Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-28 · Byla Nr. N1-1428-88/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
N1-1428-88/2011
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01397-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Virbalas
Kaltinamasis
M. P., J. L.
Civilinis ieškovas
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1428-88/2011Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01397-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorei J. K.,kaltinamosios M. P. įstatyminei atstovei V. P.,kaltinamosios J. L. įstatyminiams atstovams G. L., D. L.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L.,vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistei O. Ž.,gynėjams adv. Ramūnui Vanagui, Petrui Prijalgauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi „(duomenys neskelbtini) 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 epizodai),Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. ir J. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovusios į patalpą, o būtent:

jos, veikdamos kartu, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2011-07-02, 11.00 val., iki 2011-07-03, 18.00 val., pasinaudodamos iš I. L. pagrobtais raktais, įsibrovė į R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė moterišką platinos žiedą su briliantu, 1500 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą su rausvu akmeniu, 800 Lt vertės, auksinį vyrišką žiedą su inicialais, 2500 Lt vertės, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 1500 Lt vertės, moterišką auksinę kasos pynimo grandinėlę, 3500 Lt vertės, auksinius auskarus su platina, 1000 Lt vertės, auksinius auskarus su platina, 2000 Lt vertės, auksinius auskarus su perliukais, 1000 Lt vertės, vaikišką ausinį auskarą, 100 Lt vertės, iš viso juvelyrinių dirbinių bendrai 13900 Lt sumai bei 100 Lt grynųjų pinigų, iš viso pagrobė turto 14000 Lt sumai, tuo padarydama nukentėjusiajai R. L. 14000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. P. ir J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d.

J. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent:

ji laikotarpyje nuo 2011-05-23 iki 2011-06-13 įsibrovė į G. L. kambarį, esantį bute (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė auksinį moterišką vestuvinį žiedą, 300 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą su pailga rubino spalvos akimi, 500 Lt vertės, auksinius kabančius auskarus, 200 Lt vertės, auksinius plokščius auskarus, 200 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 400 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 100 Lt vertės, auksinį širdelės formos pakabuką, 200 Lt vertės, auksinį kryželį, 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 150 Lt vertės, auksinį pakabuką širdelės formos, 100 Lt vertės, auksinį kryželį, 150 Lt vertės, auksinius auskarus arfos formos, 300 Lt vertės, viso auksinių dirbinių 2800 Lt sumai.

Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

1 epizodas – vagystė iš R. L.

