Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui G. G. dėl solidariosios prievolės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas I. G. bylos nagrinėjime nedalyvavo ir pozicijos neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai

Teismas, CK 284 straipsnio pagrindu spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pažymėjo, kad naujo skolininko įtraukimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą, nes teismas nagrinėtų klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu. Teikdamas pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą tik iš G. G., neįtraukdamas skolininku atsakovą I. G.. Vėlesnis naujo skolininko įtraukimas galimas tik taikant teisių perėmimo institutą, kuris šiuo atveju negali būti taikomas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ prašė pripažinti solidaria prievole skolą, teismo įsakymais priteistą už tiektą šilumą iš vieno iš buvusių sutuoktinių.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Butas 1992-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas I. G. nuosavybės teise. Šalčininkų rajono apylinkės teismo teismo įsakymais (b. l. 4-9) iš G. G. už Butui tiektą šildymą ir karštą vandenį priteistas įsiskolinimas. Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2013-10-10 buvo pradėta sutuoktinių I. G. ir G. G. santuokos nutraukimo byla. Šiuo teismo sprendimu Butas buvo padalintas G. G. ir I. G. paskiriant po ½ dalį. Santuokos nutraukimo byloje G. G. buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš I. G. 16 689,33 Lt įsiskolinimą UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ ir 12 460,65 Lt delspinigių. Priešieškinio reikalavimą grindė tuo, kad G. G. apie 12 metų prižiūrėjo I. G. priklausančią Buto dalį, pagal galimybes mokėjo už suteiktas paslaugas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-11-13 sprendimu atmetė G. G. priešieškinį dėl UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ susidariusio įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą, teismas nurodė, kad įsiskolinimas už komunalines paslaugas yra solidarioji I. G. ir G. G. prievolė. Santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu buvo išspręstas bendro turto padalinimo klausimas, tačiau sutuoktinių prievolė UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ nebuvo padalinta.

Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo pasirinkta civilinės bylos nagrinėjimo apimtimi ir nurodo, kad byla turėjo būti nagrinėjama, įvertinant surinktus duomenis, ar iš G. G. priteistas įsiskolinimas gali būti laikomas kartu su I. G. solidaria prievole. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 buvo detaliai išaiškinta prievolės pagal vykdomuosius dokumentus nukreipimo į kito sutuoktinio turtą tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika tuo klausimu suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje 3K-P-186/2010. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pradėjo naują civilinę bylą, kurioje atsakovu įtraukus I. G., pastarajam buvo sudarytos visos galimybės pateikti atsikirtimus dėl skolos pobūdžio. Toks proceso pobūdis atitinka anksčiau minėtą teismų praktiką ir įpareigoja bylos nagrinėjimo eigoje tirti aplinkybes dėl skolos pobūdžio, įvertinant ar ankstesniu teismo sprendimu priteista skola gali būti laikoma solidaria vadovaujantis CK 3.109 straipsnio taisyklėmis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 284 straipsniu, tačiau toks požiūris neteisingas. CPK 284 straipsnis taikomas tada, kada reikalinga pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Toks prašymas sprendžiamas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas paaiškintinas teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš karto kreipėsi dėl 6 atskirų teismų įsakymų vykdymo ir pradėjo atskirą bylą. Tokio proceso metu nebuvo pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio reglamentuojamą sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, o reikėjo aiškintis aplinkybes dėl prievolių pobūdžio. Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių neanalizavo. Skundžiamame teismo sprendime teisingai pažymėta, kad skolininko pakeitimas CPK 284 straipsnio tvarka kaip sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nėra galimas, tačiau ieškiniu ir nebuvo prašoma pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi dėl prievolių pripažinimo solidariomis šešiuose atskiruose procesuose, todėl jo ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas taikant CPK 284 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Kaip jau buvo minėta, Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2013-10-10 buvo pradėta sutuoktinių I. G. ir G. G. santuokos nutraukimo byla. CK 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nutraukdami santuoką sutuoktiniai turi pasidalinti bendrą turtą. Bendro turto dalinimo metu iš sutuoktinių turto yra išskaičiuojamos turimos skolos (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). CK 3.126 straipsnis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (2 dalis). Ieškovo reikalavimas dėl pagal vykdomuosius dokumentus išieškomų prievolių padalinimo turėjo būti išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje, tačiau nebuvo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-11-13 sprendime nustatė, jog prievolės UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ naudai yra solidarios, tačiau šiomis skolomis nesumažino bendro dalintino turto visumos. Nors po santuokos nutraukimo sutuoktinių bendro turto teisinis režimas pasibaigia, tačiau G. G. ieškovo nurodomais teismo įsakymais nustatyta prievolė nebuvo padalinta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Išimtiniais atvejais santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas gali būti dalinamas ir naujai pradėjus procesą dėl santuokoje įgyto turto ar prievolių padalinimo. Tuo remiantis aplinkybė, kad šiuo metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas yra pasibaigęs, nelaikoma kliūtimi ieškovo ieškinio šioje byloje nagrinėjimui iš esmės. Nors UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ žinojo apie pradėtą I. G. ir G. G. santuokos nutraukimo bylą ir šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo ir teismui pranešė apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau jam teismo įsakymais priteista skola nebuvo padalinta. Šiame procese nagrinėjama byla buvo teismo 2014-04-18 nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo, taip pripažįstant santuokos nutraukimo bylos prejudicinę reikšmę. Tokie teismo veiksmai galėjo suklaidinti ieškovą UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ dėl jo pareigų realizavimo pagal CK 3.126 straipsnio 1 dalį.

