d., turėjo motina, kur ji laikė šiuos raktus, nežino. Ar S. žinojo, kur laikomi jos kambario raktai, nežino. Bute ji lankosi dažnai, kartais jame nakvoja. 2016 m. vasario 22 d., ji nusipirko nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, tačiau sodyboje, kur gyvena, dar nebuvo interneto ryšio, todėl ji motinai leido laikinai pasinaudoti kompiuteriu. Nešiojamąjį kompiuterį pirko už grynuosius pinigus - 219 eurų. Garantinį lapą ir kvitą už kompiuterį atidavė motinai kartu su kompiuteriu, kuris buvo supakuotas į dėžę. Motina davė jai lombardo paskolos išdavimo kvitą Nr. 349, kurį motinai davė anūkas S. S.. 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., pas motiną į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko kartu su motina, S. S. žmona ir jų vaiku. Prieš tai mama išėjo iš buto apie 9.00 val. ir S. paliko užrakintą bute (motina užrakino ir jos kambarį, ir butą, kad S. nieko neišneštų iš namų). Jiems atėjus, S. bute nebuvo, buto durys buvo užrakintos. Jos kambarys taip pat buvo užrakintas, bet ji pastebėjo, kad buvo išimtas vienas durų stiklas. Atrakinusi kambarį pastebėjo, kad ant komodos nėra nešiojamojo kompiuterio, liko tik kolonėlė ir pelė. Iškart suprato, kad kompiuterį paėmė S. S.. (b.l. 1-3, 10-14, 19)
Ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra.
2018 m. rugsėjo 3 d., buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių. Užėjus į butą, pasukus į kairę, koridoriaus gale matomos medinės durys su šešiais stačiakampio formos įstatytais stiklais. Vieno stiklo apvadai, laikantys stiklą, yra išlaužti. Užėjus į kambarį iš dešinės pusės yra komoda, ant kurios matomi laidai ir kompiuterio pelė. (b.l. 1-3, 10-13)
T. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė lombardo paskolos išdavimo kvitą Nr. 349, patvirtinantį, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. S. S. lombarde už 50 eurų užstatė kompiuterį "Lenovo". (b.l. 20)
2018 m. rugsėjo 7 d. poėmio protokolas patvirtina, kad atliktus poėmį MB "Lombardas LT", adresu Vilniuje, Rygos g. 1, buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris "Lenovo", Nr. (duomenys neskelbtini), su krovikliu. (b.l. 36-38)
2018 m. spalio 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad T. K. iš trijų jai atpažinti pateiktų nešiojamų kompiuterių, atpažino iš jos pagrobtą nešiojamąjį kompiuterį "Lenovo", pažymėtą Nr. 2. (b.l. 21-22)
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis S. S. 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 11.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), išėmęs kambario durų stiklą, įsibrovė į kambario vidų, ir iš jo pagrobė T. K. priklausantį 219 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“. K. S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtina liudytojos parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Esant aptartoms aplinkybėms, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į kambarį, S. S. padaryta veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
K. S. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 98-99). 2018 m. lapkričio 12 d. teisme gautas (persiųstas iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros) S. S. prašymas jam prokurorės siūlomą arešto bausmę pakeisti pinigine bauda arba leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Prašymas motyvuojamas tuo, kad jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, taip pat augina du mažamečius vaikus, kuriuos turi vedžioti į darželį ir jais rūpintis, be to artimiausiu metu ketina įsidarbinti ir vėl pradėti dirbti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. S. duomenimis niekur nedirba, baustas administracine tvarka, praeityje teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. S. prokurorės siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Nustatydamas bausmės dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad prokurorės S. S. siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir mažinti nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, į tai, kad tai, kad kaltinamasis S. S. augina du mažamečius vaikus, pats ėmėsi iniciatyvos gydytis nuo narkomanijos ir nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. gydomas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę asmeniui, kuriam paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, nustatyti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, nustatytina S. S. arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, kad paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę S. S. turi atlikti poilsio dienomis. Pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, ji gali būti pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.