Motyvuojamoji dalis

Apklausta teisiamajame posėdyje M. P. kalta prisipažino visiškai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad atrodo birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos dabar jau neprisimena, su savo pažįstama J. L. nutarė gauti pinigų ir svarstė kur ir kaip būtų galima jų gauti. Kai apie tai kalbėjo, tai kažkaip savaime nutarė, kad galima būtų pavogti bendros draugės I. L. motinos auksą, nes pagalvojo, kad ji gali turėti aukso. Tai nutarė abi kartu, kas pirma pasiūlė tai padaryti nurodyti negali. Tai buvo jų abiejų bendras apsisprendimas. Kartu su J. nusprendė, kad iš I. galima būtų pavogti šios buto raktus, patekti į butą, paimti auksą ir raktus vėl nemačiomis grąžinti I.. Tačiau toks planas nepasisekė. Kiek vėliau sužinojo, kad I. su tėvais turi išvažiuoti į kaimą, ir tada nusprendė pavogti iš I. buto raktus ir ten patekti kai nieko nebus bute. Tuo tikslu kartu su J. turėjo susitikti su I. Tačiau vėliau sužinojo, kad J. pati viena susitiko su I.. Jau po to susitikimo J. papasakojo, kad ji susitiko su I., ir kol I. nebuvo mašinoje, nes to susitikimo metu J. buvo kartu su savo draugu V., kuris buvo su savo mašina, J. pavogė I. buto raktus. Kitų smulkmenų kaip buvo pavogti tie raktai J. nepasakojo. J. tik pasakė, kad jau turi I. buto raktus. V. to pokalbio negirdėjo, jame nedalyvavo. Tada su J. susitarė, kad kitą dieną nueis į I. butą. Kitą dieną J. su V. atvažiavo pas ją namo. Tada su J. kalbėjo apie vagystę iš I. buto. Kalbėjo tik jos su J.. Kiek prisimena, V. tą pokalbį girdėjo, bet jame nedalyvavo. Po pokalbio trise, t.y. ji, J. ir V. nuvažiavo prie I. namo. Tada jau tiksliai žinojo, kad I. išvažiavo į kaimą, nes J. susirašinėjo su I. SMS žinutėmis, ir I. J. sakė, kad jau išvažiavo. Kai privažiavo prie I. namo, jis yra Buivydiškių gatvėje, tikslaus adreso nežino, tai į I. butą nuėjo visi 3 – ji, J. ir V.. Butą atrakino J., nes raktai buvo pas ją. Ir ji, ir J. ankščiau buvo I. bute, ji žinojo, kaip ir J., kur kieno kambarys. Kai įėjo į tą butą, tai V. tik ten užėjęs, iš karto išėjo. Jos su J. liko tame bute ir nuėjo į I. tėvų kambarį. Tėvų miegamajame yra didelė lova, prie lovos iš abiejų pusių yra spintelės, dar stovi spinta. Kiek prisimena, ji patikrino spintelę, stovinčią iš kairės lovos pusės, tačiau ten nieko vertingo nebuvo, o J. tuomet tikrino spintelę, stovinčią iš dešinės lovos pusės. Ir būtent toje stovinčioje iš dešinės lovos pusės spintelėje J. rado dėžutes. Matė, kad J. rado dėžutes ir žiūrėjo kaip J. pradėjo jas tikrinti, žiūrėjo kas buvo dėžutėse, nes jos ieškojo būtent aukso. Negali pasakyti kiek būtent buvo dėžučių, tik prisimena, kad kažkokioje dėžutėje buvo bižuterija. Gerai prisimena, kad J. viską, kas buvo dėžutėse, iškrovė iš dėžučių ant lovos, po ko atsirinko auksinius dirbinius ir juos sudėjo į tašę, kurią atsinešė su savimi. J. kai ką iš karto atrinko kaip auksą, nes buvo geltonos spalvos, kažkokius dirbinius tikrino ar turi prabas. Sidabro ir bižuterijos J. neėmė. Po to visas dėžutes, iš kurių iškrovė papuošalus, J. sudėjo atgal į spintelę. Tuos papuošalus, kurių nepaėmė, J. sudėjo į dėžutes, ir įdėjo atgal į tą pačią spintelę. Tada ji patikrino spintą, stovinčią tame kambaryje, bet ten nieko vertingo nebuvo. Tada jos iš tėvų kambario išėjo ir užėjo į I. kambarį, bet ten nieko nerado. Tada koridoriuje, tarp I. tėvų kambario ir virtuvės, ant rašomojo stalo pamatė piniginę, kurią J. patikrino ir joje rado 100 Litų. Pinigus paėmė J.. Tada dar užėjo į I. brolio kambarį, tačiau ten irgi nieko nerado. Tada J. grįžo į I. kambarį, kažkur numėtė tuos pavogtus I. buto raktus, kur būtent J. numetė raktus nematė ir pasakyti negali, po ko abi iš I. buto išbėgo. I. buto tikrai neužrakino, nes neturėjo raktų. Kai J. išmėtė surastą spintelėje auksą iš dėžučių ir dėjo tuos dirbinius į savo rankinuką, ji stovėjo šalia ir viską matė. Negali tiksliai pasakyti kiek auksinių papuošalų ir kokie auksiniai papuošalai buvo tose I. mamos dėžutėse, neprisimena ir negali pasakyti kokius būtent auksinius papuošalus paėmė J. ir įdėjo į savo tašę. Kiek prisimena, pirmoje apklausoje minėjo auksinius dirbinius, kuriuos matė ir kurios J. įdėjo į savo tašę. Kai išbėgo iš I. buto ir namo, su J. atbėgo į V. mašiną, nes jis, kaip paaiškėjo, laukė jų mašinoje prie I. namo. Kai įlipo į mašiną, iš to kiemo iš karto išvažiavo, pavažiavo kiek į šalį. Tada kažkas iš jų – ar ji, ar J., tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, pasakė V., kad turi aukso dirbinių, kuriuos reikia priduoti į lombardą. Tada J. kažką jam pasakė, bet ką būtent pasakyti negali. Kai pasakė apie auksą,V. nieko neklausė. Kai paprašė nuvežti į lombardą, V. nuvažiavo į lombardą, esantį parduotuvėje „Maxima“, Ukmergės gatvėje. Kodėl V. nuvažiavo būtent į tą lombardą nežino, jo apie tai neklausė. Tada J. padavė jam auksą, paimtą I. bute ir V. nuėjo į lombardą. Jos su J. liko mašinoje. Neturkus V. grįžo ir atnešė apie 900 litų, tiksliau pasakyti negali, nes pinigus paėmė J.. V. padavė pinigus J., o ji padalino pinigus. Jai J. davė 200 litų, ką J. padarė su likusiais pinigais pasakyti negali. Važiavo į degalinę, kur J. mokėjo už kurą, po to važiavo prie Žaliųjų ežerų, kur J. kažkam atidavinėjo skolą, po to dar prie kažkokio ežero ir taip leido laiką. Pinigus leido J.. Ji tuos 200 litų, kurios davė J. išleido savo reikmėms. Kiek prisimena, J. davė pinigų V., bet kiek pasakyti negali, nes nežino. Be to, kartu su juo leido kitus gautus už auksą pinigus. Dėl savo veikos labai gailisi (b.l. 73-75, 78).