Analizuojant ieškovo reikalavimuose nurodomais šešiais Šalčininkų rajono apylinkės teismo įsakymais priteistų prievolių teisinę prigimtį matyti, jog šios prievolės kilusios dėl atsiskaitymo už Butui tiektą šildymą ir karštą vandenį. Tokia mokėjimų paskirtis konkrečiai nurodyta daugumoje teismo įsakymų, taip pat nebuvo ginčijama nei šioje byloje, nei byloje dėl santuokos nutraukimo. Butas prievolių susidarymo metu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas su G. G. 2009-11-10 yra sudaręs Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su G. G. (b. l. 34-38), tačiau ši sutartis prievolės prigimties nekeičia, nes aprūpinimas šiluma ir karštu vandeniu priskirtinas šeimos poreikių tenkinimui. Santuokos metu atsiradusios G. G. ir I. G. prievolės, kilusios pagal sudarytus sandorius dėl bendro šeimos turto tvarkymo, paslaugų teikimo šeimos poreikiams tenkinti yra bendrosios sutuoktinių prievolės ir turi būti vykdomos solidariai (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-11-13 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-127-371/2014 nustatė, jog šalių įsiskolinimas susidarė dėl Butui teikiamų paslaugų, Butui priklausant I. G. ir G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas sprendė, jog solidarioji prievolė nepasibaigė nutraukus santuoką. Remiantis šiuo argumentu buvo atmestas G. G. reikalavimas dėl prievolės UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ pripažinimo asmenine I. G. prievole. Toks faktas teismo nustatytas byloje, kurioje dalyvavo tie patys dalyvaujantys asmenys, sudaro neįrodinėtiną aplinkybę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). I. G. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-371/2014 neginčijo, tai reiškia, jog su tuo, kad prievolės ieškovui buvo pripažintos solidariomis, sutiko.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 284 straipsnio aiškinimo ir bylos nagrinėjimo apimties yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl materialinės teisės normų aiškinimo pažeidimo (CPK 330 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti G. G. prievoles UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ naudai pagal vykdomuosius dokumentus: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-19 teismo įsakymą Nr. L2-999-02/2003, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006-07-12 teismo įsakymą Nr. L2-953-604/2006, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-06-06 teismo įsakymą Nr. L2-820-419/2008, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-06-23 teismo įsakymą Nr. L2-1262-181/2009, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-08-02 teismo įsakymą Nr. L2-1511-419/2010, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-07-05 teismo įsakymą Nr. L2-1109-181/2011 solidariomis kartu su I. G. prievolėmis.