Papildomai teisiamajame posėdyje M. P. parodė, kad jos draugė pasakė, kad turi raktus ir pasiūlė apvogti butą, V. viską girdėjo, nes jie buvo kartu, valgė. Į butą užėjo jie tryse, duris atrakino J.. Apžiūrėjo, ar nieko nėra namuose, po to V. išėjo, kodėl, nežino. Ji, t.y. M. P., paėmė tuos daiktus, kuriuos nurodė pirmojoje apklausoje, nes kaltinamajame akte nurodyta per daug dirbinių. Moteriško platinos žiedo su briliantu, auksinio vestuvinio žiedo, moteriškos auksinės kasos pynimo grandinėlės, auksinių auskarų su platina, auksinių auskarų su perliukais, vaikiško auksinio auskaro neatsimena. Moterišką auksinį žiedą su rausvu akmeniuauksinį žiedą su vyriškai inicialais, 100 Lt atsimena, kad paėmė. Tai buvo vienintelis kartas, kai užėjo į butą paimti dirbinių, juos renkantis žiūrėjo, kuris auksinės palvos, turi prabą. Viskas buvo išberta ant lovos ir apžiūrėjo, tikrino, ką paėmė. Visus tuos daiktus sudėjo į J. tašę, kuri buvo pas J. ant peties ir nuėjo į mašiną. V. dirbinius nunešė į lombardą, jis žinojo, kur važiuos, nes buvo girdėjęs jų pokalbį. Dabar ji jaučiasi blogai, mama ją išlaiko, duoda pinigų. Suvokia, ką padarė, nežino, kaip bus atlyginti padaryti nuostoliai. Nukentėjusiosios kol kas neatsiprašė.

Apklausta teisiamajame posėdyje J. L. parodė, kad jos su M. galvojo paimti pingų iš I. L.. Buvo vasara, moksleivių vasaros atostogos. Buvo praėjusi apie savaitė po pokalbio su I., kai jos, t.y. M. P. ir J. L., susitiko su V. prie Zujūnų karjero. Nuvažiavo su V. žmonos automobiliu. Stovėjo lauke su I. ir V. ir kalbėjo. V. su I. nuėjo prie kito karjero, o ji, t.y. J. L., paėmė raktus ir I. tašės, kuri buvo ant priekinės automobilio sėdynės. Tada grįžo V. su I. , jie visi atsidėdo į automobilį, nuvežė I. namo. Susitiko su M., V. išpilo iš automobilio. To metu ji pasakė M. apie raktus, bet detaliai nepasakojo. Kitą dieną ji su V. nuvažiavo pas M., ji, t.y. J. L., šnekėjo su M.. V. gal girdėjo pokalbį, tačiau jame nedalyvavo. Tuo pat metu ji susirašinėjo su I. žinutėmis, kuri pasakė, kad yra išvažiavusi, yra netoli už Vilniaus. Išsiaiškino, kad I.brolis irgi išvažiavęs. Tada jos nusprendė važiuoti į butą. Nuvažiavo, užėjo, vieną spyną atrakino ji pati, kitą – M.. V. pastovėjo ir išėjo, jos su M. liko viduje, nuėjo į tėvų kambarį. Kambaryje buvo dvi spintelės. Ji, t.y. J. L., nuėjo prie dešinės spintelės, rado kelias dėžutes. Išėmė visus juvelyrinius dirbinius ir bižuteriją, padėjo ant lovos ir su M. apžiūrėjo. Viską sudėjo į jos, t.y. J. L., tašę. Buvo pinta moteriška grandinėlė, vyriškas žiedas su inicialais, moteriškas žiedas su raudonu akmeniu, auskarai su perlais, vienas vaikiškas auskaras, vienas žiedas buvo ne auksinis (tai patikrino lombarde). Dar paėmė šimtą litų. Brolio kambaryje nieko nerado. Buto raktus numetė kambaryje už rašomojo stalo ir išbėgo su M.. Atsisėdo į V. automobilį, nuvažiavo kiek į šoną. Ji, t.y. J. L., ištraukė auksinius dirbinius ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į lombardą, kur neprašo dokumentų. Nuvažiavo į „Maximą“, Ukmergės gatvėje, visus auksinius dirbinius padavė Vitalijui. V. grįžo ir atnešė 920 litų. Pinigus jos su M. pasidalino. Po to nuvažiavo į išnuomot butą, apie 10 val. vakare M. nuėjo pas draugus, grįžo ryte. Jos susipyko ir nuo to laiko nebendrauja. Dar porą parų buvo bute, o po to išvažiavo. Iš kur pavogė tuos juvelyrinius dirbinius V. nesakė, pasakė tik vėliau. Tuo metu ji, t.y. J. L., buvo pabėgusi iš namų. Su V. beveik nebendrauja, šiuo metu nelanko mokyklos, nes serga. Nukentėjusiosiso neatsiprašė, tik su I. kalbėjosi. Kažkaip žada gyventi toliau.

Be visiško savo kaltės pripažinimo M. P. ir J. L. kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. parodė, kad iki įvykio M. P. ir J. L. nepažinojo, tik girdėjo, kad I. su jomis bendrauja. Liepos pirmą dieną ji, t.y. R. L., su šeima išvažiavo į kaimą. Kai visi išėjo iš buto sūnus turėjo likti namuose. I. vasaros sezonu buvo atiduoti jos, t.y. R. L. raktai. Ji, t.y. R. L. paskutinė išėjo iš buto, norėjo atiduoti I. raktus užrakinti butą. Toje vietoje, kur gulėjo raktai, jų nerado. Paėmė dukros raktus. Užrakino butą ir nuėjo į automobilį. Automobilyje paklausė I., kur yra raktai, nes ant komodos jų nerado. Ji iš karto neatsakė, suabejojo ir pasakė, kad raktai gali būti kitoje rankinėje. I. pati prasitarė, kad susirašinėjo su J., kad raktai gali būti pas ją. Tada ji, t.y. R. L., labai sunerimo, nes buvo girdėjusi, kad J. apvogė savo mamą. Kai grįžo iš kaimo namo sūnus buvo namuose, jis nieko nesakė. Ji iš karto nuėjo ieškoti kitos I. rankinės. Vyras pastebėjo, kad ji ieško I. rankinėje, ji paaiškino, kad ieško raktų. Vyras iš karto nuėjo į miegamąjį, atidarė spintelę ir pradėjo dėlioti tuščias dėžutes. Jie pradėjo žiūrėti, kurie dirbiniai dingo. Tada paskambino dukrai ir pasakė, kad jos draugė J. apvogė butą. Savo juvelyrinius dirbinius ji, t.y. R. L., apžiūrėjusi buvo prieš savaitę, juos gana dažnai nešioja. Ji buvo girdėjusi iš savo dukros I., kad J. iš mamos vagia auksą. Ji paskambino J. mamai, kuri patvirtino, kad vagystė yra įvykusi. Ji, t.y. R. L., parduotuvėje „Dorado“ pati buvo pirkusi platininį žiedą su briliantu, vyro auksinis žiedas taip pat buvo tarp papuošalų. Dukra per Komunijos apeigas gavo 100 litų dovanų, kuriuos dukra, norėjo pasiimti, bet ji, t.y. R. L., perkalbėjo. Nei viena kaltinamoji kol kas neatsiprašė. Raktus surado gal po mėnesio po rašomuoju stalu, kai namuose darė generalinę tvarką. Palaiko savo civilinį ieškinį – 14000 Lt. Juvelyriniai dirbiniai yra labai dideli ir brangūs. Ji, t.y. R. L., vaikščiojo po parduotuves ir bandė įvertinti papuošalus. Vyriško vestuvinio žiedo kainą primetė pagal svorį, kitus įvertino pagal parduodamą kainą. Visi pavogti dirbiniai buvo laikomi vienoje vietoje. Su platina buvo auskariukai, merginos gal nepažino platinos. Lombarde dirbantys žmonės atskiria platiną nuo aukso. Jei priduoda auksą be dokumentų, tai apgauna žmogų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad nori labai atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau ji trigubai pridėjo ieškinių kainas. Buvo įvardinta daugiau negu paimta. Vyriško vestuvinio žiedo nebuvo. Jai dukra aiškino, kad V. viską žinojo, jis pridavė juvelyrinius dirbinius, buvo ir taip viskas aišku. Dukra sakė, kad viskas aišku. V. suprato, kad priduoda pavogtą auksą. Prašo mažinti ieškinį ir priteisti tik už tuos daiktus, kuriuos pripažino jos dukra.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad pažįsta M. P. ir J. L. iš Šeškinės rajono ir mokyklos. 2011-07-19 iš jo, t.y. I. L., buvo pavogti raktai. Ji, J. ir V. nuvažiavo prie karjero, J. pasakė, kad jai skauda galvą. Ji, t.y. I. L., norėjo paimti tašę, bet J. sakė palikti automobilyje. Jie gėrė vyną, po to grįžo namo. Grįžusi namo pastebėjo, kad nėra raktų. Ji suprato, kad galėjo raktus paimti. Kai buvo kaime pasakė. Mama grįžo namo, paskambino ir pasakė, kad neranda raktų. Tėtis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad nėra raktų. V. yra J. vaikinas, jis visada būna kartu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad yra tik matęs M. P. ir J. L.. Jis grįžęs iš sodo atėjo namo ir net nepastebėjo, ar butas užrakintas. Kai grįžo tėvai patys pastebėjo, kad dingo aukso dirbiniai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad M. P. ir J. L. pažįsta, jie su J. yra labai geri draugai, su M. tiesiog draugai, ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad kiek prisimena, 2011-07-01 susitiko su J. L., paėmė jos draugę I. ir visi nuvažiavo prie Zujūnų karjero. Ten merginos išgėrė vyno. Jis negėrė. Kai važiavo, I. sėdėjo ant galinė mašinos sėdynės. Būnant ten buvo toks momentas, kad J. buvo likusi viena automobilyje. Kiek pabuvus ten, parvežė I. į namus, tada pasiėmė kitą draugę – M.. Kartu buvo išnuomotame bute Savanorių prospekte, iš kur naktį M. nuvežė lyg į Pašilaičius. Tada grįžo pas J.. Tame bute miegojo beveik iki šeštadienio pietų. J. susiskambino su M. ir nuvažiavo jos paimti iš ten, kur ją buvo nuvežęs naktį. Nuvažiavo pas M. į namus, pavalgė. Tada merginos paprašė jas nuvežti prie geltonų plytų namo Buivydiškių gatvėje, namo numerio nežino. Jos sakė, kad eina pas draugę I.. Jų neklausė kokiu tikslu jos eina pas draugę. Merginos prašė jų palaukti. Liko jų laukti mašinoje. Kadangi merginų ilgokai nebuvo, o jam atsibodo jų laukti, nuėjo pas I.. Neprisimena I. buto numerio, jame buvo prieš tą kartą tik vieną kartą, tik žinojo kur tas butas randasi. Tada I. buto duris atidarė J., jai pasakė, kad atsibodo laukti, kad jos paskubėtų, po ko paklausė kur I. , nes jos bute nematė. Tada J. pasakė, kad I. balkone, po ko dar kartą paprašė paskubėti ir išėjo iš I. buto. Kur tuomet buvo M. nežino, nes kalbėjo tik su J., nieko kito tame bute nematė. Ar tuomet buvo kas nors bute nežino, nieko nematė. Tada grįžo į mašiną. Netrukus, atrodo po 15-20 minučių grįžo ir J. ir M.. Ką jos tą laiką veikė I. bute nežino, jų apie tai neklausė, o jos nesakė, nes prieš tai pasakė, kad eina pas draugę. Ar jos buvo tik I. bute ar dar kur nors nežino ir pasakyti negali. Kai grįžo, kažkuri iš merginų, kas būtent neprisimena, pasiūlė nuvažiuoti prie ežero. Važiuojant Laisvės prospektu, M. paklausė ar jis žino kur galima priduoti auksą ir ar jis galėtų priduoti auksą. Tada pasakė, kad žino kur tai galima padaryti ir sutiko tai padaryti. Nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės gatvėje. Jam M. nesakė iš kur pas ją auksas, kieno tas auksas, o jis pats neklausė, nes buvo neįdomu. Sutiko padėti M., apie kažkokį atlygį nekalbėjo, apie tai negalvojo. Kai sutiko priduoti auksą, tai jau būnat prie minėtos parduotuvės, M. padavė permatomą maišelį su papuošalais. Kiek matė, maišelyje buvo grandinėlė, auskarai, tačiau tiksliai negali pasakyti kokie dirbiniai ten buvo, jų neišiminėjo, neapžiūrinėjo. Nuėjo į toje parduotuvėje esantį lombardą ir padavė maišelį, kuriame buvo auksas. Nuvažiavo į tą lombardą, nes žinojo iš nuogirdų, kad jame priduoti auksą nereikia jokių dokumentų. Tą dieną lombardo darbuotoja, moteris, dokumentų nepaprašė, jokio priėmimo kvito neišrašė. Ji davė apie 900 litų. Kaip atrodė tą lombardo darbuotojo neprisimena, nurodyti negali, jos neatpažis. Grįžęs į automobilį, pinigus atidavė M., ką padarė M. su jais nematė. Tada nutarė su merginomis važiuoti prie ežero. Užvažiavo į „Lukoil“ degalinę, prie Avižienių, jos abi išlipo iš automobilio, jis užsipylė kuro, kiek prisimena apie 40 litų sumai. Tada merginos nuėjo mokėti už kurą, tačiau kuri mokėjo už kurą nežino ir pasakyti negali. Nuo ežero atvažiavo į kažkurios iš merginų išnuomotą butą Pašilaičiuose, kur pernakvojo. Kita dieną, sekmadienį, išvažiavo į miestą, iš kur M. su jais nebegrįžo. Pridavus auksą, kažkuriuo momentu dar klausė merginų, iš kur pas jas auksas, bet jos abi pasakė, kad nesigilintų. Daugiau nieko ir neklausė. Tuomet negalvojo, kad ar su tuo auksu viskas gerai, negalvojo ir neturėjo įtarimų, kad tas auksas galimai vogtas. Tačiau vėliau, kai pradėjo kviesti į policiją, suprato, kad tas auksas tikriausiai buvo vogtas. Jo akivaizdoje J. su M. nieko nekalbėjo apie vagystę iš buto, jis tokio pokalbio negirdėjo, jame nedalyvavo. Su M. ir J. dėl vagystės iš buto nesitarė, jos neplanavo. Jo akivaizdoje jokiame bute merginos jokio aukso ar ko nors kito nevogė, jis kartu su minėtomis merginomis jokio aukso nevogė. Jokių vagysčių su minėtomis merginomis neįvykdė (b.l. 139-140).

Papildomai teisiamajame posėdyje V. A. parodė, kad jam yra 23 metai. Jo nuomone senamadiškas požiūris, kad tarp 23 metų 16 metų asmenų negali būti bendrų interesų. J. nuomavo butą, už kokius pinigus tai darė jis nesigilino. Ko atvažiavo į geltonų plytų namą, nežino. I. L. jis buvo sutikęs krepšinio aikštelėje. Vieną kartą buvo pas I. namuose ir vieną kartą prie buto durų. M. gyvena trijų kambarių bute, mama su M. gyvena viename kambaryje. Mergaičių pokalbio jis negirdėjo, tuo metu žiūrėjo televizorių, jos kalbėjosi tarpusavyje, pokalbio turinio nežino, jis pasigarsino televizorių. Važiuojant ar būnant pas M. jam nerodė auksinių dirbinių. Bute I. nematė. Jau gerokai nuvažiavus nuo I. namų jam parodė auksinius dirbinius. Kuri mergaitė parodė, nepamena, nes tuo metu vairavo. Po to nusisuko ir pažiūrėjo į Jūratę, gali būti, kad J. parodė dirbinius, bet nėra tikras. Kai jį pakvietė į policiją tada sužinojo, kad tas auksas vogtas. Daiktus lombarde priėmė. J. jam pasakė nesigilinti, jis taip ir padarė.

Iš liudytojos Ž. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante, jos darbo vieta yra lombardo punktas, esantis Ukmergės g, 284, Vilniuje, parduotuvės „Maxima“ patalpose. Lombardas supirkinėja auksinius ir sidabrinius dirbinius. Auksą ir auksinius dirbinius lombardas ne tik superkinėja, bet ir teikia paskolų paslaugas. Lombarde yra nustatyta greižta tvarka, auksiniai dirbiniai priimami tik pateikus asmens dokumentą, po ko išrašomas kvitas. Pildomi taipgi pinigų mokėjimo, pinigų grąžinimo žiniaraščiai, pildoma knyga, kurioje surašomi dirbinius pateikusio asmens duomenys, pateikto asmens dokumento duomenys, surašomi pateikti dirbiniai, nurodoma išmokėta suma. Knygoje daromos atžymos apie paskolos grąžinimą ar negrąžinimą, apie dirbinių likimą. Kai žmogus negrąžina paskolos, po tam tikro laikotarpio auską ar kitokius dirbinius pagal atskirą aktą priduoda įmonės vadovams. 2011-07-02 dirbo savo darbo vietoje. Pagal knygą, tą dieną auksinius dirbinius pridavinėjo 2 moterys. Dirbiniai buvo priimti vadovaujantis nustatyta tvarka. Tą dieną, kaip ir visada, jokių dirbinių be asmens dokumentų nepriiminėjo, niekas nesiūlė pirkti aukso be reikiamų dokumentų įforminimo. Jos praktikoje tokių dalykų nebuvo. Nepriiminėja dirbinių iš nepilnamečių asmenų. Griežtai laikosi nustatytos darbo tvarkos (b.l. 28-29).

Teisiamajame posėdyje ištyręs surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad M. P. ir J. L. pagrobė svetimą turtą, įsibrovusios į patalpą. Kaltinamosios prisipažino padariusios šią veiką, bet nurodė pagrobusios tik dalį kaltinime nurodytų daiktų, tačiau teismas šioje dalyje vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais. Iš M. P. ir J. L. parodymų matyti, jog jos nebuvo iš anksto susitarusios, kokį turtą grobs ir būdamos nukentėjusiosios kambaryje viena kitos nestebėjo, todėl nėra aišku, kokius daiktus kiekviena iš jų konkrečiai paėmė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, koks jai priklausantis turtas buvo pagrobtas, o kadangi veika padaryta dviejų bendrininkių, joms abiems yra inkriminuojami visi pagrobti daiktai, nepriklausomai nuo to, kokius daiktus paėmė konkrečiai kiekviena iš bendrininkių. Vagystė buvo padaryta įsibrovus į mechaninėmis priemonėmis (užrakinta spyna) apsaugotą patalpą, todėl ši veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

2 epizodas – vagystė iš G. L.

Apklausta teisiamajame posėdyje J. L. parodė, kad imdavo mamos auksą. V. žinojo, iš kur tie dirbiniai, girdėjo pokalbį. Teismui ji sako teisybę. Kad įeitų į mamos kambarį pasiskolino pinigų ir iškvietė meistrą, kad atrakintų kambarį, tada paėmė auksinius dirbinius, t.y. vestuvinį žiedą, auksinį moterišką žiedą su pailga rubino spalvos akimi, auksinius kabančius auskarus, auksinius plokščius auskarus, auksinę grandinėlę ant rankos, auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinį širdelės formos pakabuką, auksinį kryželį, auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinį pakabuką širdelės formos, auksinį kryželį, auksinius auskarus arfos formos. Tada su V. nuvažiavo prie Buivydiškių tvenkinio, pavogtus daiktus numetė ir suvaidino, kad juos rado. Tada pasiūlė juos priduoti, V. sutiko. Auksą nuvežė į Justiniškių „Norfą“, ten lombarde pridavė. Pridavė dar du kryžiukus, grandinėlę su Šv. Onos pakabuku. Gavo virš 200 litų. Kitą dieną nuvažiavo namo, pasiūlė V. priduoti kitą dalį aukso. Tą auksą pridavė parduotuvės „Mada“ lombarde, 2 aukšte. „Madoje“ auksą nuvažiavo priduoti ir dar po kelių dienų. Po to vėl nuvažiavo namo, dar pavogė auksinių dirbinių, tada vėl nuvažiavo ir pridavė.

Be visiško savo kaltės pripažinimo J. L. kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. L. parodė, kad ji pastebėjo, kad dingo aukso dirbiniai, kuriuos nešioja retokai, todėl datos negali tiksliai pasakyti. Dukra buvo pabėgusi iš namų, bandė susisiekti su ja telefonum bandė jo sulaukti. Parašė pareiškimą į policiją, nes dukros taip ir nesulaukė. Jos kambarys yra rakinamas, tame kambaryje ir laikė dirbinius. Vieną kartą pastebėjo, kad spynos liežuvėlis išsikišęs, vėliau pastebėjo, kad durys yra laužtos. Dukra pasakė, kad pasidarė raktą ir prisipažino, kad pavogė aukso dirbinius, atsiprašė. Ji, t.y. G. L., bandė aukso dirbinių pasidairyti lombarde, tačiau jie atiduoti perlydymui ir viskas. Ponia R. L. jai paskambino ir pasakė, kad įtaria jos dukrą vagyste, klausė, ką daryti. Ji atsakė, kad kreiptis į policiją. Su dukra kalbėjo, ji pradžioj nenorėjo kalbėti, tačiau vėliau prisipažino. Ji, t.y. G. L., nežino, ko trūksta dukrai. Dukra lankėsi pas psichologus. Nežino, kaip išspęsti šias problemas. Bandė išdraskyti dukros ir V. draugystę, kalbėjo netgi su jo mama, žmona. Jai sakė, kad V. pridavė auksą. V. žinojo, kad tai jos, t.y. G. L., auksas. V. manipuliuoja jos dukra. Ji, t.y. G. L., klausė, kodėl Vitalijui nepareikšti kaltinimai, jai atsakė, kad kažko nepakanka. Savo ieškinį palaiko pilnai, tačiau nori pakeisti sumą į 5700 Lt.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. L. parodė, kad J. L. yra jo dukra, pagal teismo sprendimą ji grįžo gyventi pas mamą. Žmona paskambinusi jam pasakė, kad išneštas auksas ir papasakojo apie R. L. vagystę. Kažkaip reikės atlyginti R. L. ieškinį, žmonai taip pat, jeigu ieškinio neatsisakys. Jis bandė šnekėtis su dukra, bet ji nešneka arba apsisuka ir išeina.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad J. L. pažįsta, jie yra labai geri draugai, ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad dabar jau tiksliai neprisimena kada tai buvo, kažkur vasaros pradžioje, kartu su J. L. atvažiavo prie jos namų, Dūkštų gatvėje, tiksliau pasakyti negali. Jis liko jos laukti mašinoje prie namų, o ji nuėjo namo. Sakė, kad jai reikia padėti daiktus namuose. Netrukus J. grįžo, ir su ja nuvažiavo pasivaikščioti prie Buivydiškių tvenkinio. Kažkokiu momentu J. sušaukė ir pasakė „Žiūrėk ką radau“. Pažiūrėjo ir pamatė, kad ant žemės guli aukso dirbiniai. Kiek prisimena, ten buvo grandinėlės, auskarai, tačiau tiksliau pasakyti negali. Tada J. pakėlė nuo žemės tą auksą ir įsidėjo sau į kišenę. Po to J. pasiūlė nuvažiuoti į lombardą ir parduoti tą auksą. Tada tą dieną su ja nuvažiavo į parduotuvę „Norfą“, Justiniškėse ir ten lombarde pridavė kažkiek auksinių dirbinių. Ką būtent tada pridavė pasakyti negali, nes auksą laikė ir pridavinėjo J., o jis tik padavė savo pasą, nes lombarde paprašė asmens dokumento. Darbuotoja išrašė kvitą, kurį paėmė J.. Atrodo, kad J. tą kvitą tuoj pat suplėšė ir išmėtė. Kiek davė pinigų pasakyti negali, atrodo, kad apie 300 litų. Pinigus paėmė J., jam ji nedavė nei cento. Kiek žino, ji išleido pinigus savo malonumui. Po kelių dienų vėl susitiko su J. ir ši pasiūlė priduoti likusį auksą. Tada su ja nuvažiavo į lombardą, esantį parduotuvėje „Mada“ Viršuliškėse. Negali pasakyti kokius būtent auksinius dirbinius tada pridavė J., nes auksą laikė ir pridavinėjo vėl J., o jis tik padavė savo pasą, nes lombardo darbuotojas paprašė asmens dokumento. Kiek prisimena, buvo išrašytas kvitas, kurį paėmė J.. Atrodo, kad J. tą kvitą tuoj pat suplėšė ir išmėtė. Kiek davė pinigų tą dieną tiksliai pasakyti negali, atrodo, kad apie 330 litų. Pinigus paėmė J., jam ji nedavė nei cento. Jis J. pinigų už aukso pridavimą vardu į lombardą neprašė, tiesiog darė jai paslaugas, o už tai iš draugų pinigų neima. Kažkiek vėliau, bet kada tiksliai pasakyti negali, jo mama pasakė, kad pas jį buvo atėjęs kažkoks vyriškis, kuris norėjo pakalbėti apie auksą, pavogtą iš J. mamos. Jo tuomet namuose nebuvo. Tada nesuprato apie ką kalbama, o vėliau pagalvojo ir suprato, kad tas auksas, kurį kartu su J., šios prašymu, su jo dokumentais pridavinėjo į lombardus, galėjo būti pavogtas iš jos mamos. Nors J. sakė, kad tą auksą rado, rodė jam tą radimo momentą. Jis jokio aukso kartu su J. nevogė, apie jos tikslus vogti mamos auksą nežinojo, ji jam apie tai nieko nesakė, jos neklausė. Priduodant tą auksą į lombardus, nežinojo ir negalėjo žinoti kad jis vogtas. Neprisimena ir negali pasakyti kokius dirbinius kada į kokį lombardą pridavinėjo su J., nes to aukso neapžiūrinėjo, netikrino, lombarduose tik pateikdavo savo dokumentus, o visą kitą tvarkė pati J..

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. L. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jos kvalifikacija yra teisinga.

Nukentėjusioji G. L. teisiamajame posėdyje savo civilinį ieškinį patikslino ir prašo priteisti 5700 Lt. Civilinis ieškinys netenkinamas, nes G. L. pripažinta civiline ieškove, tačiau ji pati yra ir civilinė atsakovė bei įstatyminė kaltinamosios J. L. atstovė, todėl pati atsako už savo nepilnametės dukters veiksmus kaip jos įstatyminė atstovė.

Skirdamas bausmę M. P. teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką ji pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, yra nepilnametė, praeityje neteista, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmę.

Skirdamas bausmes J. L. teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytas nusikalstamas veikas ji pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę vagystės iš R. L. atžvilgiu, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, sunkinančių aplinkybių vagystės iš G. L. atžvilgiu nenustatyta, yra nepilnametė, praeityje neteista, todėl jai skirtinos laisvės apribojimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307, 308, teismas,

nusprendžia:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti jai 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslą arba dirbti; 2) iki 2012-05-30 išdirbti 40 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę M. P. – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. L.) ir skirti jai 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Ją taip pat pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. L.) ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. Paskirtasias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir J. L. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su V. A.; 2) iki 2012-05-30 išdirbti 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę J. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. P. ir J. L. 14000 litų, o joms neturint lėšų ar uždarbio priteistą sumą išieškoti iš M. P. įstatyminių atstovų – V. P. ir V. P., bei J. L. įstatyminių atstovų – D. L. ir G. L..

Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Antanas Virbalas